Kategorijos

Archyvai

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Paremkite svetainę SMS žinute
Arba rinkdamiesi serveriai.lt paslaugas , pasinaudoję žemiau esančia nuoroda. Padarysit gerą darbą ir dar nuolaidą gausit. hostingas su 10% nuolaida Dedikuoti.lt serveriai Domenai už 25 Lt

Žiedadulkės

Jemenas

Giovanni Canova

Tradicinė bitininkystė Rytų Jemene

(University of Venice, gnncnv@unive.it )

 

Pav. 1. 1. Uolų tapyba, manoma, kad čia pavaizduotas bičių spiečius, Dhofaras (Omanas)

 Nuo seniausių laikų Jemenas pasižymi puikios kokybės medumi. Erathostenas nurodė, kad Pietų Arabijoje buvo derlingos žemės ir tai buvo ideali vieta  medaus gavybai.
(2)Kad bitininkystė buvo plačiai paplitusi Rytų Jemene prieš Islamo laikotarpį įrodo piešiniai ant uolų, kurie greičiausiai vaizduoja laukinių bičių spiečius.
(3) Al-Hamdânî informuoja, kad  Hinwam kalno priekalnės ir Ahnûm (Hamdan) gyvenamos teritorijos, yra “turtingiausia bitėmis ir medumi Dievo žemė, kur žmogus gali turėti penkiasdešimt avilių (jibh) arba daugiau
(4) Deja, jokios konkrečios informacijos apie Jemeno medų nepateikia Yûsuf b.‘Umar.
(5)Rasulidų laikotarpio almanachas, minėdamas bites aprašo geriausias dienas surinkti įvairių rūšių Jemeno medų.
(6) Kaip soko Egipto istorikas al-Maqrîzî (d. 1441), vieno iš nedaugelio traktatų apie arabų bitininkystę autorius, “visas Jemenas yra medaus žemė”.
Jemene bitės yra vadinamos nub (sing. Nuba).
C. Landberg pastebi, kad ‘nûb yra Pietų Arabijos žodyno dalis, kadangi Nahl naudojamasi retai.
(8) Jemeno bitės, yra klasifikuojamos kaip Apis mellifera yemenitica. Jos neagresyvios ir mažesnės už  Europos Apis mellifera, matomos pilkos juostelės ant pilvelio segmentų. Jos puikiai prisitaikė prie Jemeno klimato ir, iki kelių pastarųjų metų, nesirgo jokiomis ligomis. Bitininkystė ir medaus gavyba iš esmės išliko tradicinė, nors pastaraisiais metais ir diegiamos šiuolaikinės technologijos.
H. Ingrams aprašo, kaip Vadi Daw’an buvo sugautas bičių spiečius : bitininkas suranda motinėlę, deda ją į specialią mažą dėžutę; dėžutę deda į avilio formos nendrių ryšulį, kurio vieną galą uždengia, kad bitės tūptų kitam gale.

Pav. 2.2.Sana, Nacionalinis muziejus: tradiciniai mediniai aviliai

 Iš esmės yra trijų rūšių tradiciniai avilai (khaliyya, lt. Khalâyâ):

  • tuščiaviduriai rastai

  • molio indai;

  • pintiniai

Jie atidaromi per abu galus, dangčiuose paliekant lakas bitėms. Čia yra ir stacionari bitininkystė, kai aviliai statomi prie namų, ir klajoklinė, ypač rytiniuose rajonuose, kai aviliai vežiojami.
Vežiojant daugiausiai naudojami mediniai aviliai, nes jie geriau atlaiko pervežimus.
Dar nesenai visiems pervežimams buvo naudojami kupranugariai, medus buvo pervežamas ožkų odmaišiuose ir laikomas  induose iš moliūgų. Pilni medaus koriai išpjaunami, dalį medaus kairėje avilio pusėje paliekant, kad bitėms užtektų maisto keliems mėnesiams.
Avilių skaičius skiriasi priklausomai nuo vietovės, pvz. du ar trys moliniai aviliai Zabid rajone ir iki šimto avilių profesionaliuose bitynuose į pietus nuo Wadi Hadramawt.
Keičiantis medumi buvo patvirtinami susitarimai tarp genčių bei giminių. Tai rodo, kad vietinės gavybos medus buvo padėties visuomenėje (statuso) simbolis. Šiuolaikiniam Jemene medus vaidina svarbų vaidmenį priimant svečius.
Medus dažnai yra pateikiamas banketams.
Medus ir kiaušiniai yra labai svarbūs vaisingumui ir fizinei jėgai, todėl yra duodamas ir jauniems, ir apipjaustytiems berniukams.
Pagal Jemeno tradicijas medų kartu su lydytu sviestu mamos vartoja  iš karto po gimdymo. Jis plačiai naudojamas ir  liaudies medicioje.
Pavyzdžiui, kai maišoma su mira, jis veiksmingas nuo vidurių užkietėjimo, su morkų sėklom veikia kaip afrodiziakas, su hiltît (Asos FOETIDA)  palengvina menstruacijas, ir su įvairiais augalais jis gali būti naudojamas prieš epilepsiją.
Pats geriausias medus yra tas, kuris gaunamas iš “ILB (Ziziphus Spina Christi, L. Willd.) ir Sumar (Acacia tortilli ai, Forsk. Hayne)  žiedų.
Žinovas lengvai atskiria Jemeno medų nuo importuojamų, taip pat nesunkiai gali pagal skonį, kvapą ir spalvą nurodyti surinkimo vietą. Čia yra svarbiausia medaus drėgnumas, todėl vienas iš tradicinių medaus kokybės rodiklių yra klampumas. Tradicinis bandymas – dulkių bandymas. Ant dulkių lašinamas lašas medaus – jei jis išlaiko sferos formą, reiškia medus geras, jei plečiasi – reiškia, kad medus nesubrendęs arba bitės buvo maitintos sirupu.

Pav.3.Vadi Markha, 1993: vežiojamieji bitynai

Neseniai Sana atidarytri keli prekybos centrai, prekiaujantys medumi ir modernia bitininkystės įranga. Kaip ir vienas iš bragiausių pasaulyje Jemeno medus, čia parduodami iš Europos ir Arabų šalių importuoti produktai, taip pat žiedadulkės ir bičių pienelis.
Pagrindiniai bitininkystės vadovai, atspausdinti Kaire ir Beirute, yra parduodami kartu su religine literatūra (Tibb al-Nabi) paremtais bukletais apie medaus medicininę ir mitybos naudą.
(13) Iš tiesų Koranas pabrėžia ypatingą medaus svarbą: Dievas sako, kad bitės, ir gėrimas (Šurabas), kuris išeina iš jų kūno, yra vaistai visiems žmonėms (Qur. 16:68-69) ; rojuje gryno medaus upės teka (Qur. 47:15). Bičių socialinė organizacija Pranašo nurodoma kaip sektinas pavyzdys tikinčiųjų bendruomenei.( baraka ). Bitės ir medus suteikia palaiminimą (Baraka).
Sanaa, pirmasis iš šių centrų, įsteigtų Markaz-al-’asal (Honey Center). Čia laukiami visi, kurie nori “skonio ir kvapo bei originalių Jemeno tradicijų”. Siūlomas geriausias Jemeno medus:

  • Iš Wadi Jirdân;

  • iš Wadi Daw’an;

  • iš Salam; iš Wusâb;

  • marâ’î  medus, ir visų kitų rūšių medus iš šalies (baladî).

Pirmieji du yra žiemos medūs, surinkti Shabwah ir  Hadramawt rajonuose. Kitas medus surenkamas vasarą Tihamah rajone ir vertinamas kaip prastesnis dėl mažesnio klampumo.

Pav.4. Vadi Jirdân, 1996, metų vyravusios sausros.

Toliau pateikiama informacija, gauta kalbant su Samir ‘Îsâ, Markaz vadovu. Geriausias medus, surinktas Vadi Daw’an (14) ir Vadi Jirdân. Pirmasis yra tamsesnės spalvos, jis yra geriau žinomas ir paklausesnis tarp vietos klientų, nepaisant to, kad bitininkai iš Vadi Jirdân turi didesnę patirtį. Geriausios kokybės medus surenkamas iš gėlės“‘ilb lapkričio ir gruodžio mėn. Po to bitėms lankant įvairias gėles ir augalus, gaunamas medus marâ’î. Birželio antroje pusėje pražysta daugiau gėlių, gaunamas medus vadinamas ‘asal baynî , kuris reiškia tarp ‘ilb ir marâ‘î.
marbâ’î yra pavasario medus (Rabi ” pavasaris “),surenkamas iki vasaros gėlių. Rytų Jemene medus parduodamas koriuose, dedant po du gabalus į cilindrinius 20 cm skersmens indelius.
Sanaa Centre medus parduodamas indeliuose arba plastikinėse talpose bei koriuose. Ištaikingiau paruoštos pakuotės pristatomos kaip dovanos ir vadinamos malikiyyah (karališkosios). Jos gaminamos iš Aden apytiksliai 300 g medaus.
Vidutinė metinė medaus produkcija iš Vadi Jirdân užpildo maždaug trisdešimt “Toyota” pikapų (40-60 t – red. pastaba).
Sausros laikotarpiu bitininkai maitina bites cukraus sirupu. Dar visai nesenai bitės neturėjo jokių ligų, bet pastaruoju metu keliuose bitynuose pastebėtas “raudonasis kirminas”, žudantis bičių šeimas “iš vidaus”, bet kol kas  nėra galinčių patarti kaip su tuo kovoti specialistų.
Miestuose bitininkai yra vadinami nahhâlîn, bet vietinis pavadinimas yra munâwaba (pagal nub  – ‘bites’).

Pav.5. Bitininkai iš Vadi Jirdân.

Mano moksliniai tyrimai buvo atliekami Rytų Jemene: Wadi Markha, Vadi Jirdân, ir Vadi Daw’an. Pirmasis susitikimas su grupe kilnojamų bitynų bitininkų vyko Vadi Markha, 1993. Jie naudoja dviejų tipų avilius: tuščiavidurius rastinius iš vietinio miškomedžių ir iš lentų sukaltas stačiakampias dėžes. Aviliai pakeliami į 0,5 m aukštį ant metalinių kojų, įstatytų į variklinę alyvą (siekiant apsisaugoti nuo skruzdžių).
Bičių avilių taip pat galima rasti aplink namus palei kelius į Mukela ir į Yashbun rajonus. Aviliai būna kiemuose arba šalia, terasose arba išskirtinės arhitektūros bokšto formos namų languose.
Vadi Daw’an ir Vadi Jirdân rajonai buvo specializuoti, kiek atmenama, medaus gamyboje ir nuolat konkuravo tiekdami daugiausiai ir aukščiausios kokybės medaus.
Vadi Jirdân bitininkai teigia, kad Vadi Daw’an bitės sausros laikotarpiu šeriamos cukraus sirupu, siekiant padidinti medaus gamybą, kas neatitinka tradicijų. Jie labai susirūpinę tuo, kad pastaraisiais metais itin mažai lijo ir daug bičių šeimų išmirė. Kol buvome, visų atvykusių klausinėjom apie lietaus kiekį aplinkiniuose rajonuose. Sužinojom, kad seniau Wadi Jirdân rajone buvo daug gausesnė augalija.
Aviliai dažniausiai mediniai arba moliniai, nuo saulės uždengiami audiniu arba kartonu.

Pav.6. Bičių aviliai ant šlaito Vadi Chadramautas, 1996 m.

 

Pav.7.Al Hajarayn, aviliai 1996 m.1996

Stabtelėjimas Hajarayn, Vadi Daw’an rajone, suteikė man galimybę susitikti su grupe bitininkų – klajoklių ir rinkti informaciją apie jų veiklą bei darbo organizavimą. Toliau pateikiamos ištraukos iš tuo metu atliktų apklausų:
 Mano vardas yra Mubarakas SB iš Nu’mân kaimo, kuris  yra Vadi” AMD teritorijoje. Esu bitininkas ( “Amilai Nahl, murabbî Nahl). Kelionėms su bitėmis (nub) naudoju savo pikapą,  aš keliauju į Vadi Daw’an ten, kur yra augmenijos, kur lietus turėjo sumažėti, kai žydi augalai. Žiemos medus yra geriausias, aukščiausios kokybės, labiausiai vertinamas. Tačiau net ir dabar, rudenį, mes vežame avilius į prie“ILB medžių. Bitės rinks šį medų dešimt dienų ar pan. Atsiradęs medus yra grynas, geras, puikus, tačiau augalai gali nužydėti, kol koriai dar nebus užpildyti.
 Mes pervežame bites. Mes gaudom spiečius kalnuose ir parduodame Wadi Daw‘an bičių prekyvietėse. Aviliai pagaminti iš purvo, molio. Mes juos nusiperkam iš žmonių, besispecializuojančių jų gamyboje. Mes perkame motinėles po 50 šilingų (16) iš “AMD, Qutn, Tarimo. Bitės turi motinėlę … mes žinome, ką daryti su motinėle, bičių motinėle … Bičių motinėlė didesnė už tranus ir darbininkes.

Pav.8.Al Hajarayn: bitininkai iš Nu'mân kaimo.

Mūsų protėviai dirbo tą patį darbą, kaip ir mes; jie buvo profesionalai. Tai paveldimas darbas. Kiekvienas žmogus mėgsta medų, net ir už Jemeno ribų. Tai ne tik dėl puikaus skonio, bet ir todėl, kad tai yra naudinga, jis sėkmingai gydo visas ligas,
Mes parduodame medų prekyvietėse; kartais, aišku, prekeiviai ateina pas mus nusipirkti medaus, o paskui perparduoda.
Ir Say’ûn, Qutn, Shibâm, ir visur.  Kiekviename mieste medus yra perkamas ir, taip pat, eksportuojamas į užsienį. Shatwî (žiemos) medus yra geriausias iš visų, Rabi’i (pavasarinis) eina po jo, tada seka sayfî (vasaros medus), ir su paskutinis medus, kilęs iš dirbamų laukų.
Šiame regione yra įvairių rūšių medžių. Geras medus surinktas iš zubb (Acacia mellifera, Vahl Benth.) miške čia, šalia kaimų.
Po to seka sumr medus, po jo – medus iš kitų augalų.
Mišrus medus (mushakkal) yra maišymo pasekmė. Medus iš ‘ilb ir sidr yra brangesnis. Mes parduodam ratlshatwî už 1200-1300 šilingų, kai medus iš sumr kainuoja maždaug 200 šilingų. Kartais mes parduodame medų koryje alavo dėžėse. Kiekvienas medus yra skirtingo skonio ir spalvos.
Mums ne tokie pavojingi įgėlimai (las’a); mes pratę dirbti su bitėmis ir jų nuodai mus mažiau veikia. Net jei įgeltų šimtą kartų! Tai ne nuodai … Mes esame labai patyrę. Norėdami išimti medų, mes naudojame dūmus. Degindami švarios medvilnės gabalą gaunam dūmus ir priverčiam bites palikti avilį. Tada mes nuimam dangtį ir peiliu išpjaunam korius. Jie sudedamas į dėžes ar didesnius konteinerius. Mes nenaudojam įrangos; viskas daroma rankomis su trupučiu dūmų. Yra du medaus pardavimo būdai: medus su koriu (agrâs) arba išspaustas medus induose.
Mūsų gentyje dauguma žmonių nuo mažens dirba su bitėmis ir medumi, gal devyniasdešimt procentų vyrų. Moterys lieka namie. Štai šioje palapinėje visi esame iš tos pačios genties. Kai kurie jų yra iš Ja’da genties, bet mes gyvenam kartu. Nėra viršininko, mes visi lygūs, mes visi turime tokius pat įgūdžius. Toks pats darbas, tokie patys įgūdžiai.
Aš nepamenu istorijų ar eilėraščių apie medų, tačiau keletą eilučių iš dainų atsimenu. Bet mes visi žinome Surą apie Bites iš Korano : “Tavo Viešpats mokė bitę: „Ieškok sau būsto kalnuose ar medžiuose ir ten, kur žmones gyvena. Rink maistą iš įvairių žiedų ir nuolankiai skraidyk tavo Viešpaties nurodytais keliais“. Iš bičių kūno teka įvairių žiedų medus, kuris yra vaistas žmonėms. …’” (Qur. 16:68 -69).
Arabai laiko bites nuo senų laikų, dar prieš Koraną, ir Dievas žino, gal net prieš Pranašą. Nuo Pranašo medus buvo vartojamas kaip vaistas. Medus užima svarbią vietą tradicinėje Arabų medicinoje. Kai nebuvo jokių gydytojų, ligoninių, vaistų, medumi gydytas viduriavimas, danties skausmas ir visos kitos ligos.

Pav.9.Tradiciniai moliniai dviejų dalių aviliai - korpusas ir dangtis

Mes būsime šioje srityje apie keturiasdešimt dienų,  kol išimsime medų, ir tada perkelsim stovyklą už trijų ar keturių valandų kelio automobiliu į šiaurę. Kai rasime gerą vietą, kur lijo, mes sustosim. Lietus čia lyja pavasarį, šiek tiek vasarą, o tada rudenį. Žiemą čia retai lyja ir lietus šaltas.
Palapinėje esam penkiese. Po dešimties ar dvidešimties dienų du iš mūsų pamainomis sugrįžta namo. Du kiti ateina į palapinę, ir užima savo vietą. Tai nėra sunkus darbas, mes pavargstam tik kai keliaujam. Mes turime prikrauti pikapą, o paskui iškrauti. Persikeliant viskas turi būti gerai suderinta. Mes išvykstam naktį, po saulėlydžio. Kelionė ir iškrovimas turi būti baigti iki aušros.
Kai kurie žmonės turi šimtą avilių, kiti du šimtus. Kartais bitės miršta. Yra ligų, ir esame priversti deginti avilius. Mes neturime jokių problemų su kitais žmonėmis. Kadangi mes visi sąžiningi, nėra jokių ginčų. Nėra reikalo prašyti leidimo įsikuti toje ar kitoje vietoje: visi esame viena tauta šiame regione. Pats geriausias medus yra shatwî iš Wadi ‘Amd, Wadi Daw‘an, Wadi ‘Ayn, Wadi Rakhya, ir Wadi Jirdân. Medus iš šių penkių vietų yra geriausios kokybės. Medus taip pat renkamas iš dirbamų laukų Hadramawt’e, tačiau jis yra prastesnės kokybės.
Mes, priklausomai nuo sezono, dirbame tiek čia, tiek ir kitur, mes keliamės iš vietos į vietą kartu su bitėmis ir  Dievo palaiminimu, …

  

Bibliografija

 

All photos by Giovanni Canova. Visos nuotraukos Giovanni Canova.

1. This article is an abstract from a paper published in Quaderni di Studi Arabi (14, 1996, 179-193), based on data collected in November 1993 and March 1996. For a general overview of bees and honey, with a more extensive bibliography, refer to “Api e miele tra sapere empirico, tradizione e conoscenza scientifica nel mondo arabo-islamico”, in: G. Canova (ed.), Scienza e Islam, Venice 1999 (Quaderni di Studi Arabi. Studi e testi, 3), 69-92.
2. Cf. Strabo, Geogr. xvi, 4,2.
3. See Ibn Hishâm, al-Sîra al-nabawiyya , Cairo, 1955, 2nd ed., i, 24.
4. See al-Hamdânî, Sifa Jazîrat al-‘Arab, edited by Mu|hmmad al-Akwa‘, Sanaa 1983, 311. The editor points out that jibh is the common Yemeni term for beehive, and that they are normally made in cane or wood (311, note 2).
5. al-Malik al-Muzaffar Yûsuf b. ‘Umar, al-Mu‘tamad fî al-adwiya al-mufrada, edited by Mustafâ al-Saqqâ, Cairo 1983, 3rd ed., 323-325.
6. See D.M Varisco, Medieval Agriculture and Islamic Science. The Almanac of a Yemeni Sultan, Seattle-London 1995, 148-150, where historical and botanical information on Yemeni honey is presented.
7. al-Maqrîzî, Nahl ‘ibar al-nahl, edited by Jamâl al-Dîn al-Shayyâl, Cairo, 1946, 36.
>
8. Comte de Landberg, Glossaire datînois, iii, Leiden 1942, 2831.
9. For a general assessment, see E.R. Jaycox and J. Karpowics, “A Beekeeping Project in the Yemen Arab Republic” Arabian Studies 9 (1990), 1-10; J. Karpowics, “Traditional Beekeeping in North Yemen”, in: W. Daum (ed.), Yemen. 3000 years of Art and Civilisation in Arabia Felix, Innsbruck – Frankfurt/Main 1988, 372-374.
10. W.H. Ingrams, “Traditional Bee-keeping in Wadi Du’an”, Man 37 (1937), 32.
11. D. van der Meulen and H. von Wissmann indicate that in the Thirties 400-500 camels loaded with honey were sent every year from Wadi Daw‘an to the coast (Hadramaut. Some of its Mysteries Unveiled, Leyden 1932, 67).
12. For the various names of Yemeni plants, see A. Schopen, Traditionelle Heilmittel in Jemen, Wiesbaden 1983; Varisco, Medieval Agriculture; ‘Alî Sâlim Bâdhîb, al-Nabâtât al-tibbiyya fî al-Yaman, Sanaa 1991, indexes.
13. See, for example, Ibn Qayyim al-Jawziyyah, al-Tibb al-nabawî, Riyadh 1996; or the widely-circulated manual of folk medicine, al-Rahmah fî al-Tibb wa-l-hikma, by Jalâl al-Dîn al-Suyûtî, several editions.
14. On the beekeepers of Wadi Daw‘an, see the notes of Ingrams, “Bee-keeping”, and the more recent report “The Beekeepers of Wadi Du’an” by E. Hansen, in Aramco World 46/1 (1995), 2-7.
15. In 1993, the cost of Wadi Jirdân and Wadi Daw’an honey reached 3,300 Yemeni Riyals per kilo, whereas marâ‘î honey cost only 350-600 YR per kilo (YR 54 = $ 1 approx.).
16. In Hadramawt (formerly a district of South Yemen) prices were commonly quoted in shillings (20 shillings = 1 Dinar; 30 Dinar = 1 $ approx.).

 

Komentuoti