Kategorijos

Archyvai

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Paremkite svetainę SMS žinute
Arba rinkdamiesi serveriai.lt paslaugas , pasinaudoję žemiau esančia nuoroda. Padarysit gerą darbą ir dar nuolaidą gausit. hostingas su 10% nuolaida Dedikuoti.lt serveriai Domenai už 25 Lt

Žiedadulkės

Paralyžius

Virusinės bičių ligos

“Bitininkystės naujienos”,2007, Nr.1

Vasaros pabaigoje ir rudenį bitininkai, atidžiau stebėdami savo augintines, gali matyti šliaužiojančias, neišsivysčiusiais sparneliais, nesveikas bites. Dažnai būna, kad vėlai rudenį bitės išskrenda palikdamos tuščius avilius. Šie reiškiniai buvo pastebėti ir 2007–2009 metų rudenį. Juos dažniausiai visi linkę aiškinti kaip varozės erkių invaziją. Neseniai rusų ir lenkų mokslininkai nustatė, kad tai – varozės erkių platinamos virusinės bičių ligos. Dažniausiai bites pažeidžia lėtinis ir ūmusis bičių paralyžius.

Lėtinis bičių paralyžius (Paralysis chronika apium)

Ši virusinė suaugusiųjų bičių liga žinoma nuo senų laikų. Jau Aristotelis aprašė kai kuriuos jos požymius, primenančius paralyžių, tačiau ilgą laiką ligos priežastys neišaiškintos. Buvo manoma, kad ligą sukelia Acarapis woodi erkės (akarapidozė) pirmuonis Nosema apis (nozematozė) ir kitų ligų bakterijos. Tik praėjusio šimtmečio šeštame dešimtmetyje buvo nustatyta tikroji šios ligos priežastis – lėtinis paralyžiaus virusas. Lenkijoje jis buvo pastebėtas 1992 metais, Rusijoje šiek tiek anksčiau. Šis virusas aptinkamas ir Lietuvos bitynuose, tačiau tai dar nereiškia, kad kiekviename bityne, kuriame randama viruso sporų, bitės serga šia liga.

Virusas nedideliais kiekiais gali tūnoti bitės organizme nesukeldamas klinikinių ligos požymių, nes jam nėra sąlygų daugintis (jį blokuoja bičių imuninė sistema ir bičių genetinis atsparumas ligoms). Pirmieji klinikinės ligos požymiai pastebimi tuomet, kai virusas pasiekia kritinę dauginimosi ribą. Tai, kad virusas suaktyvėjo, galėjo įtakos turėti ilgą laiką vyravęs blogas oras, verčiantis bites ilgiau užsibūti avilyje, prastas medunešis, per daug bitynų apylinkėje, blogas avilio vėdinimas. Viruso dauginimosi greitis ir ligos pasireiškimas priklauso nuo virusų kiekio. Virusas, patekęs į ląstelės plazmą, esant palankioms sąlygoms, gali pradėti daugintis. Patogeninis ligos poveikis pasireiškia per 48 valandas. Ligos simptomai pastebimi per 4–10 dienų. Virusą platina varozės erkės per hemolimfą, taip pat infekuotos bitės per maistą, maitindamos perus. Po paralyžiaus vystosi nozematozė. Nebūtinai visos šeimos bitės suserga paralyžiumi.

Virusą sunaikinti galima tik jo dauginimosi metu, kai organizmo ląstelėje jį saugantis kevalas suyra. Kol kas tinkamų vaistų virusui sunaikinti nerasta. Rusų specialistai rekomenduoja bites gydyti nuo virusinių ligų endonukleazės fermentais.

Lėtinio paralyžiaus požymiai gali pasireikšti dviem būdais. Pirmasis sindromas bitininkams buvo žinomas jau prieš 100 metų – sutrinka bičių judesiai. Sergančios bitės iš pradžių būriuojasi šiltesnėje avilio vietoje, vėliau sveikos bitės jas išmeta lauk. Čia jas pirmiausiai ir pastebime šliaužiojančias prieš laką ar lipančias ant žolių stiebų. Jų pilveliai dreba, sparnai netaisyklingai išskėsti, sutrikę judesiai, bitės negali pakilti į orą. Dažnai pasitaiko sergančios bitės su labai išpūstais ir pailgėjusiais pilveliais, matosi net pilvelio segmentus jungiančios plėvelės. Pilvelis būna perpildytas maisto, kuris užpildo visą virškinamąjį traktą. Tokia sergančios bitės būklė trunka keletą dienų, po to bitė miršta.

Antrasis sindromas – pajuodavusios ir be plaukelių bitės. Aristotelis tokias bites pavadino vagilėmis. Įvairiose šalyse ši liga ir bitės vadinamos įvairiai: austrai jas vadina miško medunešio liga, prancūzai – juodlige, anglai – juodosiomis plėšikėmis. Tyrimais nustatyta, kad šios ligos priežastis – lėtinis bičių paralyžius, tačiau iki šiol neaišku, kodėl bitės netenka plaukelių ir tampa juodos, blizgančios, tartum būtų suteptos riebalais. Ligos pradžioje bitės dar gali skraidyti. Jos palieka avilį, bet negali sugrįžti atgal, nes bitės sargybinės jų nebeįleidžia. Neįmanoma paaiškinti šio reiškinio priežasties. Galbūt sergančios bitės skleidžia kvapą, kurio neatpažįsta sargybinės. Susidaro įspūdis, jog prieš laką skraido bitės vagilės. Po kelių dienų sergančios bitės pradeda drebėti, sutrinka jų judesiai, panašiai kaip esant pirmajam sindromui. Pajuodavusios bitės apmiršta ir žūsta.

Ūmusis (aštrusis) bičių paralyžius (Paralysis acute apium)

Šis virusas buvo nustatytas tiriant lėtinio paralyžiaus virusą. Tai suaugusiųjų bičių liga, kurios pavadinimas kilęs dėl greitai besivystančios ligos ir jos pasekmių (bičių žūties). Klinikiniai ligos požymiai pasireiškia per 4 dienas nuo infekcijos pradžios. Liga vystosi greičiau negu lėtinis paralyžius. Panašiai kaip ir lėtinio paralyžiaus atveju pastebimas bitės kūno ir sparnelių drebėjimas, sutrikę judesiai. Bitės negali pakilti į orą, išėjusios iš avilio apmiršta ir staiga žūsta. Jeigu virusas pažeidžia daug bičių, bitininkas prieš laką jas gali matyti. Tokia bičių žūtis labai susilpnina šeimą. Žiemai jų gali likti tik saujelė. Ūmiuoju bičių paralyžiumi bitės serga vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje.

Komentuoti