Nauji komentarai

Kategorijos

Archyvai

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Paremkite svetainę SMS žinute
Arba rinkdamiesi serveriai.lt paslaugas , pasinaudoję žemiau esančia nuoroda. Padarysit gerą darbą ir dar nuolaidą gausit. hostingas su 10% nuolaida Dedikuoti.lt serveriai Domenai už 25 Lt

Žiedadulkės

virusinės ligos

2008 m. kovo 11-12 dienomis Sodininkystės ir gėlininkystės instituto Bitininkystės skyriuje Pulavuose (Lenkija) įvyko XLV mokslinė bitininkystės konferencija, kurioje dalyvavo gausus būrys Lenkijos bitininkystės specialistų, svečiai iš Čekijos, Slovakijos, Vokietijos, Rumunijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos. Buvo perskaityta per 30 pranešimų ir maždaug tiek pat pateikta stendinių bičių biologijos, bičiųūkio, genetikos, bičių ligų ir vaistų joms gydyti, bičių produktų ir apiterapijos klausimais. Daug dėmesio buvo skirta bičių žūčiai Vakarų Europoje, JAV ir Lenkijoje, varozės ir virusų problemoms. Vieną iš įdomesnių pranešimų, kurį pateikė habil. dr. Pavelas Chorbinskis, pateikiame mūsų skaitytojams.

Virusai visuomet buvo medunešių bičių šeimose. Dažniausiai jie tūno bičių organizme, nesukeldami jokių ligos požymių. Juos blokuoja stipri bičių imuninė sistema. Gali būti, jog metų metais mes nepastebime jų aktyvumo. Tik atsiradus bičių šeimose stresiniai situacijai, virusai suaktyvėja, pradeda atakuoti organizmo ląsteles ir daugintis bičių ir lervučių organiz­muose. Tokį stresą gali sukelti didelė varozės erkių invazija. To pasekmė ­bitės ir lervutės žūsta, bet gali žūti ir visa bičių šeima.

Šiuo metu pasaulyje identifikuota kelios dešimtysįvairiųbičiųvirusų. Keletas jų rasta ir Lenkijos bitynuose. Kai kuriose bičių šeimose buvo aptikta net keletas skirtingų virusų, dažniausiai neaktyvioje stadijoje.

Virusų infekcija, kuri pasireiškia pas­tebimais bei pasikartojančiais simptomais, apibūdinama kaip liga. Šis terminas tinka vartoti lėtiniam, chroniškam ir aštriajam paralyžiui, o taip pat maišaligei bei motinų juodųjų lopšelių virusui apibūdinti. Virusai, kurie yra neveiklioje stadijoje, apibūdinami kaip infekcija.

Virusų infekcijos klasifikuojamos pagal įvairius jų požymius: etiologiją (jų atsiradimo priežastis), apraiškos for-mas ir t.t. Bitininkystės praktikoje virusų infekcijos, pasireiškiančios mūsų bity­nuose, skirstomos taip: 1) susijusios su varozės erkių invazija; 2) susijusios su Nosema apis invazija; 3) kiti infekcijos būdai.

Pirmąjai infekcijų grupei priskiriami aštrusis, lėtinis ir chroniškasis para­lyžius, o taip pat deformuoto sparno virusas. Antrajai grupei priklauso juo­dųjų motinos lopšelių, filomentaviro­zės ir Y virusai. Trečiajai grupei – seniai bitininkams žinomas maišaligės virusas. Svarbu pažymėti, kad chroniš­ko paralyžiaus virusas gali plisti bičių šeimose ne tik per varozės erkes, bet ir per virškinimo traktą.

Parazitai (akarapidozė, nozematozė, varozė, Tropilaelaps erkės ir kt.) – tai tik vienas iš elementų, išprovokuojančių virusų dauginimąsi bičių organizme. Tačiau Europos kontinente ir Lenkijoje svarbiausias vaidmuo platinant virusus tenka varozės erkėms. Jos yra užkrato nešiotojos ir platina virusus mechaniniu bei biologiniu būdu. Tai reiškia, kad erkės kartu su hemolimfa paima virusąiš virusais užsikrėtusios bitės ir, čiulpdamos kraują, perduoda jį kitai bitei. Esant deformuoto sparno virusui, nustatyta, jog jis, patekęs į bitės organizmą, labai greitai dauginasi ir bičių šeima gali greitai žūti. 

Labai dažnai virusinė infekcija būna slapta, kuri bičių šeimoje nepasireiškia jokiais požymiais. Tokioje būklėje virusai gali išlikti keletąmetų. Tik masiška varozės erkių invazija, apimanti didesnę bičių šeimos dalį, susilpnina jos imunitetą ir sudaro sąlygas virusams pasireikšti. Tuomet iš lėtinės būklės virusai pereina į aktyviąją (pradeda daugintis). Žūsta ne tik pavienės bitės, bet ir atskiros bičių šeimos, ar net didesnė bityno dalis. Yra tiesioginė procentinė priklausomybė tarp varozės erkių pažeistų bičių skaičiaus ir virusų sukeltų apraiškų rezultatų. Nors kartais pasitaiko, kad stipri virusinė infek­cija pasireiškia, ir nesant bičių šeimoje didelei varozės erkių invazijai.

Pastaraisiais metais bičių šeimose dažniausiai pasireiškia deformuoto sparno virusas. Kiekvienas bitininkas savo bityne gali pastebėti prieš laką šliaužiojančių bičių su deformuotais spar­neliais. Pavasarį pasitaiko bičių, susirgu­sių aštriuoju paralyžiumi, kuris savo po­žymiais primena bičių apsinuodijimą augalų apsaugos priemonėmis. Apie keletą šimtų sergančių bičių grupuojasi prieš avilio laką. Jos negali paskristi, jų judesiai nekoordinuoti. Žuvusių bičių būna ištiestas liežuvėlis, kaip ir apsinuo­dijus chemikalais. Tokios bičių šeimos greitai  silpnėja. Joms pagelbėti perais iš kitų bičių šeimų beprasmiška. Rezultatai būna prasti. Geriau jas likviduoti.

 Vasarą, dažniausiai rugpjūčio mėn., kai kuriuose bitynuose pastebimos juo­dos, be plaukų, bitės. Jos būna „ner­vuotos“, neramios. Sveikos bitės pasi­tinka jas priešiškai ir stengiasi išstumti iš avilio. Tai atrodo kaip bičių šeimininkių kova su bitėmis vagilėmis, kurios litera-tūroje dar vadinamos „mažosiomis pajuo­delėmis“. Sergančios bitės gyvena neilgai. Jos žūsta laukuose, toli nuo avilių. Pavasarį gali pasireikšti ir kita šios ligos forma. Prieš avilio laką pastebimos šliaužiojančios bitės su pailgintais pilve­liais. Sergančių bičių būna nedaug, o ligos požymiai dažnai sutapatinami su apsinuodijimu chemikalais. Pilvelio padi­dėjimas yra susijęs su medaus skilvelio gleivinės pažeidimu, tačiau tai būna visiškai nesusiję su nozematoze.

 Bitynuose (ir Lietuvos – V.S.) retkar­čiais pasireiškia ir juodųjų motinų lopšelių virusinė liga, kai lopšeliuose žūsta už­dengtos motinų lervutės ir netikros lė­liukės. Atidarius tokį lopšelį, randama tamsi su pilku atspalviu žuvusi motinos lervutė. Žuvusiųmotinųlopšeliai būna pail-gėję. Jeigu lopšelis pasiūtas ant šviesių korių, jis gerai matomas, nes būna pa-tamsėjęs, o galiukas net pajuodavęs. Ši liga gali padaryti daug nuostolių tiems bitynams, kuriuose motinos auginamos rinkai.

Pastaruoju metu labai daug kalbama ir rašoma apie masišką bičių žūtį („bičių šeimų kolapsą“). Šis reiškinys daž­niausiai pastebimas rudenį, po bičių maitinimo: greitai mažėja suaugusių bičių, kurios žūsta, išskridusius į laukus. Aviliuose lieka tik motina su saujele bičių ir žiemai paruoštu maistu. Būna ir taip, kad lieka tik maistas, ir visiškai nėra bičių: nei gyvų, nei žuvusių. Jeigu šiuo metu pakankamai šilta, gali prasidėti lizdų plėšimas. Žuvusių šeimų avilių lakas patartina uždaryti. Bičių šeimų išnykimas gali būti įvairaus dydžio. Gali žūti iki 50­90% bityno bičių šeimų. Taip buvo Kanadoje ir JAV (tokie atvejai 2007 m. rudenį pasitaikė kai kur ir Lietuvoje). Lenkijoje ši bičių netektis, bendrai paėmus, apibūdinama 15-25%.

 

 

 Iki šiol masinė bičių žūtis buvo aiškinama kompleksišku bičių ligų pasireiškimu. Tačiau daugelyje mėginių, kurie buvo paimti iš JAV bitynų, rastas Izraelio virusas, kuris, kaip spėjama, į JAV pateko iš Australijos su atsivežtomis bičių šeimomis. Šis virusas yra giminingas aštriojo paralyžiaus ir Kašmyro virusams. Kašmyro virusas iš pradžių buvo rastas Pietryčių Azijoje, Apis cerana bičių šeimose, o paskui ir Australijoje, JAV, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Šio viruso masinis paplitimas siejamas su varozės erkių invazija.

Virusinių infekcijų atsiradimas – tai tiesioginis nekontroliuojamos žmo­gaus veiklos rezultatas. Svarbiausia to priežastis – varozės erkių išplitimas, pervežant bičių motinas iš vienų kontinentųį kitus, o taip pat tankus bitynų tinklas visose šalyse. Labai sunku kovoti su virusinėmis ligomis, nes joms gydyti nėra farmakologinių vaistų. Vienintelis kovos būdas ­varozės erkių invazijos apribojimas ir griežta bičių šeimų erkėtumo kontrolė.

Pagal kn. „XLV naukowa konferencija pszczelarska”, Pulawy, 2008, 75-76 p.

Komentuoti