Bitininkystė

Bičių produktai Apie bites Inventorius Apie mus Naujienos Galerija Receptai Kontaktai

VAROATOZĖ (VAROZĖ)

Apie 2000 metus paaiškėjo, jog Europoje laikomas Apis mellifera užpuolė irgi iš Azijos kilusi, bet kita erkių rūšis. Varroa jacobsoni Apis mellifera šeimoje gyventi negali. Ši informacija yra įvairiomis kalbomis parašytose Vikipedijos dalyse (http://lt.wikipedia.org). Aš parašiau straipsnį apie Varroa destructor ir lietuviškai vikipedijai (http://lt.wikipedia.org/wiki/Varroa_destructor).  Siūlau atnaujinti informaciją. Gali būti įdomu ir jog bitės ne vien gelia, bet kai kam ir kanda!

Pagarbiai - Audrius Meškauskas

T.a. - dėkojame p. Audriui už papildymą.

Varroa destructor

Varoatozės erkė (Varroa destructor)
Varoatozės erkė (Varroa destructor)

Mokslinė klasifikacija

Karalystė: Gyvūnai
(Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Arthropoda)
Klasė: Voragyviai
(Arachnida)
Būrys: Erkės
(Acari)
Šeima: Parazitinės erkės
(Parasitidae)
Gentis: Varroa
(Varroa)
Rūšis: Varroa destructor
(Varroa destructor)

Varroa destructor - bitėms labai kenkianti parazitinė erkė. Praeityje ši rūšis klaidingai vadinta ansčiau žinomu Varroa jacobsoni vardu. Varroa jacobsoni parazituoja Azijoje laikomas Apis cerana ir yra palyginus mažiau pavojinga. Tik apie 2000 metus paaiškėjo, jog Europoje laikomas Apis mellifera užpuolė irgi iš Azijos kilusi, bet kita erkių rūšis. Varroa jacobsoni Apis mellifera šeimoje gyventi negali.
 Gyvenimo būdas
 Savo ašuoniomis kojomis erkės prikimba prie suaugusių bičių ar jų lervų ir siurbia hemolimfą. Tokia šeima nusilpsta ir negydoma paprastai visada žūva (dažniausiai žiemą arba ankstyvą pavasarį). Suaugusi erkė padeda kiaušinėliųs į tuščia korio akutę. Išsiritę jaunos erkės užpuola ten besivystančia bitės lervą. Erkės dauginimosi ciklas trunka tik dešimt dienų. Ši bičių liga vadinama varoatoze. Bitės aktyviai kovoja prieš erkes, nukąsdamos joms kojas, kad negalėtų įsikabinti. Aviliuose randama tokių apkandžiotų erkių, bandoma išvesti tą geriau sugebančias bičių veisles.
 Kovos metodai
Įvairūs vaistai labai sumažina erkių skaičių, šeima gyvena ir prineša pakankamai medaus. Šiuo metu Lietuvoje erkės yra užpuolę beveik visas šeimas. Yra ir natūralių gydymo priemonių (pavyzdžiui, padidinta temperatūra) bei natūralių cheminių medžiagų (skruzdžių rūgšties garai, cukraus pudra, į avilį dedamos citrinos, mėtos ar čiobreliai). Avilio dugne įdedamas tinklelis, kad nukritę erkės nebegalėtų pasiekti bičių. Nuo erkių bitės apsivalo ir spiesdamos, nes tuo metu kurį laiką neauginamos naujos lervos (parazitas negali pulti naujų bičių). Bitininkai kai kada ir patys laikinai uždaro motinėlę į narvelį, neleisdami dėti kiaušinėlių. Erkės labiau mėgsta tranus nei bites darbininkes, todėl kartais išpjaunami ir naikinami daug erkių sukaupę traniniai perai.
Šiuo metu bitės nuo varoatozės turi būti gydomos kasmet.

Varroa destructor on bee larva
Erkės ant bitės lėliukės

Erkės ant bitės lėliukės

Bičių apkandžiota erkė be kojų

Bičių apkandžiota erkė be kojų

Nuorodos

________________________________________________________________________________________________________


Varozės erkės ant lėliukės. Jeigu tik keletas erkių minta besivystančia bite, ji gali išgyventi, nors ir pažeista, bet gyvena trumpiau, negu sveikos bitės. Dažniausiai pažeidžiami sparnai. Esant dideliam erkėtumui, perai gali žūti.


Suaugusios Varroa erkės žiemoja ant suaugusių bičių. Jos įsiterpia tarp segmentų apatinėje pilvelio pusėje. Kai šeimose auginami perai, erkes vizualiai galima pastebėti ir ant suaugusių bičių



Varoa erkės

 VAROATOZĖ (VAROZĖ) - tai ektoparazitinė bičių liga , mūsų respublikoj užregistruota 1970 m. pabaigoj. Jos sukėlėjas - maža erkutė (Varroas jacobsoni). Tai karputės pavidalo 1,2 mm ilgio, 1,6 mm pločio, rudos spalvos, su gerai išvystytais čiuptuvėliais, keturiomis kojelių poromis moteriškas ir apvalesnės formos, 0,8 mm skersmens vyriškas individai.
Prieš pat perų uždengimą erkutės korio narvelyje palenda po tranų ar bičių suaugusiomis lervutėmis, o kai narveliai uždengiami, erkutės intensyviai maitinasi ir ant netikros lėliukės padeda vieną ar daugiau kiaušinėlių. Iš jų išsirita nimfos, kurios maitinasi lėliukės hemolimfa, auga ir, prieš bitei išsiritant, erkutės subręsta. Patinėlis (dažniausiai antroje vasaros pusėje) susiporavęs su patele, ten pat narvelyje žūsta. Iš pavasario galimas partenogenetinis vystymasis. Iš narvelio išeina senoji erkutė ir viena ar daugiau dukterų. Senoji pajėgi iš karto parazituoti antrajame pere, o jaunosios kelias dienas būna ant suaugusių bičių kol subręsta. Todėl per vasarą dalis erkių parazituoja ant suaugusių bičių, kita - ant perų. Šitoks gyvenimo būdas apsunkina jų naikinimą.
Jei erkėtumas iki 10 procentų, bitės išgyvena, bet dabartinėm sąlygom vis tik patartina visas šeimas gydyti prieš žiemą, o neaiškios kilmės spiečius - prieš perkeliant į bityną.

Varozė ir bičių kūno masė

Tyrimais nustatyta, kad varozės erkės turi įtakos bičių, esančių lėlytės stadijoje, masei. Jeigu ant vienos lėlytės yra 6 erkės, lėlytes masė sumažėja 10 proc. Viena varozės erkė, besimaitindama bitės hemolimfa, jos kūno masę per dvi valandas sumažina  0,1-0,2 proc. Remiantis kitais tyrimais, vidutinė bitės kūno masė, esant varozės invazijai, būna sumažėjusi 6,3-25 proc. Todėl bitės, jau lėlytės stadijoje pakenktos varozės erkių gyvena trumpiau.
Nustatyta, kad bitės, nepažeistos erkių lėlytės stadijoje, vasara gyvena vidutiniškai 27,6 dienas, o bitės, išaugusios iš lėlyčių, kurių hemolimfa buvo čiulpiama mažiausiai bent dviejų erkių, gyvena tik 9 dienas. Tai labai svarbu žinoti nustatant bičių erkėtuma ir aiškinantis bičių šeimos didelio nusilpimo (net „pabėgimo" su vagilėmis)priežastį rudenį.

Kovo mėnesį suskaičiuokite erkes

Šį mėnesi dažniausiai bitės jau būna apsiskraidžiusios. Prof. J.Straigio 1964-2002 metų stebėjimų duomenimis ketvirtadalyje šio laikotarpio jau kovo mėnesi bitės pradėjo aktyviai skraidyti, parsinešdamos žiedadulkių ir nektaro. Dažnai kovo antroje pusėje jau žydi juodalksnis ir blindė, šalpusnis, žibuoklės, krokai ir kiti ankstyvą pavasarį žydintys augalai. Pasitaikius šiltesnei dienai (14-15°C) bitės skrenda prie žydinčių augalų. 2001 metais kovo mėnesi bitės aktyviai skraidė dvi dienas, 2002 m. - tris.
Šiltesnėmis dienomis galima patikrinti bičių šeimas, išvalyti avilių dugnus ypač svarbu nustatyti, ar bitės pakankamai turi maisto (jo turėtu būti apie 8 kg). Jeigu ištraukiamas avilio dugnas ar buvo rudenį po lizdu pakištas popieriaus lakštas, reikėtų suskaičiuoti, kiek per žiemą iškrito negyvų erkių. Kaip nurodo kai kurie mokslininkai (A.Kvasnikov, 1990, 7 p. ir kt.), per žiemą iškrinta apie 10 proc. negyvu erkių. Vadinasi, jeigu avilio dugno smulkmėje radote 15 erkių, tai jų rudenį buvo 150, o dabar -135. Žinoma, kad per bičių sezoną nuo pavasario iki rudens erkių padaugėja 100 kartų. Taigi ateinantį rudenį, jeigu bites nebus gydomos, erkių teoriškai šioje šeimoje turėtų būti apie 13500. Praktiškai jų būna mažiau, nes dalis erkių savaime miršta ir iškrenta, apie 20 proc. erkių išeina iš akučių neapvaisintos ir 1.1.
Žinant, kad šeimoje yra apie 135 erkės, nesunku apskaičiuoti ir bičių erkėtumo procentą. Jeigu avilyje yra 7 rėmeliai, 6 tarprėmiai pilni bičių (viename tarprėmyje būna apie 2 500 bičių), tai iš viso bičių pavasarį bus apie 15 000, erkėtumas - 0,9 proc. t.y. 100 bičių tenka beveik viena erkė. Erkėtumas palyginti nedidelis, tačiau patartina erkių skaičių sumažinti gydant bites pavasarį timolu, skruzdžių rūgšties paketais po bičių apsiskraidymo, kai oro temperatūra virš 14° C. Pagydžius bites pavasarį pravartu suskaičiuoti, kiek erkių iškrito.
Skruzdžių rūgštis - ekologiškai švarus preparatas. Ji garuodama ore suskyla į vandenį ir anglies dvideginį. Be to, skruzdžių rūgštis naikina ne tik varozės, bet ir akarapidozės erkes, kurios parazituoja bičių trachėjose. Gydant bites skruzdžių rūgštimi, lizde susidaro rūgšti terpė, kuri yra nepalanki askosferozės grybeliui bei perų puvinių pradams daugintis, t.y. stabdo šių perų ligų vystymąsi.

Kontroliuokime erkių skaičių vasarą

Erkių skaičių kontroliuoti vasarą labai patogu, kai avilyje įrengtas ištraukiamas dugnas su sieteliu, kurio akučių dydis 2x3 mm. G.Libichas teigia, jeigu per dieną natūraliai iškrenta apie 10 erkių, tai jų bičių šeimoje yra apie 1000 (10x100), jeigu 5 - 500, jeigu 15-1 500 ir 1.1. Nebūtina bičių erkėtumą tikrinti kiekvieną dieną, apytikriai galima apskaičiuoti bendra iškritusių erkių skaičių, padalijus iš dienų skaičiaus, per kurias jos iškrenta. Labai svarbu nustatyti pradinį erkių skaičių pavasarį. Naudojantis K.VVeiso schema , erkių skaičių prognozuoti galima tam tikru metų laiku ir imtis priemonių joms sunaikinti.
Čekai, jeigu vasaros metu per dieną iškrenta nuo 5 iki 10 erkių, bites gydo skruzdžių rūgštimi, atsižvelgdami į tai, kad vasarą temperatūra dieną nebūtų didesnė negu 25°C. Tokį gydymą dažniausiai taiko birželio-liepos mėnesiais. Rugpjūčio pradžioje išsukus medų, jeigu erkių iškrenta per dieną daugiau nei 10, bites gydo gabonu.
Vasaros metu nustatyti bičių erkėtumą procentais labai sudėtinga, nes dalis erkių būna ant jaunų, ką tik išsiritusių bičių, kita dalis - bitiniuose ir daugiausia traniniuose peruose. Iš korio pakraščio patartina išpjauti 3x15 cm korio juostelę su perais (bitiniais ar traniniais) ir apskaičiuoti ant jų esančių perų kiekį procentais
.Rudeni, kai lizde perų yra mažai arba jų visai nėra, bičių erkėtumą galima nustatyti tokiu būdu. Nukrečiame nuo centrinio korio apie 50-100 jaunų bičių į indą su karštu vandeniu (70°C), įberiame kelis gramus skalbimo miltelių, kad erkės greičiau žūtų ir atsiskirtų nuo bičių, vanduo su bitėmis pamaišomas šaukštu. Po 5 min bitės nugriebiamos ir suskaičiuojamos ant indo dugno iškritusios erkės.
Pagal A.Krasnikovą, jeigu nuo 100 bičių rudenį nukrenta 2 erkės (2 proc.) - erkėtumas nedidelis ir dar nepavojingas, bitės gali ramiai žiemoti. Jeigu nukrenta 4 erkės (4 proc.) - erkėtumas vidutinis, tačiau patartina papildomai rudenį apdoroti bites skruzdžių rūgštimi arba amitrazės aerozoliais (dūmais). Jeigu nukrenta daugiau kaip 4 erkės - bites būtina pakartotinai gydyti.
Reikia neužmiršti, kad, jeigu rugpjūčio pradžioje bitės buvo gydytos gabonu ar kitu akaricidu, per rugpjūtį ir rugsėjį bitės dar gali parsinešti erkių iš kaimyninių bitynų. Nustatyta, jog pagal aplinkybes bitės ir tranai, ypač bemedunešio laikotarpiu (birželio pradžioje, rugpjūčio-rugsėjo mėn.), kai prasideda vagiliavimas, per diena gali parsinešti iki 10 erkių ir daugiau. Vadinasi, rugpjūčio pabaigoje bičių šeimoje erkių vėl gali būti iki 300 ir daugiau. Šį erkių skaičių dar papildys jaunos erkutės, išsiritusios rugpjūtį iš perų. Taigi rugsėjo pabaigoje erkių skaičius gali padidėti iki 1 000 ir daugiau. Todėl labai svarbu spalio mėnesį patikrinti bičių erkėtumą ir jas esant reikalui papildomai pagydyti. Ypač tai aktualu stiprioms bičių Šeimoms, kurios linkusios plėšikauti, augina daug perų, vadinasi, parsineša bei išaugina ir daugiau erkių.

Tai naudinga žinoti

Bitininkui, norinčiam efektyviai bites gydyti nuo varozės, labai svarbu žinoti, kiek avilyje yra bičių ir koks jų erkėturnas procentais, t.y. kiek erkių tenka 100 bičių. Bičių skaičių nustatyti galima, žinant, kad tarprėmyje (Dadano rėmelis 435x300 mm) būna apie 250-300 g bičių. Viena bitė sveria, priklausomai nuo rasės, 90-115 mg. Viename kilograme būna, sakysim, vietinių bičių-10000, Kaukazo kalnų pilkųjų - 11 000. Vadinasi (priklausomai nuo bičių rasės) tarprėmyje gali būti 2 500-3 000 bičių. Žinant, kiek tarprėmių yra su bitėmis, nesunku apytiksliai apskaičiuoti, kiek yra šeimoje bičių, o žinant erkių procentą galima apskaičiuoti ir jų skaičių, esančių šeimoje. Tai ypač svarbu žinoti pavasari ir rudeni, prognozuojant erkių skaičiaus augimą vasara ir pasirenkant vaistus bitėms gydyti nuo varozės. Šiuos apskaičiavimus galima pritaikyti ir aviliams su kitais rėmelių matmenimis, tik reikia truputi matematikos

Bitininkų klaidos gydant bites nuo varozės erkių

1. Pirmoji klaida - nesuvokiama, jog varozės erkės yra daugelio ligų ir infekcijos pernešėjos. Jeigu bitės bus gerai pagydytos nuo varozės, jos mažiau sirgs ir kitomis ligomis.
2. Bitės gydomos aklai, nenustatant bičių erkėtumo. Bičių erkėtumas nekontroliuojamas ištisus metus, atitinkamai ir varozės erkės nenaikinamos per šj laiką, pasikliaujant tik vienkartiniu gydymu rudeniop. Vasaros (medunešio) metu nenaudojami natūralios kilmės preparatai (skruzdžių rūgšties paketai, oksalo rūgštis, timolas, augalai, turintys kvapiųjų eterinių aliejų ir kt).
3. Akaricidiniai preparatai (juostelės)  dažnai vartojami netinkamu laiku. Pavyzdžiui, gabono ir kitais vaistais impregnuotos juostelės dedamos po bičių maitinimo žiemai, kai bičių aktyvumas sumažėjęs, ir šių preparatu veikliosios medžiagos bitės pakankamai neišnešioja po visą šeima.
4. Nesilaikoma preparato instrukcijoje nurodytų vartojimo taisyklių.
5. Neįsivaizduojama, jog bičių gydymas svarbi nuolatinė bičių priežiūros darbų dalis.
6. Aviliai gaminami be ištraukiamu dugnų, kurie palengvintų pašalinti ne tik dugno šiukšleles, bet ir bičių erkėtumą nustatyti.

Erkių skaičiaus augimas bičių sezono metu pagal K. Weisą

Bičių ir erkių vystymosi schema kovo-spalio mėnesiais, kai kovo mėnesį bičių šeimoje buvo 100 erkių ir bitės visą sezoną nebuvo gydomos

K. VVeisas savo knygoje „Bičių patologija" („Bienen-Pathologie", 1990, 73 p.) pateikia įdomią diagramą (žr. schema), kurioje parodytas bičių ir erkių skaičiaus augimas nuo kovo iki spalio mėn. K. Weiso

apskaičiavimams imama vidutinio stiprumo 5 korių šeimą, kurioje kovo mėnesi yra 10 000 bičių (tarprėmyje yra 2 500 bičių). Kaip matyti iš diagramos, gegužės mėnesį bičių šeima smarkiai stiprėja, birželio pabaigoje joje būna per 40 000 bičių. Nuo liepos vidurio bičių skaičius pradeda mažėti ir jau rugpjūčio pabaigoje jų būna apie 30 000 (12 tarprėrnių). Rugsėjo mėnesi miršta senos bitės, jo pabaigoje bičių skaičius artėja prie 15 000, o spalio mėnesį jų dar sumažėja.
Visai kitaip bičių šeimoje vystosi erkių populiacija. Kaip nurodo K. VVeisas, pradinis erkių skaičius kovo mėnesį -100 erkių. Liepos viduryje jų skaičius pasiekia 1 600. Rugpjūčio pradžioje, kuomet siūloma bites gydyti ga-bonu, jų skaičius pasiekia 2 500. Jeigu išviso bitės negydomos, rugsėjo pradžioje erkių skaičius padvigubėja (iki 5 000), o spalio pradžioje pasiekia 10 000 riba. Tokia šeima spalio antroje pusėje arba lapkričio mėnesį žūsta, ar, žuvus motinėlei, išskrenda su vagilėmis. Žinoma ir tai, kad kuo stipresnė bičių šeima vasarą, kuo daugiau ji turi perų,  tuo daugiau joje susikaupia ir erkių. Norint užkirsti kelią šiam erkių dauginimuisi ir apsaugoti bites nuo didelio jų skaičiaus rudenį, jau ankstyvą pavasarį reikia patikrinti bičių erkėtuma ir jas gydyti nuo varozės.Jeigu po žiemos dugno šiukšlelėse randame 10 negyvų erkių, vadinasi jų šeimoje yra apie 100. Patartina tokias šeimas apdoroti skruzdžių rūgšties paketais po bičių apsiskraidymo esant 14° C temperatūrai, arba bitės apdulkinti spyglių miltais (tris kartus su kelių dienų tarpu). Ypač svarbu nutaikyti tokį momentą, kol

bitės dar neparsinešė iš lauko žiedadulkių, nes iki to laiko, kaip teigia mokslininkai, erkės parazituoja ant bičių. Kai tik atsiranda naujų žiedadulkių, praturtėja perų maistas baltymais, erkės sulenda į perus. Pagydžius bites, reikia suskaičiuoti iškritusias erkes ir apskaičiuoti gydymo efektyvumą. Vadovaujantis šia K. VVeiso schema, bičių erkėtuma patartina patikrinti nors kelis kartus per vasarą ir rudenį: bemedunešio metu, liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje, išsukus pagrindinio medunešio medų, prieš gydant bites akaricidais (gabonu, apifosu ir kt), rugsėjo pradžioje, rugsėjo mėnesį išpjaunant paskutinius perus. Kontroliuoti bičių erkėtumą labai padeda ištraukiamas avilio dugnas. Esant reikalui, po kiekvieno patikrinimo patartina gydyti bites rekomenduojamais tuo metu vaistais (ekologiškais, pavyzdžiui, skruzdžių rūgštimi, timolu, ar esant reikalui akaricidais).
K.Weisas  pateikia tokią erkių vystymosi bičių ir tranų peruose schemą:
Bičių peruose erkių motinėlė 11 d. padeda kiaušinėlį, iš kurio 18 d. išsirita patinėlis, 12 ir13 dienomis padeda du kiaušinėlius, iš kurių išsirita 2 erkės, kurios suspėja apsivaisinti; tranų peruose pirmą kiaušinėlį padeda 12 dieną, 13-16 dienomis- tris kiaušinėlius, iš kurių išsirita trys erkės, kurios suspėja apsivaisinti.

Čekiška varozės gydymo sistema ištisus metus

Būtina daugiau dėmesio skirti bičių erkėtumui gydyti, pasitelkiant čekų bičių profilaktinio gydymo principą - varozės gydymas ir profilaktika ištisus metus, Čia pateikta šiek tiek modifikuota čekų gydymo sistema, pritaikyta mūsų klimato sąlygoms (žr. schema apačioj)
1. Vasario mėn.
lizde atsiranda perų. Esant šiltesnierns orams, vasario pabaigoje arba kovo mėn. patikriname avilio dugno smulkmę, suskaičiuojamos per žiemą žuvusios erkės (jų žūsta per žiemą iki 10 proc.), nustatomas bendras erkių skaičius
šeimoje.
2. Esant didesniam erkėtumui (apie 100 erkių), kovo mėnesį, po apsiskraidymo, bitės apdorojamos timolu, spyglių miltais, arba esant 14°C skruzdžių rūgšties paketais. Suskaičiuojamos iškritusios erkės.
3. Balandis - žieminiu bičių pasikeitimas jaunomis. Bičių maisto atsargų papildymas. Erkėtumo kontrolė. Antroje mėnesio pusėje lizdų plėtimas.
4. Gegužė - spartus bičių šeimos vystymasis. Bičių šeima galutinai išplečiama. Kontroliuojamas erkėtumas.
5. Birželio pradžia - bemedumešio laikotarpis. Esant reikalui, bitės maitinamos cukraus sirupu. Keičiamos motinėlės. Spiečiu profilaktika -sudaromos naujos šeimelės. Erkių iškritimo kontrolė. Esant reikalui, birželio- liepos mėnesiais bitės gydomos natūralios kilmės preparatais, skruzdžių rūgšties paketais, kai dienos temperatūra neviršija 25°C šalinami erkių pažeisti tranai.
6. Birželio pabaiga - perų maksimumas. Erkių skaičius negydytose per vasarą šeimose, palyginti su pradiniu skaičiumi   pavasarį, padidėja 10 kartų.
7. Liepa. Po birželio medaus sukimo, patikrinamas bičių erkėtumas, esant reikalui bitės gydomos skruzdžių rūgštimi, šalinami erkėti tranų perai.
8. Rugpjūčio pradžia. Bičių skaičius šeimoje pradeda mažėti. Keičiamos planinės (dvimetės) bičių motinėlės (labai gerą ar veislinę motinėlę galima palikti šeimoje ir tretiems metams). Bitės gydomos, esant reikalui, gabono,
apifoso ar kitomis juostelėmis. Erkių skaičius negydytose per vasarą šeimose, palyginti su pradiniu skaičiumi, padidėja 25 kartus.
9. Rugpjūtis. Menko medunešio metu vengiama bičių plėšikavimo. Bitės maitinamos skatinamuoju maitinimu, kad išaugintų žiemai daugiau perų.
10. Rugpjūčio antroji pusė. Bitės maitinamos žiemai. Esant reikalui, kartu dedamos gabono juostelės. Rugpjūčio pabaigoje tikrinamas bičių erkėtumas: negydytose šeimose jis bus padidėjęs 50 kartų. Po bičių maitinimo, jos gydomos skruzdžių rūgštimi arba dūminamos akaricidais.
11. Rugsėjo pabaiga - negydytos šeimos staigiai nusilpsta, erkėtumas padidėja, palyginus su pradiniu, 100 kartų, spalio   mėnesį gali žūti, arba apiplėštos vagilių persikelti į jų avilį. Patartina pašalinti paskutinius perus ir suskaičiuoti jų erkėtumą.
12. Spalis-lapkritis laikas be perų. Tikrinamas erkėtumas. Esant reikalui, bitės apdorojamos varidolio (mitako) dūmais.
 

Berlyno universiteto profesoriaus nuomonė apie skruzdžių rūgštį

Parengė Vytautas Salinka

Kaip tvirtina prof. Benediktas Poliačekas savo straipsnyje „Nepavojinga kova su varozės erkėmis bičių šeimose" (žr. kn. „Leczenie chorob pszczol i jakosč miodu", 2006), Vokietijoje vėl grįžtama prie organinių rūgščių. Šiuo metu šioje šalyje varozės erkes naikinti leidžiama akaricidais baiva-roliu ir peticinu bei skruzdžių ir pieno rūgštimis. Pateikiame sutrumpintą šio straipsnio vertimą.
Ką tik atsiradus varozės erkėms Vokietijos bitynuose, jas pradėta naikinti 60 proc. skruzdžių rūgštimi, kuria buvo prisotinamos A4 formato Ilertiserio kartono plokštelės (23 g rūgšties vienai plokštelei). Didelis plokštelės plotas skruzdžių rūgštį išgarindavo per šešias valandas. Nuo tokios garų dozės dažnai žūdavo ką tik išsiritusios ir prieš išsiritimą esančios uždengtose korių akelėse bitės (iki 10 proc). Be to, iki 10 proc. žūdavo ir senesnių motinų. Tokiu būdu naikinant varozės erkes, jų būdavo sunaikinama nuo 10 iki 95 proc. Didelė jaunų bičių ir senesnių motinų žūtis bei negarantuotas skruzdžių rūgšties veiksmingumo koeficientas buvo ta priežastis, kuri atgrasė bitininkus naudoti skruzdžių rūgštį varozės erkėms naikinti. Bet 1998 metais pasireiškus varozės erkių atsparumui baivaroliui, bitininkai vėl buvo priversti grįžti prie skruzdžių rūgšties.
Tada prisimintas apie 90-uosius metus sukurtas Nasenheiderio skruzdžių rūgšties garintuvas (Nassenheider Verdunster). Tai buvo priešingybė Ilertiserio plokštelėms. Nasenheiderio garintuve skruzdžių rūgštis supilama į bakelį, o jos išgaravimo kiekis reguliuojamas 18-30 kv.cm išgarinimo plokštele. Mažas ir tolygus skruzdžių rūgšties išgaravimo kiekis (iki 10 g per parą) nekenksmingas nei jaunoms bitėms, nei motinoms, jis visose bičių šeimose sunaikina vienodai (iki 95 proc.) erkių. Šiuo metu kiekvienas Vokietijos bitininkas privalo naudoti garintuvą pradiniam bičių apdorojimui nuo varozės erkių, kai bičių šeimos augina žieminių bičių generaciją, t. y. liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Paskutiniam bičių apvalymui nuo varozės erkių spalio mėn. taip pat vartojama skruzdžių rūgštis, tačiau šiuo atveju šiek tiek pakeista garintuvo konstrukcija. Be bakelio, yra naudojamos dvi garinimo plokštelės: viena ,,L" raidės formos, panaši į dagtį, kita -A4 formato plokštelė, ant kurios dedamas garintuvas ir į kurią įremiamas dagties galas. Iš bakelio dagtis visuomet išskiria pastovų rūgšties kiekį, kuris pasiskirsto apskritimu ant didesnės plokštelės ir garantuoja pastovią skruzdžių rūgšties garų koncentraciją. Rūgšties dėmė ant šios apatinės plokštelės bus didesnė esant žemesnei temperatūrai (tada garavimo greitis mažėja), ir bus mažesnė esant aukštesnei temperatūrai (tada garavimo greitis didėja). Tokį garintuvą galima įrengti tuščioje medudėje arba tuščiame daugiaaukščio avilio aukšte.
Kaip pastebi prof. B.Poliačekas, skruzdžių rūgštis yra vienintelė iš preparatų, kuri naikina varozės erkes, esančias uždengtuose bičių ir tranų peruose. Organinės rūgštys drėgnoje aplinkoje greitai suskyla (jos gerai tirpsta vandenyje), todėl nepavojingos medaus vartotojams, jeigu jų šiek tiek patenka ir į medų. Kita vertus, per trumpą jų veikimo laiką erkės nesuspėja prie jų prisitaikyti ir įgyti joms atsparumo. Tačiau jas patartina naudoti po medaus sukimo.
Norint, kad gydymas būtų efektyvus, reikia visas bičių šeimas skruzdžių rūgštimi apdoroti vienu metu, nes priešingu atveju neišvengsime varozės erkių reinvazijos. Berlyno institute atlikti stebėjimai parodė, kad vasarą, jau po 6 savaičių, bičių šeimos, apvalytos nuo erkių, turėjo tokį patį erkėtumą, kaip ir negydytosios.
„Asmeninė mano patirtis, - rašo prof. B.Poliačekas, - ir daugiametė bičių priežiūra be „sunkios chemijos" leidžia tvirtinti, jog su varozės erkėmis galima sėkmingai kovoti naudojant vien tik skruzdžių rūgštį. Be to, norint pasiekti didelio efektyvumo, reikia kuo ankščiau pašalinti traninius perus su erkėmis (balandžio-gegužės mėn.) ir sudarinėti naujas šeimeles (gegužės-birželio mėn.). Sudarant naujas šeimeles, bičių šeimos, o kartu ir varozės erkės dalijamos pusiau. Nesant šeimelėse kurį laiką perų, jos nepriaugina daug erkių"

  Kova su varoze ekologinėje bitininkystėje

 Ekologinis varozės gydymas Švedijoje

Vidmantas Pileckas, Gintautas Švirmickas,
LVA Gyvulininkystės institutas

Ekologinių priemonių, taikomų bičių varozės prevencijai, efektyvumo tyrimas

‡ Lithuania on line
Tinklapio autorius Pakeitimai 2008.11.28
AJ Studija - tinklapių kūrimas visiems prieinamomis kainomis ELPAMA - kavos,arbatos,gaiviųjų gėrimų gamybos-pardavimo automatai BITININKO struktūrinis lapas