Sigitas Uselis
Diana Tamašauskienė

Švedijos bitininkystė iš arčiau…

Šiltieji švediški aviliai - jau istorija

Medaus sukimo linija dideliame bityne

Draugijos pastatai ir mokomasis bitynas

Antroji vizito diena Švedijoje buvo labai turininga bitininkystės atžvilgiu – aplankėme prekybos inventoriumi kompaniją, susipažinome su bičių motinų auginimo technologija, pabuvojome pusiau profesionaliame bityne bei susipažinome su dviejų bitininkų draugijų veikla.
Pirmas mūsų dienos vizitas buvo į didžiausią šalyje bitininkystės inventoriaus pardavimo firmą. Prekių asortimentas platus, bet reikia pastebėti, jog Europos Sąjungos šalyse šios prekės jau visur tos pačios, skiriasi tik kaina, nes orientuojamasi į vietinį pirkėją. Turbūt vienintelis belikęs skirtumas tarp ES šalių – avilių tipai. Todėl įdomu buvo susipažinti su tuo, kokiuose aviliuose bitininkauta švedai. Nors skaičiuojama bent šeši avilių tipai, bet pagrindinės kryptys yra tokios: profesionalai naudoja Dadano rėmų sistemą, tik nuo vientiso (kaip pas mus) avilio perėjo prie daugiaaukščių, o mėgėjai – vietinę, švedišką sistemą. Aviliai mediniai, bet pastaruoju metu sparčiai plinta polistiroliniai su Ruto tipo (435 x 230) rėmeliais. Švediška sistema skiriasi tuo jog rėmelio dydis yra mažesnis 360 x 220 mm. Štai vieno iš šiuo metu siūlomų švediškų avilių tipų pagrindiniai duomenys – daugiaaukštis, dugnas kiauras, su varoa erkių porėmiu, laka 250 x  25 mm, tarpas tarp rėmų ir dugno 17 mm, korpuse 10 rėmelių (360 x 220 mm), sienos iš 4 mm faneros su 30 mm putų polistirolo šilumos izoliacija. Moterims ir vyresniems bitininkams rekomenduojamo medaus aukšto rėmelio dydis dar mažesnis – 365 x 115 mm. Švedai skaito, jog pagrindiniai jų avilio privalumai yra tai, jog pilni medaus korpusai yra lengvesni ir pats bičių šeimos lizdo formavimas yra skatinamas į viršų.
Sekantis mūsų vizitas buvo į Oglunda komunos bitininkų draugiją. Atvykus į draugijos bityną, mus pasitiko keletas draugijos aktyvistų, kurie supažindino su draugijos, įkurtos 1911 m. veikla. Draugijoje vienija apie keturiasdešimt bitininkų. Pagrindinės veiklos kryptys – švietimas ir bičių motinų auginimas. Draugija kasmet dalyvauja projektuose, skirtuose naujų bitininkų mokymui ir kasmet apmoko po keletą naujų bitininkų. Ypač skatinamas moterų įsiliejimas į bitininkų gretas, kadangi Švedijoje manoma, jog bitininkystė yra viena iš fiziškai lengvesnių žemės ūkio šakų. Kadangi draugija savo gretose turi patyrusį bičių motinų augintoją, dalyvaujama projektuose, skatinančiuose geros bičių veislinės medžiagos platinimą. Profesionalūs ar didelį patyrimą turintys bitininkai patys neaugina bičių motinų, o įsigyja jas iš tuo užsiimančių bitynų.
„Kuo geresnės kokybės bičių motinos, tuo didesnė medaus produkcija – šiuo principu vadovaujamasi auginant bičių motinas“ – sakė bitininkas profesionalas Stig Andežon, labai patyręs bičių motinų augintojas. Jo vadovaujama „komanda“, keturi bitininkai, augina ir regiono bitininkus aprūpina Apis mellifera ligustica ir Apis mellifera carnica bičių motinomis. Šių motinų atranka vykdoma Švedijoje, tuo užsiima bitynai, kurie importuoja veislines bičių motinas iš Italijos, Austrijos, Amerikos. Atranka vykdoma pagal biologinius požymius ir ūkines savybes: medaus produkcija, spietlumas, agresyvumas, lizdų valymo instinktas, atsparumas ligoms. Draugijos bityne bičių motinos yra tik auginamos, o veislinę medžiagą jis įsigyja iš vieno bitininko mėgėjo, kuris užsiima veislinių bičių motinų atranka. Paprastai įsigyjamos kelios veislinės motinos, kurių vienos yra paskiriamos tranų auginimui, o iš kitų imamos lervutės motinoms auginti. Darbai pradedami birželio mėnesį, kada bičių šeimos būna pakankamai sustiprėję.

Motinų auginimui yra specialiai paruošiami aviliai. Avilys susideda iš trijų dalių. Dviejose kraštiniuose yra apgyvendinamos atskiros bičių šeimos su motinomis – tai perų ir jaunų bičių donorės, vidurinėje dalyje trečioji šeima – motinų augintoja, joje būna tik perai ir, daugiausia, jaunos bitės. Į šią avilio dalį yra įstatomas rėmelis su dvidešimčia motininių akelių, po dviejų dienų tai pačiai šeimai yra įduodamas antras rėmelis su motininėmis akelėmis, o dar po dviejų dienų, izoliavus ir išėmus jau su uždengtais motininiais lopšeliais pirmąjį rėmelį (jis patalpinamas į termostatą), įduodamas trečias rėmelis su motininėmis akelėmis. Per vieną savaitę sudėtinei bičių šeimai yra įduodama auginti 60 motininių akelių. Bičių motinos baigia vystytis lopšeliuose ir ritasi iš jų termostate. Tik išsiritusios jaunos motinos yra apgyvendinamos nukleusuose susiporavimui. Bitininkams realizuojamos ne tik vaisingos, bet ir jaunos, dar nesusiporavusios bičių motinos. Būna, kad bitininkai įsigyja subrendusius motininius lopšelius ir korius su lervutėmis iš veislinių bičių šeimų.
Toliau vykome pas bitininką, kurį galima vadinti pusiau profesionalu. Jis laiko kelias dešimtis bičių šeimų ir tai nėra pagrindinis darbas, bet bityno produkcija ženkliai papildo šeimos pajamas. Tiesiog žavėjomės idealiai įrengtomis medaus tvarkymo patalpomis. Pastatas maždaug 60 kvadratinių metrų, bet čia įrengta viskas, kas būtina ir atitinka medaus geros gamybos praktikos taisykles. Beveik visiškai automatizuota medaus tvarkymo linija leidžia daug kur išvengti rankų darbo visame medaus kelyje iš avilio iki stiklainio. Varozės gydymui čia naudojamos Apistano juostelės, kurios kas ketveri metai keičiamos kita gydymo priemone, norint išvengti varoa erkių rezistencijos.
Dienos pabaiga buvo skirta susipažinti su Mariestado bitininkų draugijos veikla. Draugija, kurioje 53 nariai, miesto pakraštyje turi savo pastatą, dydžiu panašų į sodo namelį, o šalia įkurtas nedidelis draugijos bitynas. Šalia per kelis mėnesius iškilo beveik šimto kvadratinių metrų dydžio naujas pastatas. Nors dar nepilnai įrengtas, tačiau gyventi jau mes galėjome. Pastato statybai lėšos panaudotos vėlgi iš projektų, susijusių su bitininkų mokymu įvairias klausimais. Čia nuo balandžio ik spalio mėnesio kiekvieną trečiadienį renkasi ir draugijos nariai ir tie kurie dar tik susidomėjo bitėmis. Tokių susitikimų metu vyksta praktiniai darbai, diskusijos ar tiesiog susitinka bičiuliai. Draugijos veikloje didelis dėmesys skiriamas mokymui ir kasmet bitininkystės kursą išklauso 11 – 17 pradedančiųjų ne tik iš tos draugijos teritorijos bet būna atvykusių ir iš toliau. Įdomu buvo išgirsti kaip draugija stengiasi padėti savo nariams (pagrinde bitininkams mėgėjams) realizuoti medų. Kadangi šiose vietovėse prasideda įžymus ir turistų gausiai lankomas Gotės kanalas, bitininkai pasiekė, kad jų medus su kanalo atvaizdu ant etiketės būtų įtrauktas į oficialių kanalo suvenyrų sąrašą ir realizuojamas visose šalia esančiose turizmo atributikos pardavimo vietose.
Bičiuliai iš Švedijos neslėpė, kad jiems yra kas pasimokyti ir iš mūsų. Kitų bičių produktų - žiedadulkių, bičių duonos, pikio - gamyba pas juos neturi tradicijų. Todėl jau tris paskutines vasaras nemaža švedų bitininkų delegacija atvyksta į Lietuvą ir pasimokyti būtent šios gamybos bei, žinoma, sudalyvauti Lietuvos bitininkų šventėje.