BITININKAS

Iš ko bitės renka gėrį

Mūsų respublikoje randama apie 750 bitėms naudingų augalų rūšių. Tačiau ne visos jos vienodai tinkamos: kai kurios nepaplitusios, kai kurios mažai nektaringos. Pavyzdžiui, anksti pavasarį labai mėgstami snieguolės žiedai, tačiau snieguolės, kaip dekoratyviniai augalai, labai reti. Arba, J.Chalifmano žodžiais, „…bitės ant trikertės žvaginės žiedo bitininkui buvo ir yra liūdnas ženklas, rodantis blogą medunešį”. Bitė nektarą arba žiedadulkes ima tik tupėdama ant žiedo. O ant trikertės žvaginės bitei stačiai nėra kur įsitaisyti: smulkutis vainikėlis, plonas ištįsęs žiedkotis. Stiebas nuo bitės masės pradeda svirti, išlinksta ir nusvyra iki pat žemės, tai gąsdina, ją.
Pavasarj nektarą ir žiedadulkes bitės renka iš kai kurių medžių, sodo augalų ir kiaulpienių (žr.  lentelę).
Apylinkėse, kur gausu minėtų augalų, stiprios bičių Šeimos palankiu oru kasdien gali parneSti po 1-2 kg nektaro bei žiedadulkių. Silpnos šeimos šio medunešio metu augina perus. Žinotina, kad hektarui suaugusio sodo reikėtų pasirūpinti po 1,5-2 bičių šeimas.
Laukuose medunešis galimas iš perkų ir žieminių rapsų. Palaikomąjį medunešį visur pagerina kiaulpienės.

Pavasarį žydintys nektaringi augalai
 

Birželio viduryje pradeda žydėti pagrindinio medunešio augalai (žr. lentelę),
Iš šaltekšnynų ir avietynų kiekviena bičių šeima surenka apie 30-40 kg medaus (Balžekas J., 1%9). Todėl miškuose, kur yra didesnių aviečių plotų, arba pelkinguose – šaltekšnių, jei arti nėra pastovių bitynėJių, juos apsimoka atvežti: avietynui 4-5, SaltekSnynui – 1-2 bičių Seimas hektarui. Tai reikalinga, nes sodams peržydėjus, labai sumažėja žydinčių ir laukinių, ir sėjamų ar sodinamų augalų kiekis.
Šiuo laikotarpiu svarbu atkreipti dėmesį j ankštinių, paliktų sėklai, plotus. Pavyzdžiui, baltieji dobilai ne tik noriai bičių lankomi, bet jų žiedams apdulkinti pastarosios labai reikalingos. Hektarui skiriama apie dvi šeimas, gi raudonųjų dobilų hektarui reikia net 2-3 šeimų. Dar daugiau bičių reikia, kuomet naudojamos ne Kaukazo kalnų pilkosios ar pasėliai auginami mažuose ploteliuose. Kai kada bites tenka vilioti papildomai (dresiruoti), nes žiedų kakleliai ilgi, nektaras sunkiai pasiekiamas.
Pietryčių Lietuvoje rugpjūčio mėnesį galimi medunešiai iŠ viržių . Vienai atvežtai Seimai skiriama ne mažiau kaip 1,5-2,0 ha ištiso gerų viržynų ploto. Tuomet šeima ne tik išsimaitina, priaugina jaunų bičių žiemai, bet ir gali surinkti po 10 kg viržinio medaus. Viržių medus bičių žiemojimui nelabai tinkamas, o žmonėms labai vertingas.

Pagrindinio medunešio augalai
 

 Ką pradedantysis galėtų auginti

Bičių ganyklų gerinimas – suprantamas ir aktualus visiems bitininkams. Tačiau lai sunkiai įgyvendinama. Tai turi būti atliekama ūkiuose, apylinkėse, rajonuose, miškuose. Ne kiekvienas pradedantysis ir ne visada turi sąlygas. Bet galima pradėti nuo mažų gydomųjų sodelių – kelių kvadratinių metrų dydžio sklypelių. Pirmiausia pradedantysis išaugintų retesnių augalų sėklų bitininkams ūkininkams ir įgautų patirtį auginant nektaringus ir vaistinius augalus, kurių mūsų farmacijos pramonė labai stokoja.
Galima rekomenduoti tokius augalus, kurie ne tik nektaringi, bet populiarūs bitininkų tarpe ir yra vaistiniai. Paminėti melisa ir katžolė . Melisa ir katžolė – daugiamečiai augalai. Žydi nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio mėnesio. Iki žydėjimo ir žydinčios jos turi stiprų citrinos kvapą. Bitės šį kvapą labai mėgsta, aprimsta, nes jis primena bičių išskiriamą gera-niolį (feromoną). Šiais augalais įtrinami nauji aviliai, spietinės, rankos (prieš einant į bityną). Na, o patys bitininkai mėgaujasi aromatinga arbata.
Melisos ir katžolės sėklas tikslinga pasėti Šiltnamyje, Išaugę daigeliai (5-6) lapelių sodinami į dirvą. Atstumai eilėje – 20 – 30 cm, o tarp eilių -45 – 55 cm. Šie augalai gerai auga tik gerose, puveningose ir mineralinių trąšų turtingose dirvose. Kadangi melisa jautresnė žiemos šalčiams, krūmelius naudinga pridengti. Labiau bitininkų mėgstama Katžolė, ji nektaringes-nė, o melisa turi širdį raminančių junginių.
Kas turi puveningo šiukšlyno, kur nors patvartėse, siūloma specialiai bitėms sėti vienmetį augalą agurklę (61 pav., A-C). Ji pradeda žydėti 50-tą dieną po pasėjimo ir žydi apie 40 dienų. Rugpjūčio pradžioje nupjauta agurklė atželia, po trijų savaičių sužydi ir sudaro rudeninį medunešį (hektaro vertė – apie 200 kg medaus).
Jauna agurklė turi agurko kvapą ir skonį. Toje pačioje vietoje išsilaiko kelerius metus, nes pati atsisėja. Kadangi sėklos subręsta ne vienu laiku, sėkleles tenka rinkti individualiai.
Turint gabalėlį nedirbamos dirvos, šlaito (žvyrduobe), siūloma užveisti dvimetį ežeinį. Jį galima sėti pavasarį arba vėlai rudenį. Pražysta antraisiais metais. Sužydi birželio pabaigoje. Liepos pradžioje patrumpinus, atolas sužysta rugpjūtyje.
Ežeinis nereiklus ir labai nektaringas augalas, duodantis iki 300 kg/ha ilgai nesikristalizuojančio medaus.
Sėklos subręsta ne vienu laiku ir labai lengvai išbyra. Jas sunku surinkti. Tačiau augalas atsisėja pats.
Labai vertingas yra Sosnovskio barštis. Tai dvimetis gigantas su labai dideliu žiedynu. Jį tinka užveisti nuošaliau, kur nors pamiškėje, grioviuose, šlapiose vietose. Atsisėja ir auga daugelį metų. Tik nereikia liesti rankomis: apdegina odą.
Turint arą kitą dirbamos žemės, galima pasėti ir auginti sėklai bitinę faceliją. Tai vienmetis, specialiai bitėms sėjamas nektaringas augalas. Kitiems tikslams nenaudojamas, nebent  žaliajai trąšai.
Facelija auga įvairiose dirvose. Pasėta rečiau, labai šakojasi, o derlingoje dirvoje, jei gausu kritulių, linkusi išgulti. Pasėta pražysta po mėnesio ir žydi apie tris savaites. Saulėtoje vietoje gerais metais galima gauti 300 kg/ha medaus.
Facelija sėjama eilutėmis, sudygusi praretinama. Sėklos norma – 6-8 kg/ha. Pasėjus anksčiau pavasarį, antroji sėja galima po trijų savaičių: susidaro apie 50 dienų nenutrūkstantis medunešis. Facelija galima sėti kartu su baltažiedžiu barkūnu: pirmaisiais metais peržydi facelija, o antraisiais -barkūnas.
Be minėtų, galima auginti daugelį kitų nektaringų ir vaistingų augalų, kurie aprašyti specialiojoje literatūroje.

Sėjomainos bitėms

Prie veislinių bitynų, ūkininkų bitininkų ar šiaip ūkininkų laukuose tikslinga nekt a ringus augalus auginti socialioje sėjomainoje. Siūlomi keli variantai, priklausomai nuo dirvų pobūdžio. Svarbu laikytis šių reikalavimų:
1) sėjomainos laukai pageidautini vienodo dydžio, o augalai tokie, kurie  tinka smėlio, priemolio ar molio dirvoms ir augintini mūsų sąlygomis;
2) po augalo turi būti kitas, kurio savybės skirtingos.
Lengvesnėse dirvose, kur blogiau dera miežiai, galima paprasta trilaukė sėjomaina, tinkama šiaip ūkininkams ir bitininkams:
1. Lubinai
2. Grikiai
3. Bulvės.
Derlingesnėse dirvose sėjomaina išplečiama iki keturių variantų:
1. Miežiai
2. Dobilai
3. Grikiai.
4. Bulvės.
Vokietijoje populiari trilaukė sėjomaina:
1. Žieminiai rapsai (sėklai)
2. Žieminiai kviečiai
3. Miežiai.
Yra daug siūlomų vien bitininkams sėjomainų. Iš jų paminėtinos:
1. Dobilai, baltieji (rausvieji) – pirmųjų metų
2. Dobilai, baltieji (rausvieji) – antrųjų metų
3. Facelija (+ barkūno įsėlis)
4. Barkūnas
5. Facelija (baltųjų ar rausvųjų dobilų įsėlis).
Kalkingiems laukams tinka esparcetas:
1. Dobilai, baltieji (rausvieji) – pirmųjų metų
2. Dobilai, baltieji (rausvieji) – antrųjų metų
3. Facelija (esparceto įsėlis)
4. Esparcetas – pirmųjų metų
5. Esparcetas – antrųjų metų
6. Facelija (dobilų su motiejukais įsėlis).
Kiek anksčiau V.Narbutas ir A.Linčius (1956) bei prof. J.Kriščiūnas (1961) pateikė sudėtingesnes sėjomainas:
I
1. Esparcetas – pirmųjų metų
2. Esparcetas – antrųjų metų
3. Facelija (barkūno įsėlis)
4. Barkūnas
5. Baltoji garstyčia ar vasarinis rapsas
6. Seradėlė.
II
1. Avižos (esparceto įsėlis)
2. Esparcetas – pirmųjų metų
3. Esparcetas – antrųjų metų
4. Facelija (barkūno įsėlis)
5. Barkūnas
6. Miežiai (baltųjų dobilų įsėlis)
7.1/2 – 1/3 agurklė ir 1/2 – 1/3 seradėlė
6.1/2 seradėlė ir 1/2 facelija.
III
1. Rausvieji dobilai sėklai
2. Facelija su įsėtu barkūnu
3. Barkūnas su įsėtu ežeiniu
4. Ežeinis sėklai. Derlių nuėmus, sėjamos garstyčios ar rapsai
5. Avižos su vikiais žaliam pašarui (rausvųjų dobilų įsėlis).
IV
1. Rausvieji dobilai + motiejukai – pašarui (pirmieji metai)
2. Rausvieji dobilai + motiejukai – sėklai
3. Grikiai
4. Facelija su įsėtu barkūnu
5. Barkūnas
6. Meiližė
7. Garstyčios su vienmečio barkūno įsėliu
8. Avižos žaliam pašarui su rausvųjų dobilų įsėliu.
V.
J.Balžeko rekomenduojama sėjomaina:
1. Anstyvosios bulvės (arba vikių + avižų + facelijos mišinys žaliam pa-
šarui)
2. Žieminiai rapsai, o po jų baltosios garstyčios
3. Vikių + avižų mišinys su raudonųjų dobilų įsėliu
4. Raudonieji dobilai sėklai
5. Žirniai su baltąja garstyčia ar facelija
6. Facelija sėklai
7. Vikių + avižų + facelijos mišinys pašarui su barkūno įsėliu
8. Barkūnas sėklai.
Bitėms ganyklas galima gerinti palaipsniui, prisitaikant prie naudojamų sėjomainų ar atkuriant ganyklas, pievas. Durpynuose ir rūgštesnėse dirvose rausvieji dobilai sėjami su motiejukais. Gerai įdirbtose prie raudonųjų do bilų primaišoma ir rausvųjų. Žvyringose dirvose patartina sėti garždenį, esparcetą, liucerną ar jų mišinius. Pūdymuose galima anksti pavasarį sėti faceliją, garstyčią, vienmetį barkūną, agurklę, pupas, vikius su pupomis ar garstyčiomis ir kitus vienmečius nektaringus augalus. Kai tokių augalų pagrindiniai žiedai peržydi, jie nupjaunami rauginimui, pašarui ar apariami žaliajai trąšai.
Į augalus, kurie anksčiau subręsta (žieminiai rugiai, miežiai), galima sėti seradėlę, vienmetį barkūną. Lengvose dirvose facelija naudinga sėti ir su lubinais. Facelija, grikius, seradėlę tikslinga sėti ir jauno sodo tarpueiliuose, o masę sušerti ar aparti.

Pagal J.Straigis “Iš ko bitės renka gėrį”,  “Ką pradedantysis galėtų auginti”,  “Sėjomainos bitėms”