BITININKAS

 Temperatūros įtaka bičių gyvenime

Kiekvienos atskirai paimtos bitės kūno temperatūra, kaip ir kitų nebendruomeninių vabzdžių, didžiąja dalimi priklauso nuo aplinkos temperatūros. Pagal G.Piršo tyrimus, jei oro temperatūra 26-43°C, bitės kūno temperatūra tokia pati arba didesnė 1-3°C. Jei aplinkos temperatūra žemesnė, nei +20°C, bitės kūno temperatūra būna 4-5°C aukštesnė, nei oro. Esant dideliam karščiui, bitė gali sumažinti savo kūno temperatūrą 3-5°C, lyginant su aplinkos temperatūra. Taigi atskiros bitės nedideliam intervale gali reguliuoti savo kūno temperatūrą.
Kaip gi vidutinė temperatūra įtakoja bitės gyvenimo aktyvumą?
Mes patalpinom į keletą indų po 10 bičių, kiekvienai bitei teko po 2 cm³  oro. Šiuos indus hermetiškai uždarydavom ir panardindavom į skirtingos temperatūros vandenį. Kas išaiškėjo? Kuo aktyvesnės buvo bitės, tuo greičiau jos sunaudodavo induose esančio deguonies atsargas ir apmirdavo.
Atlikę daugybę bandymų mes nustatėm, kad pastebimi bičių judesiai baigdavosi, kai:

Esant 5-10°C šilumos bitėms greitai prasideda vabzdžiams būdingas stingimas nuo šalčio. Bitės apmirdavo per laiką, reikalingą atšalti jų kūnui (24-32 min). Nuo +15 iki +40°C pastebėtas aktyvaus bičių judėjimo laiko mažėjimas, kas atitinka jų gyvybinės veiklos didėjimą (medžiagų apykaitos spartėjimą). Kuo temperatūra aukštesnė, tuo bitės gyvybinė veikla aktyvesnė. Esant žemai aplinkos temperatūrai, bitės organizmo energija nukreipiama kelti kūno temperatūrą, o esant aukštai – žeminti.
Bet bendruomenėj gyvenančios bitės turi savybių, būdingų gyvūnams su pastovia kūno temperatūra. Viso perų auginimo laikotarpiu bitės lizde palaiko sąlyginai aukštą temperatūrą. Remiantis V.Diunheimo matavimais, stiprių bičių šeimos lizdo viduryje būna vidutiniškai +34,5°C ir svyruoja nuo +34 iki +35°C. Prie kraštinių rėmų su perais temperatūra būna ne tokia pastovi ir svyruoja 2-3°C ribose. Tose lizdo dalyse, kur perų nėra, temperatūra kinta priklausomai nuo išorės temperatūros ir būna už ją aukštesnė tik 4°C. Ambrusteris mano, kad optimali temperatūra vystytis perams – +34,2°C su normaliais svyravimais nuo +34 iki +34,8°C.
Kaip gi reaguoja į išorės temperatūrą bičių šeimos, kaupiančios kelių dešimčių tūkstančių bičių šiluminę energiją? Praktinei bitininkystei būtina žinoti, esant kokiai temperatūrai vasarą bitės mažiausiai gyvybingos ir kada jos suvartoja mažiausią kiekį medaus.
Šiam klausimui spręsti mes atlikome tokį bandymą: tiksliai pasvertą bičių su motinėle kiekį perkėlėm ant pasvertų korių su medumi, po to korius su bitėm sudėjom į tankaus metalinio tinklo dėžutes. Dėžutes laikėm pastovioj temperatūroj dvi paras, sverdami kas 2-4 valandas. Kadangi bitės iš dėžučių neišskrisdavo, joms nieko nebuvo nei  duota, nei paimta, tai svorio mažėjimas rodė suvartoto medaus ir išgaravusio vandens (iš to paties medaus) kiekį.
Šeimelių svorio mažėjimas esant skirtingoms temperatūroms pavaizduotas 1 ir 2 pav.

1 pav. Bičių šeimos iš 50 g bičių svorio mažėjimas per 2 valandas esant skirtingoms aplinkos temperatūroms

2 pav. Bičių šeimos iš 500 g bičių svorio mažėjimas per 2 valandas esant skirtingoms aplinkos temperatūroms

Abu grafikai rodo, kad medaus daugiau suvartojama, taigi ir gyvybinė veikla intensyvesnė, kaip esant žemai, taip ir aukštai temperatūrai. Kairė kreivės pusė būdinga šiltakraujams gyvūnams. Didelis medaus suvartojimas čia paaiškinamas tuo, kad bitės gamina daugiau šilumos. Po to kreivė krenta ir pasiekia temperatūrą, prie kurios suvartojama mažiausiai medaus. 50 ir 500 g šeimoms ši temperatūra yra +20 – +25°C (stipresnei šeimai būtų žemesnė).
Temperatūrai pakilus virš +25°C vėl padidėja medaus suvartojimas. Čia pasireiškia visiems vabzdžiams būdingas gyvybinės veiklos intensyvėjimas kylant temperatūrai. Gyvybinei veiklai intensyvėjant esant aukštoms temperatūroms sąlygoja dar didesnį temperatūros lizde kilimą ir bitės stengiasi ją sumažinti garindamos vandenį per kvėpavimo sistemą, ventiliuodamos sparnais, didindamos kamuolį ant korių ir t.t.
Iš šių duomenų matosi, kad kylant temperatūrai virš +25 °C bičių gyvybinė veikla ir medaus suvartojimas didėja taip pat, kaip ir krentant. temperatūrai pakilus iki +35°C maisto suvartojimas mūsų bandymo metu padidėjo 3 kartus, o pakilus iki +40°C – 8-9 kartus, lyginant su suvartojimu esant +20 – +25°C.
Bandymo, atlikto pavasarį su aštuoniom šeimom Bitininkystės instituto bityne, metu už įstatytų lentų buvo įdėti plokšti geležiniai 3 l talpos bakeliai (Kotogjano šildytuvai). Šildytuvų apačioje buvo anga atšaldyto vandens išleidimui, o viršuje – karšto įpylimui.
Šildytuvai buvo įdėti veltinio futliaruose, apsiūti maišų medžiaga. Paruošiamųjų bandymų metu buvo parinktas toks šiltinančios medžiagos storis, kad karšto vandens šiluma sklistų vienodai ir ne anksčiau, kaip po 12 valandų nuo užpildymo karštu vandeniu (avilio temperatūros sąlygomis).
Bandomuosiuose aviliuose temperatūra tarp šildytuvų ir įstatytos lentos vakarais būdavo vidutiniškai +25,8°C ( su svyravimais atskirose šeimose nuo +29°C iki +23°C), iki ryto nukrisdavo iki +23,5°C (su svyravimais nuo +15 °C iki +28 °C). Kontrolinėse vienodo stiprumo, bet be šildytuvų, šeimose už įstatytos lentos vidutiniškai buvo +19,5°C (15-26°C), ryte nukrisdavo iki +17,4°C (15-23°C). Tokiu būdu šildytuvai pakeldavo temperatūrą avilio viduje už įstatytų lentų  6,3°C vakare ir 6,1°C ryte.
Lizdo pakraštyje prie galinės sienelės temperatūra buvo:

Iš šių duomenų matosi, kad šildytuvai pakeldavo temperatūrą lizdo krašte 6-8°C, bet nei vienu atveju ji neviršijo +29°C. Štai kaip vystėsi šeimos šio bandymo metu:

Iš šių duomenų matom, kad gegužės mėn. šildomuose aviliuose prieaugis buvo didesnis. Antro skaičiavimo metu jis buvo didesnis 25,6 %.
Tai aktyvesnės bičių veiklos, sąlygotos aukštesnės temperatūros, rezultatas. Tačiau sekantis skaičiavimas rodo šeimų su šildytuvais atsilikimą 23 % nuo kontrolinių šeimų be šildytuvų. Vėliau šis atsilikimas vis didėjo ir pasiekė 41,7 %,  apšildomos šeimos labai nusilpo ir bandymas buvo nutrauktas.
Tokį pat bandymą su šildytuvais atliko I.Cvetkovas Bitininkystės instituto Nikolsko bityne. Gauti rezultatai sutapo su ankstesniais, kaip kad matosi iš bičių šeimų svėrimo duomenų:

Bandymai parodė, kad lizdo vidury tarp rėmų su perais ir šildomuose, ir kontroliniuose aviliuose buvo vienoda. Reiškia, jaunoms bitėms, auginančioms perus, šildytuvai tiesioginės įtakos nedarė. Šildymas labiausiai paveikė buvusias lizdo pakraščiuose ant rėmų be perų lauko bites.
Padidėjusi tos avilio dalies, kur nėra perų, temperatūra sąlygojo lauko bičių gyvybinės veiklos aktyvumo kilimą, bet pavasarį to aktyvumo dėl blogų sąlygų (šalčiai, vėtros, medunešio trūkumas ir t.t.) buvo neįmanoma pakankamai produktyviai išnaudoti. Šildomų šeimų bitės daug aktyviau skraidė net ir blogu oru, dėl to jų daugiau žūdavo ir šeimos silpo.
Nepriklausomai nuo nepalankių sąlygų, dirbtinis aktyvumo didinimas pats savaime spartina lauko bičių žūtį, nes bičių, kaip ir kitų vabzdžių gyvenimo trukmė tiesiogiai priklauso nuo gyvybinės veiklos aktyvumo.
Kylant temperatūrai, bičių gyvybinė veikla aktyvėja, o amžius trumpėja.
Nešildomos šeimos šaltu metu buvo ne tokios aktyvios ir išsaugojo daugiau jėgų perams auginti bei medui rinkti. Šaltis jas “užkonservavo”. Atšilus orams ir prasidėjus medunešiui šios šeimos, neiššvaisčiusios savo jėgų, geriau augino perus, nei šildomos šeimos.
Tarprėmiuose su perais turi būti ne mažiau kaip +34 – +35°C. Tokioj temperatūroj perai normaliai vystosi, bitės geriausiai įsisavina žiedadulkes ir išskiria pienelį perų maitinimui. Tuo pat metu šeimoje būna apie 50% bičių, nedalyvaujančių perų auginime. Jėgoms tausoti joms reikalinga žemesnė temperatūra.
Todėl pavasarinis lizdo apribojimas Blinovo būdu labai efektyvus.
Padalindamas lizdą į dvi dalis – šiltą perams ir vėsesnį maisto atsargoms, bitininkas leidžia didžiajai lauko bičių daliai būti žemesnėje temperatūroje ir išsaugoti jėgas produktyvesniam darbui atšilus orui ir prasidėjus medunešiui.

Išvados

1. Šie bandymai rodo, kad atskirų bičių aktyvumas didėja kylant temperatūrai, bet bičių šeimos aktyvumas didėja tiek temperatūrai krentant  žemiau +20°C, tiek kylant virš +25°C. Pirmu atveju energija naudojama lizdo šildymui, antru – vėdinimui.

2. Kuo aukštesnėje temperatūroje būna lauko bitės, tuo trumpesnis jų gyvenimas. Dėl per aukštos temperatūros normalios šeimos lizde lauko bitės greičiau sensta ir miršta, šeima silpnėja.