BITININKAS

Aktuali redakcija

MEDAUS TECHNINIS REGLAMENTAS

Parengtas pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 2001/110/EB dėl medaus.

I. TAIKYMO SRITIS

1. Šis techninis reglamentas nustato apibrėžties, sudėties, įvairių medaus rūšių ir ženklinimo reikalavimus medui, pagamintam Lietuvoje arba importuotam į Lietuvą.

2. Šio techninio reglamento reikalavimai privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, tiekiantiems medų į Lietuvos rinką bei jį eksportuojantiems į Europos Sąjungos valstybes.

II. SĄVOKOS

3. Šiame reglamente vartojamos sąvokos:

Medus – saldi medžiaga, naminių bičių (Apis mellifera) gaminama iš augalų nektaro, augalų gyvųjų dalių išskyrų arba ant augalo gyvųjų dalių likusių augalais mintančių vabzdžių išskyrų, kurias bitės surenka, perdirba, papildydamos specifinėmis savo medžiagomis, suneša į korius, padeda išgarinti drėgmę ir palieka koriuose subręsti.

Pagrindinės medaus rūšys:

Pagal kilmę:

Nektaro medus – medus iš augalų nektaro.

Lipčiaus medus – medus, gautas iš augalais mintančių vabzdžių (Hemiptera būrio) išskyrų, likusių ant augalų gyvųjų dalių arba iš augalų gyvųjų dalių išskyrų.

Pagal gamybos ir/arba pateikimo būdą:

Korinis medus – medus, užakuotame koryje.

Medus su korinio medaus gabaliukais – medus, kuriame yra vienas ar keli gabaliukai korinio medaus.

Nuvarvėjęs medus – surinktas nuo korių nuvarvėjęs medus, paprastai supilamas į medsukį ir sumaišomas su pagrindiniu medumi.

Išsuktas medus – medus, gaunamas medsukyje sukant atakuotus korius be perų.

Išspaustas medus – medus, gaunamas presuojant nepašildytus arba pašildytus iki 45 ^oC korius be perų.

Filtruotas medus – medus, iš kurio filtru pašalintos žiedadulkės.

Konditerinis medus – medus, naudojamas kaip sudedamoji kitų maisto produktų dalis. Gali būti perkaitintas arba pradėjęs fermentuotis, turėti pašalinį skonį ir kvapą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-323, 2007-07-05, Žin., 2007, Nr. 79-3200 (2007-07-17)

III. PAGRINDINIAI MEDAUS SUDĖTIES IR KOKYBĖS REIKALAVIMAI

4. Medus susideda iš įvairių cukrų, daugiausia fruktozės ir gliukozės, taip pat ir kitų medžiagų: organinių rūgščių, fermentų ir kietųjų dalelių, patekusių renkant medų.

5. Medaus spalva įvairuoja nuo bespalvės iki tamsiai rudos.

6. Konsistencija gali būti skysta, klampi, iš dalies ar visiškai susikristalizavusi.

7. Skonis ir kvapas gali būti įvairus, tai priklauso nuo augalo kilmės.

8. Medus, teikiamas į rinką ar dedamas į kokį nors produktą, skirtą žmonėms vartoti, neturi turėti jokių pridėtų maistinių sudedamųjų dalių, tarp jų maisto ar kitų priedų. Meduje, kiek įmanoma, neturi būti jokių organinių ar neorganinių medžiagų, svetimų jo sudėčiai.

9. Medus, išskyrus konditerinį, neturi turėti jokio pašalinio skonio ar kvapo, neturi būti pradėjęs rūgti arba būti dirbtinai pakeisto rūgštingumo, arba pakaitintas tokiu būdu, kad natūralūs fermentai būtų sunaikinti arba smarkiai inaktyvinti.

10. Išskyrus filtruotą medų, iš medaus neturi būti pašalintos žiedadulkės ar medui būdinga sudedamoji dalis.

11. Medus, tiekiamas į rinką ar dedamas į kokį nors produktą, skirtą žmonėms vartoti, privalo atitikti šiuos sudėties kriterijus:

11.1. Cukraus kiekis:

11.1.1. Fruktozės ir gliukozės kiekis (abiejų suma):

nektaro meduj                                                                        – ne mažiau kaip 60 g/100 g;

lipčiaus meduje, lipčiaus ir nektaro medaus mišinyje             – ne mažiau kaip 45 g/100 g.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-323, 2007-07-05, Žin., 2007, Nr. 79-3200 (2007-07-17)

11.1.2. Sacharozės kiekis:

bendras kiekis meduje                                                            – ne daugiau kaip 5 g/100 g;

meduje iš dekoratyvinių vikmedžių (Robinia pseudoacacia),               – ne daugiau kaip 10 g/100 g;

mėlynžiedžių liucernų (Medicago sativa), Menzieso Banksijos

(Banksia menziesii), prancūziškųjų sausmedžių (Hedysarum),

kamaldulinių eukaliptų (Eucalyptus camadulensis), (Eucryphia

lucida, Eucryphia milliganii), citrusinių augalų

levandų (Levandula spp.), vaistinių agurklių (Borago officinalis) – ne daugiau kaip 15 g/100 g.

meduje

11.2. Drėgmės kiekis:

bendras kiekis meduje                                                            – ne daugiau kaip 20 %;

viržių (Calluna) ir konditeriniame meduje                             – ne daugiau kaip 23 %;

viržių (Calluna) konditeriniame meduje                                 – ne daugiau kaip 25 %.

11.3. Vandenyje netirpių medžiagų kiekis:

bendras kiekis meduje                                                            – ne daugiau kaip 0,1 g/100 g;

išspaustame meduje                                                               – ne daugiau kaip 0,5 g/100 g.

11.4. Elektrinis laidumas:

meduje ir jo mišinyje                                                              – ne daugiau kaip 0,8 mS/cm;

lipčiaus meduje ir kaštonų meduje arba jų mišinyje,              – ne mažiau kaip 0,8 mS/cm;

išskyrus medų iš žemuoginių arbutų (Arbutus unedo),

viržių (Erica), eukaliptų (Eucalyptus), liepų (Tilia spp.),

šilinių viržių (Calluna vulgaris),

arbatkrūmių (Leptospermum),

arbatmedžių (Melaleuca spp.)

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-323, 2007-07-05, Žin., 2007, Nr. 79-3200 (2007-07-17)

11.5. Laisvosios rūgštys:

bendras kiekis meduje                                                            – ne daugiau kaip 50 mekv/kg

(miliekvivalentų kilograme);

konditeriniame meduje                                                           – ne daugiau kaip 80 mekv/kg

(miliekvivalentų kilograme).

11.6. Diastazės aktyvumo ir hidroksimetilfurfurolo (HMF) po paruošimo ir sumaišymo nustatymas:

11.6.1. Diastazės aktyvumas (pagal J. E. Šadės metodą):

bendras kiekis meduje, išskyrus konditerinį medų                 – ne mažiau kaip 8 vienetai;

meduje, kuriame yra mažas kiekis natūralių fermentų           – ne mažiau kaip 3 vienetai.

(pvz., meduje iš citrusinių augalų) ir hidroksimetilfurfurolo

kiekis ne daugiau kaip 15 mg/kg

11.6.2. Hidroksimetilfurfurolas (HMF):

bendras kiekis meduje, išskyrus konditerinį medų                 – ne daugiau kaip 40 mg/kg;

meduje ir jo mišinyje, deklaruojamame iš tropinio klimato regiono       – ne daugiau kaip 80 mg/kg.

IV. SAUGOS REIKALAVIMAI

12. Medus turi būti gaunamas iš sveikų bičių šeimų, laikomas, pervežamas ir parduodamas laikantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319) ir Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 (Žin., 2005, Nr. 110-4023), reikalavimų.

13. Nepažeidžiant šio techninio reglamento 8 punkto, medui gali būti vartojami maisto priedai pagal Lietuvos higienos normos HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-793 (Žin., 2004, Nr. 45-1491), reikalavimus.

14. Didžiausi leidžiami radioaktyviosios taršos lygiai neturi viršyti nurodytųjų 1987 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EURATOMAS) Nr. 3954/87, nustatančiame didžiausius leistinus maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 333) su paskutiniais keitimais, padarytais 1989 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentu (EURATOMAS) Nr. 2218/89 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius 1 tomas, p. 363).

15. Meduje neturi būti farmakologinių medžiagų, pesticidų, sunkiųjų metalų ar kitų medžiagų likučių, viršijančių leistinas normas ir nurodytų Medžiagų likučių gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje kasmetiniame stebėsenos plane, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu.

16. Tara ir įpakavimo medžiagos turi atitikti 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinančio direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL 2004 L 338, p.4), bei Lietuvos higienos normos HN 16:2006 „Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. V-371 (Žin., 2006, Nr. 58-2069) reikalavimus).

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 3D-323, 2007-07-05, Žin., 2007, Nr. 79-3200 (2007-07-17)

V. ŽENKLINIMAS

17. Šio techninio reglamente 3 punkte nurodytas medus, išskyrus konditerinį, ženklinamas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, laikantis šių reikalavimų:

17.1. Sąvoka „medus“ privalo būti taikoma 3 punkte apibūdintam produktui ir naudojama prekyboje tam produktui vadinti.

17.2. Nektaro, lipčiaus, nuvarvėjusio, išsukto, išspausto medaus pavadinimus galima pakeisti tiesiog pavadinimu „medus“.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-323, 2007-07-05, Žin., 2007, Nr. 79-3200 (2007-07-17)

17.3. Konditerinio medaus etiketėje prie pavadinimo turi būti žodžiai „skirtas tiktai konditeriniams gaminiams“.

17.4. Prie medaus pavadinimo, išskyrus filtruotą ir konditerinį medų, gali būti papildomai nurodyta:

17.4.1. biologinė medaus kilmė (augalinė), jei medus yra rinktas vien ar daugiausia iš nurodyto šaltinio ir turi jo juslines, fizikines, chemines bei mikroskopines savybes;

17.4.2. regioninis, teritorinis ar topografinis regiono pavadinimas, jei medus surinktas vien tiktai iš nurodyto regiono;

17.4.3. konkretūs kokybės kriterijai – diastazės aktyvumas ir drėgnumas.

17.5. Jei konditerinis medus panaudotas maisto produkte kaip sudedamoji dalis, tai to sudėtinio produkto pavadinime vietoj sąvokos „konditerinis medus“ gali būti vartojama sąvoka „medus“. Tačiau produkto sudedamųjų dalių sąraše privalo būti vartojama sąvoka „konditerinis medus“.

17.6. Etiketėje turi būti nurodyta kilmės šalis arba kilmės šalys, kuriose surinktas medus. Tačiau, jei medus kilęs iš daugiau nei vienos ES valstybės narės arba trečiosios šalies, šis žymuo turi būti pakeistas vienu iš šių žymenų, žiūrint kuris atvejis: „EB medaus mišinys“, „ne EB medaus mišinys“, „EB ir ne EB medaus mišinys“.

17.7. Jei medus yra filtruotas arba konditerinis, ant talpyklų, pakuočių ir prekybiniuose dokumentuose turi būti aiškiai nurodytas medaus pavadinimas.

VI. ANALIZĖS METODAI

18. Medaus kokybė nustatoma vadovaujantis Analizės metodais medaus sudėčiai nustatyti, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 5 (Žin., 2000, Nr. 4-116; 2005, Nr. 144-5253).

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-323, 2007-07-05, Žin., 2007, Nr. 79-3200 (2007-07-17)

19. Medaus mėginiai dėl kenksmingų medžiagų ir jų likučių imami ir tiriami vadovaujantis:

Mėginių ėmimo tam tikrų medžiagų ir jų likučių stebėsenai gyvūniniuose produktuose reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. B1-356 (Žin., 2003, Nr. 67-3049);

Medžiagų likučių gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje kasmetiniu stebėsenos planu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu, ar kitais galiojančiais teisės aktais.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-323, 2007-07-05, Žin., 2007, Nr. 79-3200 (2007-07-17)

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2003 M. RUGPJŪČIO 12 D. ĮSAKYMO NR. 3D-333 “DĖL MEDAUS TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO” PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

Redagavo: vyr. specialistė Laimutė Aleksejevienė (2007-07-20)

Tel. 8-5-2391056