Paskutiniais metais dažnai pasitaiko atvejų, kad bitės rudenį, dažniausiai rugsėjo mėnesį, kažkodėl palieka avilius. Išanalizavus visas priežastis, galima daryti tam tikras išvadas. Panagrinėkime smulkiau kiekvieną priežastį.

Prastas medunešis.
Kad paprasčiau būtų, pirmiausiai reikia išsiaiškinti, kas sudaro bičių maistą vasarą. Dauguma autorių nurodo, kad pagrindinis bičių maistas yra nektaras ir žiedadulkės. Perus nuo ketvirtos dienos bitės maitina medumi ir duonele. Bitininkai gerai žino, kaip greitai stiprėja bičių šeimos pavasarį, kada į avilius jos pradeda nešti nektarą ir žiedadulkes, skirti vašką, balinti korius. Motinėlė padeda daugiau kiaušinėlių, aviliuose atsiranda daugiau bičių darbininkių. Nutrukus medunešiui, bičių šeima ima maitintis medumi, nebeskiria vaško, motinėlė ima dėti mažiau kiaušinėlių, o užsitęsus šiam laikotarpiui ilgiau, ir visai nustoja dėti kiaušinėlius. Bičių šeimos aktyvumas labai sumažėja. Vasarą bitėms svarbu visą laikotarpį iš nektaro gaminti medų. Jei vasarą nutrūksta medunešis, motinėlė deda mažiau kiaušinėlių. Jei medunešio nebūna apie dvi savaites, motinėlės, ypač senesnio amžiaus, visai nustoja dėti. Bet bičių šeimoje kurį laiką dar risis jaunos bitės iš anksčiau padėtų kiaušinėlių. Tai trunka 21 parą, po to bičių šeima ima silpti. Jei medunešis nutrūksta liepos antrą dekadą, šeimos pradeda silpnėti rugpjūčio pradžioje. Išsiritusios ne medaus nešimo laikotarpiu jaunos bitės gyvena ilgiau, joms netenka auginti perų (nes jų nėra) ir jos nesusidėvi rinkdamos nektarą (nėra medunešio). Viskas būtų gerai, jei šios bitės būtų išaugintos normaliomis, o ne ekstremaliomis sąlygomis ir maitintos visaverčiu maistu. Jos geriausiu atveju tegali išgyventi tik 35–40 dienų. Žinome, kad rugpjūčio mėnesį ir rugsėjo pradžioje išsiritusios bitės gyvena iki pavasario. Jei antroje vasaros pusėje nebuvo medunešio, tai šių rudeninių bičių iš viso nebus ar bus labai mažai. Dalis vasaros generacijos bičių, kurios neperdirbo nektaro, neaugino perų, turėtų peržiemoti, bet jos dėl anksčiau išvardintų priežasčių tegali gyventi tik 90–100 dienų. Taigi jos spalį palieka avilius.
Mokslininkai nustatė, kad bičių šeima šiltu metų laiku maitindamasi vien tik medumi, negaudama žiedadulkių, išgyvena ne ilgiau kaip 90 dienų. Tai paaiškinama tuo, kad bičių šeima, negaudama žiedadulkių, negali atsinaujinti. Šio proceso bitininkas nepastebi, kol po 20–25 dienų dingsta dengti perai.

Daug varozės erkių vasaros pabaigoje.
Kai kurie bitininkai, kaip įpratę, bites nuo varozės erkių gydo tik išsiritus perams, t. y. rugsėjo pabaigoje ar spalio mėnesį.
Pirma, oro temperatūra būna žema, t. y. apie 5–10°C šilumos arba dar žemesnė, o akaricidiniai preparatai geriausiai veikia, kada temperatūra būna ne žemesnė kaip 15–16°C šilumos. Žodžiu, galima tvirtinti, kad toks vėlyvas gydymas bus mažai efektyvus.
Antra, jei ir pavyktų erkes išnaikinti, bičių šeima tokiu laiku jau būna nusilpusi, bitės – sukandžiotos erkių ir netekusios dalies hemolimfos. Jos blogiau žiemoja, o jei ir sulaukia pavasario, būna silpnos perų auklės.
Trečia, erkių, kaip ir bičių, yra dvi generacijos: vasarinė ir žieminė. Žieminės erkės, išsiritusios rugsėjį, sugeba įsikurti tarp bitės pilvelio segmentų, kur jų neįveikia jokie akaricidai. Daliai labai erkėtų bičių šeimų, kurios buvo apsikrėtusios nuo pavasario, jau nebepadeda ir laiku atliekamas gydymas. Dažniausiai tokios bičių šeimos palieka avilius rugsėjį.

Virusinės ir infekcinės bičių ligos.
Virusinės bičių ligos dar nepakankamai ištirtos. Bitės dažniausiai serga slapta sparno deformacijos viruso forma. Šia liga jos suserga esant sausam ir labai šiltam orui. Sparno deformacijos virusas būna bičių šeimos nusilpimo ir žuvimo priežastis šiltą rudenį. Kad konkrečiai dėl šios ligos bitės paliko avilius, bitininkas gali nustatyti iš bičių lavonėlių, gulinčių prieš laką. Jų sparnai būna pažeisti. Apie 30 proc. visų bičių šeimų rudenį išskrenda dėl virusinių ligų.
Melanozė – tai bičių motinėlių liga. Susirgusios motinėlės nustoja dėti kiaušinėlius ir miršta. Šia liga gali sirgti bitės ir tranai. Ligos sukėlėjas patenka į avilį kartu su lipčiumi dažniausiai antroje vasaros pusėje. Sergančios motinėlės nejudrios, vangios, pakėlus korį, dažnai nukrinta. Susirgusios šia liga, bitės praranda galimybę skraidyti, būna pasyvios. Sergant tranams, pažeidžiami jų lytiniai organai. Melanozė ir neigiamas lipčiaus poveikis bičių šeimas paskatina rudenį palikti avilius.

Pavėluotai sumaitintas didelis cukraus sirupo kiekis (vėliau nei rugsėjo 5 d.).
Perdirbdamos daug sirupo rugsėjo–spalio mėnesiais, tuo metu, kada gamtoje nebėra medunešio ir žiedadulkių, bitės naudoja žiemos atsargas. Šeima nusilpsta, ir bitės palieka avilius.
Didelės reikšmės bičių žiemojimui turi jų maitinimo laikas. Jei bitės buvo maitintos ne vėliau kaip paskutinę rugpjūčio dekadą, jos suspėja subrandinti ir užakiuoti sirupą. Tokiame žiemai paruoštame maiste invertuotas cukrus sudaro 90 proc., o sacharozė – ne daugiau kaip 5 procentus. Tai atitinka medaus, surinkto iš augalų žiedų, normas. Jei bitės perdirba sirupą vėlų rudenį, kada oro temperatūra žema, invertazės procesas vyksta lėtai. Tokio medaus jos neužakiuoja. Šiuo metu aviliuose yra tik žieminės generacijos bitės, joms tenka perdirbti cukraus sirupą. Tam bitės eikvoja savo žiemos rezervus. Jei bičių šeima dar ir stipriai užkrėsta erkėmis, ji nusilpsta ir palaipsniui išmiršta arba palieka avilius. Jei bičių šeima buvo stipri ir lieka gyva, dėl tokio maisto žiemoja blogai.

Senesnės nei 2 metų bičių motinėlės.
Senesnės motinėlės rudenį dviem savaitėm anksčiau nustoja dėti kiaušinėlius. Taip pat jos sudeda du kartus mažiau kiaušinėlių nei jaunos. Senos motinėlės skiria mažiau feromonų, palaipsniui ima daugiau dėti traninių kiaušinėlių. Tai taip pat gali paskatinti bites rudenį palikti avilius.

Kitos priežastys.
Seni koriai aviliuose neigiamai veikia bites. Iš tokių korių akelių išsirita mažesnės, nevisavertės bitės.
Įtakos turi ir labai šiltas ruduo, kai rugsėjo–spalio mėnesiais pastovi dienos temperatūra ne žemesnė kaip +20°C. Toks šiltas ruduo paskutiniais metais pasitaikė kelis kartus. Bitės tada intensyviai skraido, nors medunešio dažniausiai jau nebūna. Skraidydamos eikvoja žiemos rezervus, susidėvi, šeimos nusilpsta.
Mums žinoma, kaip žiemą bites neigiamai veikia didelis lipčiaus kiekis meduje. Vasarą, kada bitės neša tik lipčių, nes dėl sausros kiti augalai jau neskiria nektaro, šis medus nėra tinkamas bičių maistui. Jame daug dekstrininių medžiagų ir azoto, o blogiausiai, kad lipčiuje daug mineralinių druskų. Jų kiekis lipčiuje dešimt kartų didesnis negu meduje, surinktame iš augalų žiedų. Besimaitinančios lipčiaus medumi bitės suserga lipčiaus toksikoze. Šeima palaipsniui nusilpsta, sutrumpėja bičių amžius.
Perskaičius šį straipsnį gali kilti klausimai: kodėl iš bityno išskrenda ne visos, o tik kai kurios šeimos, kodėl išskrenda dažniausiai tik stiprios šeimos, kodėl anksčiau bitės nepalikdavo avilių?
Ne visos bičių šeimos išskrenda todėl, kad dėl anksčiau išvardintų priežasčių jos nevienodai susilpsta. Dažniausiai išskrenda stiprios bičių šeimos, nes jos, intensyviai skraidydamos, prisirenka daugiausia erkių, suranda daugiausia lipčiaus. Vasarą stipri šeima prineša daug medaus, rudeniop daug jau susidėvėjusių bičių darbininkių žūsta, o išsiritusių iš perų jaunų bičių būna nedaug, todėl šeima staiga nusilpsta. Dažniausiai tokios šeimos susilpusios palieka avilius rudenį. Bitės ir anksčiau rudenį palikdavo avilius, tik taip atsitikdavo kiek rečiau. Be to, šiuo klausimu buvo mažiau i-formacijos.

Išvados.
Pasibaigus medunešiui, bet ne vėliau kaip po trijų dienų, bites reikėtų pradėti maitinti cukraus sirupu. Jei bityne yra svarstyklės, sirupo reikia duoti tiek, kad šeima svertų tiek, kiek svėrė prieš parą. Jei svarstyklių nėra, tada reikiamą sirupo kiekį apskaičiuojame pagal bičių kiekį (viena gatvelė bičių sveria apie 250 g), pvz., jei bičių šeimoje yra 5 kg bičių, duodame 500 g sirupo. Maitinant bites, gerai į 1 l sirupo įdėti 1–1,5 g žiedadulkių. Baimintis, kad sirupas gali patekti į medų, nevertėtų, nes šis nedidelis sirupo kiekis reikalingas bičių šeimos gyvybinėms funkcijoms palaikyti ir perams maitinti.
Jei medunešis baigiasi liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje, reikėtų: išsukti medų; sukomplektuoti lizdą žiemai; apdoroti bites nuo erkių; maitinti jas sirupu (1,5:1) duodant jo bičių šeimai po 0,7–1 litrą; sezono metu pakeisti senas, neproduktyvias bičių motinėles; nepalikti lizde senų korių; stengtis sezono metu nuolat atnaujinti lizdo korius.