BITININKAS

Europoje yra 1590 invazinių nariuotakojų rūšių, kilusių iš kitų žemynų ir pasaulio regionų. Ekspertai ekonominę žalą žemės ūkiui, daržininkystei, žmonių sveikatai ir gyvūnams dėl šių naujokių buvimo Europoje vertina daugiau nei 10 milijardų eurų. Ir ši suma neapima išlaidų, susijusių su karantino įvedimu, žala dėl maisto ir kitų prekių importo apribojimų. 200-300 mln. Eurų kasmet išleidžiama apie insekticidams, vabzdžių kenkėjų kontrolei ir tt
Vienas iš paskutinių invazinių vabzdžių, atvykusių į Europą iš atogrąžų Azijos, buvo širšė Vespa velutina nigrothorax, vadinama “bičių žudiku”. Per keliasdešimt tokių širšių grupė išnaikina bičių šeimą per 3 valandas.
Manoma, kad širšės Vespa velutina nigrothorax 2004 m. buvo išvežtos iš Azijos su Kinijos keramikos gaminiais į vieną uostą Prancūzijos pietvakariuose. 2011 m. pabaigoje jos jau buvo 50 departamentų Prancūzijoje. 11-koje iš jų pasirodė 2011 m.
Azijos širšė dažniausiai puola tik tada, kai saugo lizdą. Tačiau jos įgėlimas yra labai skausmingas, galintis sukelti sunkią alerginę reakciją, o Prancūzijoje jau yra keletas mirčių atvejų.
Skirtingai nuo Europos širšių, Azijos širšė savo erdvius 80 cm skersmens lizdus kuria ne palėpėse ar drevėse, o medžių, augančių šalia vandens, viršūnese ir visiškai nustoja skraidyti temstant.
Ekspertai atkreipia dėmesį į didelį Vespa velutinos mobilumą ir vaisingumą, jos greitą prisitaikymą prie Europos klimato. Šio plėšrūno plitimas, maitinantis įvairiais vabzdžiais, bet teikiant pirmenybę bitėms, yra 100 km per metus. Šios širšės vidutinėje kolonijoje, kurioje yra iki 10 tūkst. individų; iki rudens pradžios atsiranda iki 200 jaunų motinų, kuriančių naujas kolonijas kitų metų pavasarį.
2012 pradžioje, Nacionalinė bitininkų sąjunga Prancūzijoje – UNAF – kreipėsi į vyriausybę paskelbti Azijos širšę vabzdžiu kenkėju ir finansuoti lizdų naikinimo specialiais spąstais ir kitais metodais nuo kovo pabaigos iki birželio pabaigos kampaniją. Spąstų naudojimui prieštaravo Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus vadovai, kurie mano, kad šiuo atveju aukomis gali tapti daugelis naudingų vabzdžių.
Tačiau prancūzų bitininkai pradėjo kovą su azijietišku naujoku, nelaukdami oficialaus leidimo. Jie naudoja tradicinius spąstus, skirtaus kovoti su vapsvomis iš plastikinių butelių, supjaustytų į dvi dalis, į kurias dedama mėsos gabaliukai arba įpilamas cukraus sirupas ir alus. Azijos širšių lizdai naikinami taip pat šaudant medžiokliniais šautuvas. Bitininkams rekomenduoja apriboti lakų dydį ir imtis kitų atsargumo priemonių. Daugelyje miestų savivaldybės skyrė telefono numerius, kuriais galima pranešti apie rastus širšių lizdus.
2010 m. Azijos širšės iš Prancūzijos nukeliavo į Ispaniją, o paskui į Belgiją ir Portugaliją. Šių šalių bitininkystės asociacijos reikalavo, kad valdžios institucijos imtųsi atitinkamų apsaugos priemonių.
Nerimą, dėl spartaus Azijos širšių plitimo Europoje, reiškia ir Didžiosios Britanijos bitininkystės asociacijos. 2011 m. pabaigoje britų mokslininkai ir specialistai parengė rekomendacijas, kuriomis siekiama sumažinti tokios “invazijos” galimas neigiamas pasekmes. Ekspertai mano, kad tai gali įvykti netolimoje ateityje.
Šiuo metu Vespa velutina migruoja į Europos šiaurės vakarus. Bet šio judėjimo kryptis bet kuriuo metu gali drastiškai pasikeisti. Taip jau daug kartų atsitiko daugybės bičių priešų, parazitų ir patologų plitimo pasaulyje istorijoje.

Vakarų Europos šalyse širšių lizdai buvo rasti beveik 3 tūkst. savivaldybių

Širšių dietoje yra įvairių vabzdžių – nuo uodų iki didelių laumžirgių, tačiau pagrindiniai medžioklės objektai -  bitės. Paprastai širšė pakimba prie avilio ir puola skrendančias bites, kuriomis tada maitina savo lervas. Įsikūrusi šalia bitynų, Azijos širšių kolonija, kurioje yra keli tūkstančiai individų, gali labai pakenkti bitininkystės ūkiui. Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos, Belgijos ir Italijos bitininkai tai jau labai jaučia.
Europoje nesuskaičiuota, kiek per 12 metų sunaikinta Azijos širšių lizdų, bet, matyt, tai šimtai tūkstančių. Tačiau pagrindinė šių širšių kontrolės priemonė dar nneatrasta. Pesticidus naudoti leidžiama tik veterinarijos tarnybos specialistams, ir jis apsiriboja atitinkamu reglamentu, kuris apsaugo naudingus vabzdžius, paukščius ir gyvūnus. Dažniausia širšių kontrolės priemonė bityne yra plastikiniai buteliai bei kiti spąstai su fermentuotu sirupu ir kitais kvepiančiais masalais , tradiciškai bitininkų naudojami kovoti su vapsvomis. Tačiau ši priemonė gali būti veiksminga tik atskiro bityno ribose, bet ne Vakarų Europoje. Dėl širšių plitimo rezultatų ir tempų išreiškia susirūpinimą ne tik bitininkai, bet ir aplinkosaugininkai, entomologai ir kiti specialistai bei mokslininkai.
Per 12 metų pasikeitė širšių migracijos keliai. Jei iki 2014 m jos kėlėsi iš Prancūzijos į vakarus – Ispanijos ir Portugalijos kryptimi, tai 2015 metais plito į pietryčius: Italiją, Belgiją ir Vokietijoją (Badenas-Viurtembergas), o 2016 m – į Didžiosios Britanijos šiaurę (Isle Džersis, Glosteršyras ir Somersetas).
Kaip širšėms pavyko pasiekti JK, atskirtą nuo žemyninės Europos nuo Lamanšo sąsiaurio? Akivaizdu, kad ne “savo eiga”, bet jūra, oru, geležinkeliu (”Eurotunnel”) ar kitu transportu. Kaip jos atvyko į Prancūziją iš savo ankstesnės tėvynės – Kinijos.
Kuri šalis bus sekanti Vespa velutina auka? Akivaizdu, kad globalizacijos eroje tai gali būti bet kuri šalis, kurioje nėra pernelyg griežto klimato. Pvz., šalis, esanti Viduržemio jūros arba Juodosios jūros pakrantėse.
Šiuo atžvilgiu naudinga priminti, kad griežtas klimatas apskritai nėra kliūtis invazinių rūšių iš subtropikų išplėtimui. Kolorado vabalas, kaip žinoma, yra iš Meksikos. Čia jis maitinosi daugiausia Solanum rostratum ir tabaku, o į Amerikos Kolorado valstijoją atkeliavo tik XIX a. viduryje. Kolorado valstijoje jis pamėgo kolonistų išaugintų bulvių lapus. 1876 ​​m. jis buvo atvežtas į Vokietiją, o po to į Prancūziją, iš kur po Pirmojo pasaulinio karo pradėjo plisti į kitas Europos šalis po Pirmojo pasaulinio karo.  Šiandien Kolorado vabalas gyvena visame Eurazijos žemyne.

Azijos širšės palitimas Europoje

Vespa velutina

Vespa crabro

Širšių arealas