Nauji komentarai

Kategorijos

Archyvai

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Paremkite svetainę SMS žinute
Arba rinkdamiesi serveriai.lt paslaugas , pasinaudoję žemiau esančia nuoroda. Padarysit gerą darbą ir dar nuolaidą gausit. hostingas su 10% nuolaida Dedikuoti.lt serveriai Domenai už 25 Lt

Žiedadulkės

Bičių erkėtumo kontrolė

Vienas iš pagrindinių invazinių bičių kenkėjų yra varozės erkės Varroa destructor, kurios parazituoja bites darbininkes, tranus, perus ir net motinėlę. Nenaikinant erkių, bičių šeima po kelių bitininkavimo sezonų žūsta. Tai didžiausias ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio bitininkų rūpestis. Varozės erkes pavojingos dar ir tuo, jog jos platina kitas bičių ligas, o vartojant stiprius akaricidus erkėms naikinti, jie labai susilpnina bičių imuninę sistemą. Vasaros metu varozės erkės ypač intensyviai dauginasi tranų ir bičių peruose. Teoriškai per vasarą bičių šeimose jų padaugėja iki 100 kartų.

Bet koks gydymas susideda iš dviejų dalių: ligos diagnozavimo ir gydymo, varozės atveju – bičių erkėtumo nustatymo ir erkių naikinimo. Iki šiol varozės erkės dažniausiai buvo naikinamos stipriais akaricidais vienkartiniu būdu, nenustačius bičių erkėtumo, aklai (profilaktiškai). Toks aklas kovos būdas su varozės erkėmis klaidingas dėl kelių priežasčių: 1) nenustačius bičių erkėtumo, sunku spręsti, ar reikia bites gydyti, ar ne; 2) ilgesnį laiką vartojant tuos pačius preparatus, atsiranda erkių atsparumas. Preparatų veiksmingumas sumažėja, todėl po apdorojimo būtina patikrinti jų veikimo rezultatus. Ypač svarbu ištisus metus kontroliuoti bičių šeimų erkėtumą ir esant reikalui imtis vienų ar kitų bičių gydymo priemonių.

Literatūroje nurodomi įvairūs bičių erkėtumo laipsniai. Pavyzdžiui, N.Kokorevas ir B.Černovas išskiria tris erkėtumo laipsnius: 1) silpną – iki 2%; 2) vidutinį -iki 4%; ir 3) stiprų -virš 4%. Vieni specialistai rekomenduoja bites apdoroti, jau esant 2% erkėtumui, kiti

- 5%. Esant tokiam bičių erkėtumui, paprasta akimi erkės nepastebimos. Jos pastebimos tik tada, kai jų skaičius pasiekia apie 20%. Esant tokiam erkėtumui, bičių šeima rudenį ar žiemą gali žūti. Jeigu pavasarį bičių šeimos erkėtumas viršija 2%, geriau tokias bites apdoroti, nes iki pagrindinio medunešio pabaigos bičių erkėtumas gali padidėti iki pavojingos ribos (20%). Tai ypač pavojinga, jeigu bitės neapdorojamos rugpjūčio pradžioje, po pagrindinio medunešio, nes per rugpjūtį erkių skaičius padvigubėja. Per šį laiką išaugintos žiemos bitės būna erkių nualintos, jos greitai žūsta (jaunos bitės, kurių lėliukes parazitavo bent dvi erkės, išgyvena tik kelias savaites). Todėl stipri bičių šeima rudenį staiga susilpnėja arba net žūsta.Bičių erkėtumą per sezoną reikėtų tikrinti bent kelis kartus: po bičių žiemojimo, tikrinant per žiemą iškritusias negyvas erkes; birželį, išsukus pavasarinio medunešio medų; liepą ar rugpjūčio pradžioje, prieš gydant bites; ir spalį po visų gydymų. Erkėtumą visą vasarą galima tikrinti pagal iškritusių ant avilio dugno negyvų erkių kiekį. Tam tikslui reikia įrengti aviliuose ištraukiamus dugnus, kad galima būtųįdėti erkėgaudžius ar dugno įdėklus erkėms surinkti neardant lizdo. Įrengiami keli kontroliniai aviliai (2-3) su stipriomis bičių šeimomis.

Pirminė bičių erkėtumo kontrolė atliekama pavasarį. Labai lengva tai padaryti, valant avilių dugnus, kai Dadano tipo aviliuose įrengti ištraukiami dugnai, o išardomuose daugiaaukščiuose aviliuose nukeliant aukštus.

Tuomet tarp dugno šiukšlių suskaičiuojamos per žiemą nukritusios negyvos erkės. Jeigu nėra įrengti ištraukiami dugnai, po bičių lizdais rudenį patartina pakišti kieto popieriaus lapą, kuris pavasarį ištraukiamas, ir negyvos erkės suskaičiuojamos. Šiam reikalui ypač tinka storesni folijos ar klijuotės lapai. Juos patogu susukti į volelį ir atsukant pakišti rudenį po bičių lizdu,

o pavasarį susukant ištraukti. Tačiau juos reikia pakišti taip, kad folijos ar klijuotės lapas neuždengtų lakos ir netrukdytų aviliui vėdintis, nes priešingu atveju bitėms žiemą gali pritrūkti šviežio oro. Avilio dugno šiukšles reikia tikrinti anksti pavasarį, iki bičių apsiskraidymo, nes po apsiskraidymo jos pačios pradeda valyti dugnus ir kartu su šiukšlėmis pašalina ir negyvas erkes.

Kaip teigia Karlas Veisas (Karl Weiss. Bienen-Pathologie, 1990), per žiemą ant avilio dugno nukrenta nuo 10 iki 30% negyvų erkių. Imant vidurkį (15%) nesunku paskaičiuoti, kiek bičių lizde liko gyvų erkių. Pavyzdžiui, dugno šiukšlėse rasta 9 negyvos erkės. Jos sudaro 15%. Tuomet pagal procentų skaičiavimo formulę 9 dauginame iš 15 ir dalijame iš 100, gauname, kad bičių lizde gali būti apie 1,35% erkių. Arba paprasčiau: 9 erkes dauginame iš 10, apytiksliai gausime 90 arkių. Spręskite patys, ar tai daug, ar mažai. Jeigu per vasarą, negydant bičių, erkių skaičius iki rudens padidėja 100 kartų, vadinasi, rudenį jų jau gali būti apie 9000. Kai čekai randa po žiemos ant avilio dugno tris nukritusias negyvas erkes, pavasarį (kovo mėn.) uždengtus bičių perus tepa fliuvalinato emulsija su mažu veikliosios medžiagos kiekiu.

Lenkijos Pulavų veterinarijos instituto darbuotoja dr. Kristina Pohorecka pastebi, jeigu negyvų erkių iškrito mažiau negu 10, tai gyvų erkių skaičius dar nepasiekė pavojingos ribos, ir bičių pavasarį galima negydyti. Tačiau jeigu jų iškrito daugiau, bites būtina gydyti. Vasarą dr. K.Pohorecka pataria bičių erkėtumą tikrinti dviem būdais.

Pirmas būdas. Surinkti ir suskaičiuoti per dvi paskutines liepos savaites erkėgaudžiuose nukritusias negyvas erkes ir jų skaičių padalyti iš 14 dienų. Jeigu vienai dienai tenka mažiau negu viena erkė, vadinasi, erkėtumas nedidelis (nepavojingas), bites galima gydyti ir vėliau (maitinant bites žiemai). Jeigu iškrito daugiau negu viena erkė, bites reikia gydyti tuojau pat, išsukus pagrindinio medunešio medų.

Antras būdas. Išpjaunamas gabaliukas korio su maždaug 100 uždengtų traninių ar bitinių perų ir suskaičiuojamos juose esančios erkės. Jų skaičių dalijame iš atidegtųakučiųskaičiaus ir gautąskaičių dauginame iš 100, gausime esančių bičių šeimoje erkių kiekio procentą. Jeigu tranų peruose erkių skaičius nesiekia 5%, o bičių peruose – 3%, laikoma, jog erkėtumas nedidelis. Tačiau jeigu daugelyje traninių perų randama po 2-3 erkes, vadinasi, bičių erkėtumas labai didelis.

Kiti būdai. Bičių erkėtumui nustatyti yra ir tikslesnių būdų. Nuo besiritančių bičių korių nukratome į dežutę maždaug 100 bičių (reikia stebėti, kad į ją nepatektų motina). Bitės užmigdamos eteriu. Kadangi jo sunku gauti, galima panaudoti flakonėlį automobilio varikliui užvesti (jo turinys – eteris). Pakanka purkštelėti bites vienu trumpu paspaudimu, kuris trunka kelias sekundes. Bitės iškratomos ant balto popieriaus lapo, iškritusios erkės suskaičiuojamos. Jeigu erkėtumas tikrinamas rudenį, kai orai atšalę, reikia kelias valandas bites palaikyti šiltame kambaryje, nes erkės būna palindusios po bičių pilvelio tergitais ir, veikiamos eterio, neatsipalaiduoja. Nuo šilumos jos išlenda į paviršių. Po patikrinimo nubudusios bitės iškratomos ant lakos. Yra ir kitas, šiek tiek sunkesnis erkėtumo kontrolės būdas. Bitės užpilamos karštu vandeniu su skalbimo milteliais, supilamos į baltą emaliuotą dubenį, ir nukritusios erkės suskaičiuojamos. Jeigu bičių buvo numarinta lygiai 100, vadinasi, nukritusių erkių skaičius sudarys erkėtumo procentą. Jeigu bičių buvo paimta daugiau arba mažiau, tuomet erkėtumas skaičiuojamas pagal procentų skaičiavimo formulę.

Visi erkėtumo nustatymo būdai yra apytiksliai, tačiau jie padeda bitininkui, geriau orientuotis apie bičių erkėtumą ir atitinkamai pasirinkti bičių gydymo būdą. Tai ypač svarbu ekologiniuose bitynuose, kuriuose bites apdoroti leidžiama tik organinėmis rūgštimis, kvapiosiomis medžiagomis (timolis, kamparas, eukaliptolis, mentolas ir kt.), eteriniais aliejais ir fitopreparatais.

Komentuoti