BITININKAS

Bičių lizdo skersinio pjūvio izotermos (pagal T.Ždanovą, 1947).

 12°C, bitės neskrenda iš avilio ir susitelkia ant korių toje vietoje, iš kurios išsirito paskutiniai perai. Krentant temperatūrai, bitės vis labiau glaudžiasi viena prie kitos ir pradeda formuoti žiemos kamuolį. Dažniausiai jis susiformuoja naktimis, kai oras atšąla. Dienos metu kamuolys vėl tampa purus, o jeigu oras atšyla, visiškai gali iširti. Esant saulėtam ir šiltam orui, bitės gali apsiskraidyti. Silpnesnės bičių šeimos žiemos kamuolį formuoja anksčiau, stiprios šeimos – tik esant lauke nuo 1 iki 7°C šalčio. Apačioje korių jos užima tuščias akutes. Kadangi bitės tupi abejose korio akučių pusėse, jos šildo viena kitą. Be to, vaškas labai gerai išsaugo šilumą. Tarprėmius iš abiejų korio pusių taip pat užpildo bitės. Kamuolio centre, kuris paprastai būna jo viršutinėje dalyje, temperatūra siekia iki 32,8°C ( žr. pav.). Kamuolio centre bitės būna nesusispaudusios, gali laisvai judėti, nes joms reikia gaminti šilumą. Tolstant nuo šio centro, temperatūra palaipsniui mažėja, bitės vis labiau glaudžiasi viena prie kitos. Kamuolio paviršiuje jos sudaro standžią luobelę. Ji gali būti nuo 2,5 iki 7,5 cm storio (priklausomai nuo lauko temperatūros). Luobelės temperatūra būna nuo 8 iki 10-15°C. Bitės luobelėje nuolat keičiasi: sušalusios leidžiasi gilyn į kamuolį sušilti ir pasimaitinti, jų vietą užimą kitos bitės.

Kamuolį bitės dažniausiai formuoja prie lakos, atsižvelgdamos į saulės apšvietimą ir pagrindinę vėjo kryptį (toliau nuo vėjo perpučiamos sienelės). Jeigu avilyje talpinamos dvi šeimos, jos kamuolį formuoja prie jas skiriančios sienelės ir žiemą susiglaudusios „pečiais“ šildo viena kitą. Viename avilyje su viena laka galima patalpinti dvi silpnas šeimas ar šeimeles su atsarginėmis motinomis. Tuomet diafragmos ir dengiamieji koriai su medumi dedami tik abiejų lizdų galuose, po jų seka koriai su bičių duonele ir kiti koriai su maistu.

Rudenį bitės ypač kruopščiai pikiuoja viršutinę avilio dalį, užtaiso visus plyšius, kad nebūtų skersvėjų, o kartais net sumažina laką. Dalis kamuolio bičių užima tuščias akeles, esančias korių apačioje, prie lakos, kita dalis dengia dalį korių su medumi, jį sušildo, atidengia ir vartoja maistui. Kamuolys, atituštinęs dalį akelių, kyla vertikaliai į viršų arčiau tos sienelės, kurioje yra laka. Pasiekęs lubeles, juda horizontaliai link užpakalinės avilio sienos. Pastebėta, jog bitės geriau žiemoja ant aukštų ir siaurų varšuvinio tipo rėmelių (kaip drevėje), negu ant žemesnių ir plačių Dadano rėmų. Aukštuose rėmuose virš bičių kamuolio visuomet būna daugiau maisto, kai tuo tarpu Dadano rėmuose jis išdėstytas plačiau, ir bitės žiemodamos greičiau pasiekia lubeles. Silpnesnės bičių šeimos, pasiekusios lubeles, dažnai būna nepajėgios pereiti ant gretimų korių su maistu ir neretai žūsta iš bado. Bitės gali pereiti ant gretimų korių tik tada, kai kamuolys būna purus, ir lauko temperatūra teigiama. Kad bitės galėtų pereiti ant gretimų korių, jų viršuje, po viršutinėmis sijelėmis, daromos pralandos. Literatūroje rašoma, jog varšuviniai aviliai geriau tinka bitėms žiemoti, o į Dadano avilius bitės vasarą prineša daugiau medaus.

Kaip bitės žiemodamos maitinasi?

 Bičių kamuolys – tai gyvas organizmas, kuris žiemą vartoja maistą, kvėpuoja, gamina šilumą. Priklausomai nuo išorės temperatūros, jis gali tai išsiplėsti, tai vėl susitraukti. Taip pulsuodamas, jis pašalina jo viduje susikaupusią drėgmę bei anglies dvideginį ir į vidų įsileidžia daugiau šviežio oro.

Vasarą bitės maitina vieną kitą. Tyrimais nustatyta, jog žiemos bitės kiekviena maitinasi (ima medų iš akelių) pati. Panašiai maitinasi ir motina. Tai įrodyta tyrimais, atliktais su radioaktyviuoju medumi. Vasaros metu radioaktyvųjį  medų bitės perduodavo viena kitai, gi žiemos kamuolyje tokio reiškinio nepastebėta. Žiemos bitės skilvelyje nuolat būna nuo 3 iki 16 mg maisto. Kai jo kiekis sumažėja, jis papildomas maistu iš korio akučių. Esant kamuolio vidaus temperatūrai apie 20°C, šio maisto kiekio (16 mg) pakanka parai.

Pirmaisiais žiemojimo mėnesiais, kai niekas netrikdo bičių ramybės, per parą stipri bičių šeima suvartoja 20-25 g maisto (per mėnesį 600-700 g). Kai pavasarį bitės pradeda auginti perus, jos sunaudoja maisto dvigubai daugiau (apie 1-1,2 kg).

 Bitininkystės naujienos, 2008, Nr.4 (5)