Kategorijos

Archyvai

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Paremkite svetainę SMS žinute
Arba rinkdamiesi serveriai.lt paslaugas , pasinaudoję žemiau esančia nuoroda. Padarysit gerą darbą ir dar nuolaidą gausit. hostingas su 10% nuolaida Dedikuoti.lt serveriai Domenai už 25 Lt

Žiedadulkės

Bityno kūrimas

BITYNO KŪRIMAS

Prof. Jonas Kriščiūnas

Kas gali bitininkauti?
Bitininkauti nekliudo koks nors nuolatinis darbas ar tarnyba. Kiekvienas darbo žmogus kasdien turi keletą laisvų valandų poilsiui, kurių vieną kitą gali skirti darbui prie bičių. Daugumą darbų prie bičių galima atlikti laisvomis poilsio dienomis, nes darbai prie bičių yra poilsio darbai, ypač protinio darbo žmonėms. Dideliuose  bitynuose bitininkas visą laiką pašvenčia darbams prie bičių.
Bitininkauti gali ir silpnos sveikatos žmonės: seniai, moterys ir net invalidai. Dirbantiesiems dideliuose bitynuose reikia daug sveikatos.
Juo žmogus daugiau išsilavinęs, apsišvietęs, tuo lengviau ir maloniau bus jam bitininkauti, nes greičiau galės išmokti bitininkavimo darbo.
Juo bitininkas bus geriau pažinęs teoriškai ir praktiškai bites, jų gyvenimą ir bitininkavimo darbus, juo didesnį turės pasisekimą ir malonumą darbe. Garsus rusų bitininkas prof. Butlerovas sakė, kad nemokšos bitininko bitės dirba, kaip jos nori, o mokyto ir praktiškai patyrusio bitininko bitės dirba, kaip bitininkas nori.
Daug geriau seksis bitininkauti tam bitininkui, kuris daugiau turi kantrybės, yra tvarkingas, darbštus, ištvermingas ir, svarbiausia, kas sugebės labiau bites pamilti. Be meilės šitas darbas nelabai sekasi.
Prieš pradedant bitininkauti reikia teoriškai susipažinti su bitininkavimo mokslu ir, dar geriau, praktiškai padirbėti metus didesniame bityne prie prityrusio bitininko.
Kaip visos ūkio šakos, taip bitininkavimas, nuolatos tobulėja. Nuo gyvenimo ir mokslo neatsilieka tiktai tas bitininkas, kuris nuolatos skaito literatūrą bitininkystės klausimais, dalyvauja bitininkų suvažiavimuose, interesuojasi kitų bitininkų darbais ir panaudoja jų patyrimą.
Kiek jėgos, lėšos ir laikas leidžia, reikia ir pačiam daryti tyrimus.
Daugelį baugina bičių gylimas, bet, susipažinus su bitininkavimo darbais, ši baimė išnyksta.
Kuriems žmonėms nuo įgylimo labai tinsta ir galvą skau da, patartina pasitarti su gydytoju. Turint silpną širdį ar kitokį kūno negalavimą, geriau nebitininkauti. Jeigu organizmas visai sveikas, vėliau nuo įgylimų vis mažiau ir mažiau tinsta.

Bitynui vieta.
 
Tinkama bitynui vieta turi labai didelės svarbos, nes sudaro geresnes ir sveikesnes bitėms gyvenimo sąlygas ir daug patogumų pačiam bitininkui.

  1. Vieta turi būti rami, šilta, bet ne karšta. Karštoje vietoje (prie tvoros ar sienos saulės atokaitoje) bitės dau­giau spiečia ir silpniau eina į darbą, todėl mažiau medaus prineša. Geriausia kai iš vakarų ir šiaurės pusės bitynas apsuptas medžių ar trobų. Tokioje vietoje bitės pavasarį daug greičiau stiprėja, negu atviroje vietoje.

  2. Bent iš vienos pusės bitėms turi būti laisvas išlėkimas, nes per aukštus medžius su medumi ar su duona joms labai sunku perlėkti. Lėkdamos pro medžių šakas ir lapus, bitės greičiau suplėšo savo sparnus ir miršta. Geriausia, kai bitės atvirą kelią turi į pietus ar pietryčius.

  3. Vieta turi būti nešlapia. Slapioje vietoje šalta, ir sarį bitės lėčiau stiprėja, o žiemą koriai labiau pelėja, avilys esti drėgnesnis ir greičiau pūva. Labai naudinga, kad bityno aikštė turėtų nedidelį palinkimą į pietryčius, pietus ar į vakarus, nes tokia vieta šiltesne, Negalima statyti bityno tokiose vietose, kur ilgai laikosi rūkas, būva oro traukimai bei dideli vėjai.

  4.  Geriausia bitynui vieta sode. Labai aukšti medžiai nepageidaujami, nes aukštai susimetusį spiečių sunku susemti. Bitynas turi būti aptvertas, kad neprieitų gyvuliai. Geriau, kad ir paukščiai negalėtų prieiti, ypač jauni žąsiukai, viščiukai ir ančiukai.

  5. Nuo kelio ar tako, kuriais vaikščioja žmonės, avilius lima statyti ne arčiau kaip per 10 metrų, o nuo vieškelio — ne arčiau kaip per 20 metrų. Jeigu tenka arčiau statyti, bitynas turi būti aptvertas tankia lentų tvora arba ne žemesne kaip 2 metrų gyvatvore. Labai gera gyvatvorė iš eglių, bet naudingesnė iš tokių krūmų ar medžių, kuriuose bitės gali ir nektaro rasti. Pavyzdžiui: 1) geltonasis žirnmedis (geltonoji akacija), baltasis vikmedis (baltoji akacija), 3) gledičija. Baltojo vikmedžio ir gledičijos jaunųjų ūgių viršūnes rugpiūčio mėn. reikia nukarpyti, kad medžiai geriau žiemotų .

  6.  Nepageidaujamos kaimynystėje saldainių dirbtuvės, cukraus ir dekstrino fabrikai, marmelado, vyno, midaus dirbtuvės ir net spirito ar alaus daryklos, nes jų kvapas vilioja bites ir daug jų čia žūva. Juo toliau bitynas nuo panašių fabrikų ar dirbtuvių, tuo geriau.

  7. Miestas bitynui netinkama vieta, nes čia daug bičių žūva dirbtuvėse ir fabrikuose. Be to, iš miesto į laukus bitėms toli lėkti medaus ar duonos parsinešti, todėl ir nauda iš jų mažesnė. Bet yra bitininkų, kurie vis dėlto bites ir mieste laiko. Didmiesčiuose kai kas bityną įkuria ir ant namų stogų.

  8. Nepatariama statyti bičių arti ežero ar plačios upės, Ypač jei kitoje ežero ar upės pusėje yra geros bitėms ganyklos (medingieji augalai). Grįždamos per vandenį, ypač vėjuotą dieną, su medumi ar duona, bitės nukrenta į vandenį ir prigeria. Ežeras ar plati upė turi būti ne arčiau kaip už 1 km nuo bityno.

  9. Nekurti bityno tokioje vietoje, iš kurios bitės lekia į darbą (į lauką) pro svetimą bityną, nes daug bičių, grįždamos su medumi ar duona, nutupia pakeliui svetimame bityne . Ypač daug bičių patenka į svetimą bityną, kai skuba namo prieš audrą. Tada kaimyno bityne gali nutūpti didesnė pusė darbe buvusių bičių. Kurios bitės nutupia be medaus, tas dažniausiai papjauna. Tokiu būdu jūsų bitynas nuolatos turės daug nuostolių. Šiuo atveju nepadeda net ir avilių skirtingos spalvos ir formos. Jeigu kaimyno bitynas sode, kuris apsodintas aukštais medžiais, anksčiau minėto pavojaus nebus, nes bitės lekia aplenkdamos aukštus medžius ir į bityną nepatenka.

  10. Geriausia, kai kaimyno bitynas būna ne arčiau kaip už 2 km arba net 4 km, nes bitės į darbą lekia daugiausia ligi 2 km.

Kaip sustatyti avilius bityne?
 
Gražiai atrodo aviliai, sustatyti eilėmis. Eilė nuo eilės turi būti ne mažiau kaip per 3—4 metrus, o eilėse avilys nuo avilio ne arčiau kaip per 2 metrus. Taip sustatytuose aviliuose lengviau bites stebėti ir dirbti su jomis. Bitėms tokia avilių sustatymo tvarka labai negera, nes vieno avilio bitės labai dažnai nuklysta į kitą avilį, ypač prieš audrą, ir čia daug jų žūva. Pastebėta, kad pirmoje avilių eilėje šeimos daug stipresnės, negu kitose. Reikia manyti, kad jas sustiprina priklydusios bitės, kurių dauguma lieka gyventi naujoje šeimoje.
Statant avilius eilėmis, geriau, kad gretimų avilių lakos būtų nukreiptos ne į vieną pusę. Geriau avilius statyti praeiliui (šachmatų tvarka) .
Priešakinę avilio sieną, kurioje yra laka, patariama nudažyti įvairiomis spalvomis, kad bitės geriau atskirtų savo avilį. Geriau dažyti ne visą priešakinę sieną, o sienoje padaryti tiktai atskiras figūras (paveikslus) su aštriais kampais. Pvz., vieno avilio sienoje nupiešti vieną trikampį, antro 2 trikampius greta (plačiuoju šonu žemyn), trečio gretutinio avilio sienoje — 4—5 siaurus trikampius ir kt. Vieni trikampiai nudažomi vieno­kia spalva, kiti kitokia ir 1.1. Patartina vartoti tiktai mėlyną ir geltoną spalvas, nes kitų spalvų bitės neskiria. Visi kiti avilio šonai ir magazinai turi būti nudažyti balta spalva, kad mažiau įkaistų.
Dar geriau avilius statyti lizdais po 2—3 avilius kiekviename lizde. Statant lizde po 2 avilius, paliekamas tarp jų 1 m tarpas, o lakos truputį nukreipiamos į šalis. Statant lizde po 3 avilius, jie išdėstomi pusračiu. Vienas lizdas nuo antro statomas per 6—10 m.
Labai svarbu į kurią pusę nukreiptos avilio lakos. Pietų kraštuose, kur vasarą labai karšta, laka nukreipta į šiaurę, nes pietų pusėje saulė priešakinę sieną taip įkaitina, kad bitės lakoje negali pastovėti ir išvėdinti lizdo. Dėl to koriai dažnai ištįsta ar net visai’ susmunka, bitės blogiau dirba, daug daugiau spiečia ir mažiau medaus prineša. Šiaurėje laka atkrei piama į pietus, kad vasarą bitėms būtų šilčiau. Mūsų respublikoje, daugelio bitininkų patyrimu, geriausia lakas nukreipti į pietryčių
pusę. Atvirose vietose lakas geriausia nukreipti kreipti į tą pusę, iš kurios mažiausiai būva vėjų. Reikia įsižiūrėti augančius medžius. Į kurią pusę labiau palinkę medžiai, Į tą pusę ir avilių lakas nukreipti.
Kintama lakos padėtis. Kai kurie bitininkai lakas keičia, nes įvairiais metų laikais saulė avilį šildo nevienodai Kai iš pat pavasario lakos nukreiptos į pietryčius, saulė anksti rytą įšildo priešakinę sieną ir išvilioja bites į darbą. Bet anksti rytą pavasarį dar šalta ir bitės, išviliotos iš avilio, sustingsta ore ir nukrinta į žoles. Žolė būna su rasa, bitės sušlampa ir skraido ir išsivalo daug vėliau, negu turinčios laką kitomis kryptimis, Vasarą, turėdamos laką į šiaurę, bitės mažiau spiečia.
Labai naudinga avilius statyti sode tarp vaisinių medžių. Prie avilių augą medžiai ar krūmai padeda bitėms pažinti savo avilį, ir tada jos mažiau nuklysta į svetimus avilius. Bet medžio ar krūmo šakos neturi avilio siekti, nes brūžuodamos neduotų bitėms ramybės. Po medžiais laikyti avilius taip pat negerai, nes pavėsyje būva šalčiau, ir bičių šeima pavasarį lėčiau vystosi.
Priešais avilį turi būti aikštelė be žolių (apie 1 m platumo), išklota plytomis ar žvyru. Aukštoje žolėje slapstosi daug bičių priešų, ypač varlės, rupūžės, ir kiti. Parlėkusios su medumi, bitės dažnai nukrinta į žolę, ir čia jas priešai suėda. Aukštoje žolėje prie žemės gana šalta, todėl nukritusios bitės sustingsta ir ilgai ten tupi, kol atsipeikėja, išlipa į viršų ir nueina į avilį. Kad žolė priešais avilį neaugtų, patariama pabarstyti valgomąja druska. Ant plikos žemės lengva pamatyti ką bitės iš avilio išmeta: tranus, perus ar motiną. Prieš avilius galima ir palikti žolę, bet ją reikia dažnai nupjauti, kad visada būtų trumpa.
Aviliai visada statomi ant kojų, nes tada būva sausesni, ne taip greitai pūva ir pavasarį bitėms šilčiau. Geriausia daryti 25 cm aukštumo kojas. Po kojomis padėti paprastas plytas, cementines plyteles ar čerpes. Be plytų pavasarį avilio kojos įsminga į žemę ir avilys persikreipia.
Avilius reikia sunumeruoti.
Avilius reikia statyti’ su mažu palinkimu į priešakį. Tada lietaus vanduo neteka pro laką į avilį, bitėms lengviau iš avilio atmatas išnešti, o atsiradęs avilyje vanduo teka prie lakos.
Neduodant bitėms dirbtinių korių arba duodant tiktai korių pradžias, avilį reikia nustatyti su lyge. Jeigu avilio vienas šonas ar kampas stovės aukščiau, negu kitas, bitės po 2—3 rėmus susius į krūvą.
Kai dirbtiniai koriai dedami ištisais lapais per visą rėmą ir su vielomis, avilius galima bet kaip pastatyti, bet lygiau pastačius — geriau.
Statant avilius pietų pusėje prie trobos ar tvoros, kad bitėms nebūtų taip karšta, reikia statyti bent per 4—6 metrus nuo sienos ar tvoros ir sieną ar tvorą nudažyti baltai.
Kiek bičių šeimų galima laikyti vienoje vietoję? Kiekvienam bitynui reikalingas sargas, todėl vienoje vietoje patariama laikyti ne mažiau kaip 50 bičių šeimų. Tinkamoje vietoje galima laikyti šimtą ir daugiau šeimų. Dažniausiai bitynai daromi tokio didumo, kiek viena bitininkystės grandis gali prižiūrėti.

Pastaba: šiuo metu dauguma bitininkų stengiasi vienoj bityno sekcijoj laikyti 25-35 bičių šeimas.

Komentuoti