BITININKAS

Klevinių šeima (Aceraceae)

Lietuvoje auga keliolika klevų rūšių, visi jie yra medingi arba labai medingi. Vieni pradeda žydėti balandžio viduryje, kiti baigia žydėti birželio pradžioje.
Balandžio viduryje pirmasis pražysta uosialapis klevas (Acer negundo L), kuris bitėms teikia tik žiedadulkių, nektaro neturi, vasarą ant lapų gali būti lipčiaus.
Maždaug tuo pačiu metu (vidutiniškai apie balandžio 18 d.) pražysta sidabrinis klevas (Acer sacharinam). Žydėjimo amplitudė: anksčiausiai Kauno apylinkėse - kovo 27 d., vėliausiai – gegužės 20 d. Nelygu pavasaris. Žydi 12 dienų. Labai medingas (4 balai). Jo sula saldesnė, negu paprastojo klevo, pradeda tekėti tirpstant sniegui ir teka apie 35-40 dienų. Auga greitai. Gyvena 100-180 metu. Lietuvoje dažnokas. Mėgsta lengvas priemolio dirvas. Dauginamas sėklomis. Esant nepastoviems orams bitės retai gali pasinaudoti jo nektaru.
Paprastasis klevas (Acer platanoides L.) vidutiniškai pradeda žydėti balandžio pabaigoje (balandžio 26 d.). Žydi 13 dienų. Žydėjimo amplitudė: anksčiausiai pražysta balandžio 11 d., vėliausiai gegužės pabaigoje. Medingumas – 4 balai. Hektaras augyno gali išskirti apie 200 kg cukraus, nors jo didesni augynai Lietuvoje retai pasitaiko. Suloje yra iki 4 proc. cukraus, 1.1 proc. kaučiuko. Dažniau žydi gegužės pradžioje, negu balandžio pabaigoje, todėl pavieniai klevai papildo sodų medunešį.
Trakinis klevas (Acer campestre L.) žydi gegužės mėnesi, nors ankstyvą pavasari gali pradėti žydėti ir balandžio antroje pusėje. Žydi 12 dienu. Labai medingas. Jo medingumas pagal kai kurtuos šaltinius vertinamas 500 kg/ha prekinio medaus. Tačiau Lietuvoje jis retai pasitaiko. Aptinkamas pajūryje ir Vidurio Lietuvoje. Vertėtų bitininkams juo rimtai susidomėti. Jis gausiai papildytu sodų medunešį.
Platanalapis klevas (Acerpseudopla-tanus L.) pradeda žydėti savaitę vėliau negu trakinis klevas. Žydi 15 dienų. Jo medingumas prilygsta paprastojo klevo medingumui. Liaudyje jis kartais vadinamas jovaru. Simonas Daukantas savo raštuose rašė: „Ne pro šalį bus čia išguldyti spasabą dirbimo syrupo ir cukro iš sulos klevų jovarinių”. Vidutiniškai pradeda žydėti gegužės 13d., anksčiausiai – gegužės pradžioje. Lietuvoje dažnas. Daugiausia pasitaiko vakarų ir vidurio Lietuvoje. Kilęs iš pietinių kraštų, todėl šiaurės Lietuvoje kartais apšąla. Jeigu būtų didesni jovarų auginai, jie galėtu duoti ir prekinio medaus. Gyvena 400-600 metų.
Ginalinis klevas (Acer ginnala Maxim). Tai gegužės mėnesį Lietuvoje žydintis klevas. Pradeda žydėti vidutiniškai gegužės 23 d., o ankstyvą pavasari gegužės pradžioje. Žydi 16 dienu. Neretai jo žydėjimas apima ir bemedunešio laikotarpį.
Totorinis klevas (Acer tataricutn L.) -tai vėliausiai Lietuvoje žydintis klevas. Pražysta jis gegužės trečiame dešimtadienyje ir žydi 12 dienų. Pagal medaus produkciją prilygsta paprastajam klevui. Kaip ir ginalinis klevas dažnai žydi bemedunešio laikotarpiu. Bitininkams šiais vėlai žydinčiais klevais vertėtų susidomėti.
Klevai nuo balandžio vidurio iki birželio pradžios galėtų sudaryti ištisinį medunešį, kuris gerokai papildytų sodu medunešį. Jie mėgsta purias priemolio ir priesmėlio dirvas, tinka šlaitams ir nedirbamoms žemėms, o taip pat ir sodyboms apsodinti. Ypač puošnios jovaro raudonlapė ir margalapė formos. Vasarą ant klevų lapų būna lipčiaus.

Pagal medaus gerumą ir nektaro gausumą klevas prilygsta liepai, bet jis žydi gana anksti. Tada visos bičių šeimos esti dar silpnos, todėl bitininkui klevo medaus netenka paragauti. Iš klevų bitės ima nektarą, duoną ir lipčių.
Lietuvoje galima auginti šias klevų rūšis:
1) paprastąjį klevą (Acer platanoides); jo žieduose yra daugiausia nektaro;
2) platanalapį klevą, jovarą (Acer pseudoplatanus). Jis nektaro turi mažiau už paprastąjį klevą, bet daugiau už kitus medžius ir žydi 2 savaitėmis vėliau;
3) trakinį klevą (Acer campestre), augantj dažnai krūmais. Žydi apie gegužės mėn. Medaus duoda labai daug. Auga ir blogose dirvose. Šalčių nebijo;
4) totorinį klevą (Acer tataricum), augantj krūmais. Tinka ir sausoms vietoms. Medaus taip pat daug duoda.