Sigitas Uselis

 Ekologinis varozės gydymas Švedijoje

Atvykus į galutinį kelionės punktą – Mariestad miestą, čia jau mūsų laukė ne tik vietinės bitininkų draugijos nariai, bet ir bitininkai - instruktoriai iš Geteborgo Sonja Gustafsson ir Tore Olsson.  Jie mums skaitė paskaitą apie ekologinius varozės gydymo metodus Švedijoje. Beje tai nėra kokie nors ypatingi tik tos šalies taikomi metodai. Tokia pat praktika naudojama ir daugelyje Europos šalių. Varoa erkės Švedijoje pasirodė 1991 – ais metais, o prieš tai pora metų atgal jau buvo pastebėtos šalia esančioje Gotlando saloje. Kaip ir visur kitur, ši liga yra didelė problema bitininkystei, todėl asociacija skiria tam nemažai dėmesio. Iš Nacionalinės bitininkystės paramos programos tam skiriama trečdalis visų lėšų – kaip ir Lietuvoje, tik skirtingai nei pas mus, ne gydymo priemonių dotacijai, o bitininkų švietimui kaip kovoti su erkėmis. Švedijoje taikomi du pagrindiniai būdai varozės gydymui – tai vienas - Apistano juostelių naudojimas ir kitas - ekologinių metodų taikymas. Apistanas naudojamas nuo pat varozės invazijos pradžios ir šį metodą renkasi stambių bitynų savininkai, kadangi tai verčia daryti laiko stoka pačio darbymečio metu. Teko girdėti, kad nuo sekančių metų šis preparatas bus keičiamas kitu – Apiguard (timolio žėlė). Ekologinį gydymo būdą renkasi bitininkai mėgėjai, galintys skirti daugiau laiko šiam, jau nebeišvengiamam bitininkystėje, darbui. Asociacijoje yra 18 atestuotų bitininkų - instruktorių, kurie turi teisę mokyti visus kitus kovos su varoze metodų ir gauna už tą darbą atlygį. Taip pat jie stebi bendrą situaciją inspektuodami bitynus ir perspėja apie šios ligos grėsmes.
Ekologinio gydymo metodai susideda iš trijų dalių:

• Traninių perų šalinimas
• Skruzdžių rūgšties naudojimas
• Oksalo (rūgštynių) rūgšties naudojimas.

Praktikoje pirmi du būdai taikomi tada, jeigu to reikia ir trečio būdo – oksalo rūgšties panaudojimas taikymas yra būtinas. Kaip matome iš 1 diagramos, erkių vystymosi stadija viršūnę pasiekia rugsėjo mėnesį, jeigu tik nebūna kokios tai papildomos invazijos iš bityno apylinkės. Bitininkas privalo stebėti erkėtumo lygį bičių šeimose, nes tik tada gali žinoti ar yra pavojus ir ar reikia taikyti pirmus du būdus. Tai geriausia atlikti naudojant ant avilio dugno padedamus porėmius į kuriuos sukrinta natūraliai mirusios erkės. Laikoma porėmiai ne mažiau 7 – 10 dienų ir po to skaičiuojama vienos paros vidurkis. Švedijoje daugumoje aviliai daugiaaukščiai, todėl porėmį padėti ant dugno nėra labai sudėtinga. Jeigu per parą gegužės mėnesį iškrenta daugiau nei  5, o birželį – 10 erkių, reikalingas traninių perų šalinimas.  Tai atliekama įdedant rėmą su dirbtiniu traninėmis akutėmis koriu. Rėmelis vertikaliai perskirtas į dvi ar tris dalis. Pirmu atveju po vieną dalį iš korio su uždengtais perais šalinama kas dvi savaitės, o antru atveju (kai trys dalys) kas savaitę.
Jeigu rugpjūčio pradžioje natūralus erkių kritimas yra daugiau nei 33 vienetai per parą, iškart po medaus išėmimo būtinas gydymas skruzdžių rūgštimi. Skruzdžių rūgštis pasižymi smūginiu veikimu ir per kelias dienas sunaikinamos erkės, esančios ant bičių, bei dalis tų, kurios dar vystosi uždengtuose peruose. Rūgšties panaudojimo metodai gali būti įvairūs – nuo specialių išgarintojų iki paties bitininko sulaistytų ir ant lizdo ar po juo padėtų kartono gabalų. Šiuo atveju būtina laikytis apsaugos priemonių ir jokiu būdu neperdozuoti, nes pabėgs visa bičių šeima. Taip pat labai svarbi vidutinė paros temperatūra – ne mažiau 15ºC ir ne daugiau 25ºC .
Rugsėjo gale – spalio pradžioje, kai bičių šeimoje nebėra perų, prieš varoa erkes naudojama oksalo rūgštis. Tam gaminamas tirpalas santykiu 100 dalių vandens – 100 dalių cukraus ir 7,5 dalies oksalo rūgšties dihidrato. Kiekis tirpalo šeimai priklauso nuo jos stiprumo. Čia vėlgi būtinos apsaugos priemonės gaminant ir panaudojant tirpalą.
Ekologinio metodo privalumai yra tai, kad neužteršiami bičių produktai ir erkės neįgauna atsparumo šios rūšies gydymo priemonėms, kas gali atsitikti gydant juostelėmis, impregnuotomis piretroidais. Tačiau visa tai reikalauja nemažai pasiruošimo, žinių, bei apsaugos ir atsargumo priemonių. Kitas pavojus – jeigu tik pasitikėti vienu gydymu oksalo rūgštimi vėlų rudenį, tai tas gali būti per vėlu, nes taip ir atsitiko daliai švedų bitininkų pernai rudenį, kuomet visoje Europoje erkių antplūdis dėl palankių vystytis sąlygų buvo gana didelis.
Išklausę paskaitą, tarpusavyje diskutavome, kad ir Lietuvoje šiuos metodus reikia taikyti bent retkarčiais, kad galėtume ir toliau sėkmingai naudoti visiems taip patogias juosteles, juo labiau, kad pas mus prekyboje jau galime įsigyti austrų gamybos gatavai paruošto oksalo rūgšties tirpalo.

Erkės traniniuose peruose