BITININKAS

Kiekybinė ir kokybinė analizė

Žiedadulkių kiekybinė ir kokybinė analizė skirtingos botaninės kilmės meduje

Dr. Justinas Kretavičius
Daugelyje mokslinių straipsnių iki šiol medaus kilmė botaniniu požiūriu apibrėžiama tiriant jame esančias žiedadulkes. Pagal tai skirstoma, koks medus: monoflorinis ar poliflorinis. Jei vieno augalo žiedadulkių kiekis viršija 45% – medus monoflorinis ir vadinamas to augalo rūšimi. Tačiau daug mokslininkų ir tyrėjų neatsižvelgia į meduje esantį bendrą žiedadulkių kiekį, o analizuoja esančias žiedadulkes tik kokybiškai, išreiškiant jų kiekius procentinėmis vertėmis.
Lietuvoje žiedadulkes meduje tiria keli tyrėjai. Tai M. Močiškytė, dr. V. Čeksterytė ir Hab. Dr. O. Kondratienė. Įdomu tai, kad ištyrus nemažą skaičių pavyzdžių gaunami gana skirtingi rezultatai. Dažnai bitės vežamos į tokias vietas, kur paplitę kokios nors vienos rūšies augalai ir tikimasi gauti tos rūšies medų. Dažnai medus ir gaunamas būtent tos augalų rūšies, nors apie tai dažnai yra sprendžiama tik organoleptiškai (pvz., grikių, rapsų, liepų ar kitoks medus). Bet būna ir taip, kad žiedadulkių analizė to nepatvirtina. Kyla klausimas – kodėl taip yra?
Teoriniai svarstymai galėtų būti tokie: žiedadulkės yra nevienodo dydžio ir svorio, pavyzdžiui, stambios grikių žiedadulkės gali būti iki penkių kartų didesnės ir sunkesnės už našlaičių ar rapsų žiedadulkes. Tokiu būdu didesnė tikimybė, kad smulkių žiedadulkių nektare bus daugiau, negu stambių žiedadulkių. Taip pat priklauso ir nuo augalų nektarinių. Jei jos atviros (liepų, klevų, rapsų) ir dar žiedadulkės pasitaiko smulkios, natūralu, kad jų į nektarą pribyra nepalyginamai didesni kiekiai. Kai augalai turi uždaras nektarines ar pusiau uždaras (dobilų, viržių, esparcetų) natūralu, kad žiedadulkių į nektarą patenka mažai. Be to, daug kas priklauso ir nuo meteorologinių sąlygų, žydėjimo trukmės ir kitų faktorių. Sausu ir vėjuotu oru žiedadulkių nektare ir meduje būna žymiai daugiau, o nektaro mažai. Esant tvankiam ir drėgnam orui, augalai išskiria daug nektaro, o žiedadulkių kiekis žiede lieka panašus. Yra tokių augalų (ne Lietuvoje), kurie į nektarą visai neišskiria žiedadulkių (citrusiniai) arba neskiria nektaro, o tik žiedadulkes, kurias bitės ir surenka. Norėdami išsiaiškinti kaip kinta žiedadulkių kiekis skirtingos botaninės kilmės meduje, atlikome žiedadulkių kiekio analizę. Apskaičiuota kiek vienetų yra 1 grame medaus.
Pagal Lenkijoje atliktus tyrimus 1g gryno rapsų medaus jų yra 1850-6110 vnt., 1g gryno liepų medaus – 840-1950 vnt., o 1 g viržių medaus rasta– 13440 vnt.
Atlikę Lietuvoje surinkto gryno medaus analizę, nustatėme, kad
Grikių meduje žiedadulkių rasta 6800 vnt, dviejuose dobilų medaus mėginiuose žiedadulkių rasta 1 g – 3670 ir 5020 vnt.
Rapsų žiedadulkių dviejuose mėginiuose rasta 1 g – 20700 ir 8184 vnt., Viržių 1 g – 4750 vnt.;
Pavasariniame mišriame meduje kuriame vyravo blindės, kaštonas, vaismedžių, o 1 g rasta 7197 vnt. žiedadulkių;
Taigi matome, kad Lenkijoje ir Lietuvoje atliktuose tyrimuose žiedadulkių kiekis 1 g medaus gana stipriai svyruoja. Lietuviškame meduje daugiausia žiedadulkių yra rapsų 1 g meduje, o mažiausiai – viržių, dobilų ir grikių meduje. Todėl nustatant medaus botaninę sudėtį negalima pasitikėti vien tik kokybine (procentine) žiedadulkių analize, reikia atsižvelgti ir į kiekybinius rodiklius (kiek vnt. yra viename grame medaus). Įgudę bitininkai paragavę medų ir įvertinę jo organoleptines ypatybes (skonį, spalvą, kvapą), bičių buvimo vietą, apylinkėje esančius medingus augalus, meteorologines sąlygas gali numanyti medaus botaninę sudėtį. Be to reikia turėti omenyje, kad 95 proc medaus sudėties ir tūrio yra atsiradę būtent iš nektaro o ne iš žiedadulkių. Kai kada dar būna amarų lipčiaus, kurį galima nustatyti kitokiais metodais, pvz spirito reakcijomis ar specializuotose laboratorijose tiriant melezitozę. Ateityje galbūt bus remiamasi ir kitokiais tyrimais, kuriais remiantis galima būtų nustatyti tik nektaro atskiras komponentes, t.y. medžiagas, kurios patenka tik iš nektaro, bet nepatenka iš žiedadulkių.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei bičių apylinkėje auga polifloriniai augalai, kas dažniausiai ir pasitaiko Lietuvoje, žiedadulkių procentinė išraiška tikrai nėra tiksli. Ji neatspindės kokia medaus ar nektaro dalis surinkta iš vienų augalų, o kokia iš kitų rūšių augalų. Pagal tai galima tik įvertinti ar bitės lankė šiuos augalus. Tai irgi naudinga, nes Lietuvoje dažnai vasaros metu parduodamas „liepų“ medus kurį ištyrus paaiškėja, kad jame žiedadulkių iš liepų nėra. Tokiu atveju reiškia, kad iš liepžiedžių bitės nektaro nerinko. Jei randama tarkim 10 proc. liepų žiedadulkių, vadinasi bitės tikrai lankė liepžiedius ir atnešė iš žiedų nektarą, kuris po išgarinimo pateko į medų koriuose. Tačiau, jokiu būdu negalima teigti, kad 1 kg medaus bus 100 g sunešta iš liepų. Iš liepų suneštas tikrasis nektaro ir medaus kiekis gali varijuoti plačiame diapazone.
Apibendrinant galima tikrai tvirtinti, kad žiedadulkių tyrimas gali atskleisti, kokius augalus bitės lankė. Tai gerai panaudojama, jei norima išsiaiškinti iš kokio kontinento medus parduodamas prekyboje. Tarkime, parduotuvėje ištyrus medų, ant kurio etiketės užrašyta „lietuviškas medus“ arba „medus surinktas Lietuvoje“ arba „Lenkijoje“ galima identifikuoti, ar tai tiesa. Nes atradus tokiame meduje didelius kiekius saulėgrąžų arba medvilnės žiedadulkių, tikrai neabejotinai paaiškės, kad etiketėje pateikiama melaginga informacija.

____________________________________________________

Žiedadulkių kiekybinė ir kokybinė analizė botaniniu požiūriu skirtingos kilmės meduje (seminaro medžiaga)

dr. Justinas Kretavičius, habil. dr. Ona Kondratienė, Ilona Zamaraitė

konf62

Melisopalinologija

Tai mokslas, tiriantis bičių produktuose esančių žiedadulkių botaninę sudėtį.

Monoflorinis medus laikomas toks, kuriame vienos rūšies žiedadulkių kiekis didesnis nei 45%.

Pastebėta, kad organoleptiškai medus atrodo vienaip, tačiau ištyrus botaninę sudėtį gauname prieštaringus rezultatus.

Melisopalinologijos ribotumas

Priklausomai nuo augalo rūšies, gali skirtis žiedadulkių kiekis meduje. Pavyzdžiui, citrusiniai augalai skiria nektarą, tačiau be žiedadulkių. Tuo tarpu į nektarą bitės gali prinešti žiedadulkių iš nemedingų augalų. Tokiu atveju melisopalinologijos rezultatai gali būti klaidinantys ir netikslūs.

Kaip tai atsispindi meduje?