Kategorijos

Archyvai

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Paremkite svetainę SMS žinute
Arba rinkdamiesi serveriai.lt paslaugas , pasinaudoję žemiau esančia nuoroda. Padarysit gerą darbą ir dar nuolaidą gausit. hostingas su 10% nuolaida Dedikuoti.lt serveriai Domenai už 25 Lt

Žiedadulkės

Daugiaaukščiai aviliai

Bitininkavimas daugiaaukščiuose aviliuose

Lietuvoje išplitę įvairūs Dadano tipo aviliai, turintys 435X300 mm rėmą. Atskirose konstrukcijose rėmų skaičius lizde įvairus ir svyruoja nuo 12 iki 20. Dadano aviliuose bitininkas, prieš apžiūrėdamas bičių šeimą, turi rėmą paimti iš sandėlio, įdėti į dėžę, nunešti prie avilio, išimti iš dėžės ir įdėti į bičių šeimos lizdą. Taigi, bitininką Dadano tipo aviliai ir standartinis bitininkavimo būdas priverčia atlikti daug darbo operacijų ir tuo pačiu trukdo prižiūrėti daug bičių šeimų. JAV, Kanadoje yra geros medunešio sąlygos ir išsivysčiusi pramoninė bitininkystė. Yra nemažai bitynų, kuriuose vienas bitininkas prižiūri apie 500 bičių šeimų. Čia susiformavo savotiška pramoninio bitininkavimo sistema. Jos pagrindą sudaro bičių laikymas daugiaaukščiuose aviliuose. Tai vienasieniai aviliai, turintys 448X232 mm rėmą. Į vieną aukštą telpa 10 rėmų. Bitės žiemą laikomos dviejuose aukštuose. Žiemojimui paliekama 25—30 kg medaus kiekvienai bičių šeimai. Pavasarį lizdai plečiami aukštais. Bitininkas aukštus su koriais paruošia žiemą. Pavasarį ar prieš medunešį tik reikia aukštus nuvežti prie šeimų ir juos uždėti. Dėl to sutaupoma daug laiko ir galima aptarnauti daug šeimų.
Bičių laikymas daugiaaukščiuose aviliuose turi labai daug variantų.  1955—1957 m.  F. Batalovas buvo atlikęs bitininkavimo palyginimo bandymus dviaukščiuose ir daugiaaukščiuose aviliuose. Pagal gautus duomenis, daugiaaukščiuose aviliuose bitės išaugino 23,8— 26,0% daugiau perų ir kiekviena šeima surinko 10,3 kg, arba 27,0% daugiau medaus. Vienos bičių šeimos priežiūrai daugiaaukščiuose aviliuose sugaišta 2,5 vai., arba 50% mažiau laiko, negu dviaukščiuose Dadano tipo aviliuose. JAV bitynuose sukaupto patyrimo ir F. Batalovo atliktų tyrimų pagrindu nuo 1960 m. pradėta propaguoti daugiaaukščiai aviliai su 435X230 mm rėmu. Kartu su tuo atskirose klimatinėse zonose buvo daromi ir bitininkavimo palyginimo bandymai. Labai įdomius duomenis gavo mūsų kaimynai baltarusiai. Pagrindinį medunešį Baltarusijoje sudaro grikiai ir viržiai. Ir čia pagal M. Šemetkovo ir M. Kononovo atliktų bandymų duomenis, daugiaaukščiuose aviliuose kiekviena bičių šeima išaugino 11,5—13,5% daugiau perų ir surinko 4,5—5,3 kg, arba 15,0—21,4% daugiau medaus, negu keturiolikos rėmų su magazinu aviliuose laikomos bitės. Todėl minėti autoriai siūlo Baltarusijoje bites laikyti daugiaaukščiuose aviliuose. Bičių laikymas daugiaaukščiuose aviliuose labai prieštarauja senam mūsų respublikos bitininkų patyrimui, kuris reikalauja pavasarį nesaikingu plėtimu neatšaldyti bičių šeimos lizdo, palikti šeimai lizde tiek korių, kiek bitės aptupia.

Bičių laikymas daugiaaukščiuose aviliuose Lietuvoje.
Lietuvoje bites daugiaaukščiuose aviliuose  daug metų laikė Vilniaus universiteto prof. J. Balčikonis. Jo aviliai buvo dvigubomis sienomis su pastoviai pritvirtintu dugnu. Kai bitės užima du aukštus, dedami magazinai. Pasvalio bitininkas J. Adomkevičius bites laikė daugiaaukščiuose aviliuose nuo 1964 m. Jo aviliai vienasieniai. Pavasarį ir žiemą daugiaaukščiai aviliai laikomi futliare. Pavasarį silpnesnės bičių šeimos laikomos viename aukšte. Į neužimto pirmo aukšto šoną pavasarį pridedama šiltų diafragmų. Kai bitės užima pirmą aukštą, dedamas antrasis. Antras aukštas 2—3 kartus sukeičiamas vietomis su pirmuoju, o po to dedamas trečiasis. Į tretįjį aukštą iš antrojo perkeliami 5 rėmai su perais. Dešimt dienų prieš medunešį, motina atskiriama skiriamąja tvorele apatiniame aukšte. Kai kurie Kauno bitininkai mėgėjai laiko bites daugiaaukščiuose aviliuose. Tačiau daugelis jų, dėl savotiškų mūsų medunešio ir klimatinių sąlygų dirba su atskirais rėmais.  Lietuvos Žemdirbystės mokslinio tyrimo institute 1962— 1967 m. buvo atlikti bitininkąvimo standartiniuose ir daugiaaukščiuose aviliuose palyginimo bandymai. Daugiaaukščiuose aviliuose pavasarį bitės buvo laikomos viename aukšte. Kai bitės visiškai užimdavo pirmą aukštą, buvo dedamas antrasis, iš pasiūtų ir dirbtinių korių. Tai būdavo sodų žydėjimo viduryje. Kai bitės užimdavo antrą aukštą, jis buvo sukeičiamas vietomis su pirmuoju ir po dviejų—trijų savaičių buvo deda­mas trečias aukštas. Žiemai paliekamas vienas aukštas. Vienasieniai daugiaaukščiai aviliai buvo sudedami į dėžes ir gerai apkamšomi. Bandymas darytas su vietinėmis bitėmis. Tokiu būdu bitininkaujant, iš kiekvienos bičių šeimos daugiaaukščiuose aviliuose per šešerius metus gauta vidutiniškai 34,5 kg, o standartiniuose, naudojant palaipsnį lizdo išplėtimą,— 34,2 kg bendro medaus. Tuo būdu mūsų respublikos sąlygose, naudojant daugiaaukščius avilius, medaus produkcijos nepadidėjo (žr.  lentelę).
 

Bandymo metai Standartiniuose aviliuose Daugiaaukščiuose
aviliuose
lizdai buvo plečiami
palaipsniui
lizdai išplėsti vienkartiniu
būdu
lizdai plečiami aukštais
1962 17,8 19,4 18,4
1963 40,9 53,2 51,1
1964 29,0 29,4 26,2
1965 39,7 42,2 33,8
1966 33,5 34,7 30,3
1967 44,0 45,0 47,1
šešerių metų vidurkis 34,2 37,3 34,5
santykinis skaičius 100 109,1 100,9

 Yra pastebėta, kad mūsų sąlygomis pavasarį, dažnai sodų žydėjimo metu, antrus aukštus uždėjus, oras atšąla ir būna vėjuota. Dėl to bičių vystymasis daugiaaukščiuose aviliuose labai sulėtėja ir kai kuriais metais turi neigiamą įtaką medaus surinkimui. Taip pat yra nustatyta, kad, bitininkaujant daugiaaukščiuose aviliuose, gegužės—birželio mėnesiais sutaupoma 33,8% bitininko darbo laiko. Tada vienas bitininkas gali apžiūrėti daugiau bičių šeimų ir tuo pačiu daugiau surinkti bendro prekinio medaus. Šituo būdu galima suformuoti savarankišką bitininkavimo sistemą. Per šešerius metus Lietuvos Žemdirbystės institute sukaupta bičių laikymo daugiaaukščiuose aviliuose patyrimas. Išryškėjo, kad daugiaaukščius avilius geriausia daryti vienasienius. Žiemą ir pavasarį, kai uždedami treti aukštai, avilius reikia laikyti dėžėse (futliaruose).
Dvisieniai daugiaaukščiai aviliai yra nei kiek nelengvesni už standartinius avilius ir todėl savęs nepateisino. Žinoma, vienasienius daugiaaukščius avilius sudėti į dėžes rudenį, išimti pavasarį lizdo dugnams nuvalyti, vėl sudėti į dėžes, nuvalius dugnus, ir po to išimti, prieš uždedant trečius aukštus,— tam bitininkui reikia atlikti daug papildomo darbo. Avilius išėmus iš dėžės, ją reikia išnešti į bityno pakraštį, o tai irgi papildomas darbas.

Daugiaaukščio avilio aukštas, paruoštas žiemojimui:
1 — avilio siena; 2 — pervežimo rėmas (graižas); 3 — viršutinė laka; 4 — koriai su medumi

Bičių šeimos lizdas prieš antro aukšto uždėjimą

Bičių šeimos lizdas uždėjus antrą aukštą
1 – koriai su medumi; 2 – dirbtiniai koriai; 3 – koriai su perais

Bičių šeimos lizdasuždėjus trečią aukštą

Bičių žiemojimas daugiaaukščiuose aviliuose. Per žiemą geriau laikyti bites viename aukšte. Reikia neužmiršti, kad mūsų sąlygomis žiemai geriau palikti lizde tiek kortų,, kiek bitės aptupia. Be to, geriau palikti atidarytą viršutinę laką. Rumunai patyrė, kad daugiaaukščiuose aviliuose pirmą aukštą geriau palikti be korių. Antrame aukšte žiemai paliekamas medus. Taip bitės geriau žiemojančios. Žemdirbystės institute daugiaaukščiuose aviliuose bitės žiemoti paliekamos viename aukšte. Tačiau tarp lizdo dugno ir pirmo aukšto įdedamas 7 cm aukščio pervežimo rėmas (graižas). Turėdamos po rėmais laisvos erdvės, bitės žiemoja žymiai geriau. Paliekant žiemai bites dviejuose aukštuose, pirmo aukšto koriai apipelėja, ant jų palieka dalis mirusių bičių ir dažnai juos reikia brokuoti.
Bičių priežiūra pavasarį. Pavasarį po bičių apsiskraidymo daugiaaukščiai aviliai iškeliami iš dėžių, dugnai pakeičiami švariais, apdegintais primusine ar dujine lempa. Nuimami ir ant dugno buvę pervežimo rėmai. Pakeitus dugnus, daugiaaukščiai aviliai vėl sudedami į dėžes. Sušilus orui, bičių šeimos apžiūrimos. Gerai žiemojusioms bičių šeimoms, kurioms žiemai buvo palikta 10 korių ir apie 16—20 kg medaus, pirmo apžiūrėjimo metu nieko nereikia daryti. Prieš šeimos apžiūrėjimą pakišama ranka po šiltinamuoju maišu. Pajausta maloni šiluma rodo, kad šeimoje yra motina. Pradengus kraštines lubeles ar išėmus skirtukus, galima matyti, kaip aptūpti ir ar apviduriuoti koriai. Jeigu koriai gerai aptūpti, viduriavimo žymių nematyti, tokia šeima visai nežiūrima ir paliekama iki vyšnių ar obelų sužydėjimo. Šeimas, kuriose iš po žiemos likę mažai bičių ar yra apviduriuotų korių, reikia atidžiau apžiūrėti. Apviduriuotus korius pakeisti švariais. Nusilpusias šeimas geriau sujungti po dvi. Lizduose, silpnoms bičių šeimoms paliekama tiek korių, kiek bitės aptupia. Šiuo atveju tenka taikyti visus silpnų šeimų ištaisymo būdus, kurie naudojami standartiniuose aviliuose.
Antrų aukštų uždėjimas. Vyšnių žydėjimo metu ar obelų žydėjimo pradžioje visoms bičių šeimoms, kurios gerai aptupia 10 korių, uždedami antri aukštai. Antri aukštai paruošiami žiemą, kai bitininkas turi daugiau atliekamo laiko. Į juos dedami 5 pasiūti ir 5 dirbtiniai koriai. Dirbtiniai koriai kaitaliojami su pasiūtais. Labai gerai, kai pasiūtuose koriuose yra po 0,5—0,7 kg medaus. Medų reikia atidengti ir supurkšti šiltu vandeniu. Uždedant antrus aukštus, patartina į tuščius korius įpilti 2—3 l vidutinio tirštumo cukraus sirupo arba jį atiduoti bitėms penėtuvėje. Pamaitintos bitės greičiau užima korius. Dar greičiau bitės užima antrą aukštą, kai į jį iš pirmo aukšto perkeliami 2 rėmai dengtų perų.
Pirmo ir antro aukštų sukeitimas vietomis. Užėmus antrą aukštą, jeigu iki medunešio dar lieka 10—15 dienų, tikslinga aukštus sukeisti vietomis. Tuomet apačioje atsiduria naujai pasiūti ir užimti koriai. Medaus atsargos, buvusios antrame aukšte, atsiduria apačioje. Bitės pradeda pernešti medų iš apatinio aukšto į viršutinį ir tai turi teigiamą įtaką bičių šeimos tolesniam augimui. Medunešio pradžioje uždedami treti aukštai. Jeigu bityno apylinkėje gausu aviečių, šaltekšnių ar garstukų, medunešis prasideda jų masiniu sužydėjimu. Tai būna birželio 1—10 dieną. Todėl čia kaitalioti vietomis pirmą aukštą su antru kelis kartus nėra kada. Po pirmo sukeitimo netrunka sužydėti šaltekšniai ir tenka dėti trečius aukštus.
Trečių ir ketvirtų aukštų uždėjimas. Trečią aukštą daugelis autorių rekomenduoja dėti į tarpą tarp pirmo ir antro aukšto. Tokiu būdu perai perskiriami į dvi dalis. Motyvuojama tuo, kad bitės nepakenčia tarp perų esančios neužimtos lizdo dalies ir todėl pagreitintai ją užima ir nespiečia. Taip esti, jeigu, uždėjus trečius aukštus, būna šiltas oras ir medunešis nevėluoja. Tačiau, jeigu tada oras atšąla ir medunešis suvėluoja, galima gauti neigiamus rezultatus. Taip įvyko 1965 m. Treti aukštai buvo uždėti į tarpus tarp pirmų ir antrų aukštų. Viršuje atsidūrė koriai su dengtais perais, apatiniame aukšte— koriai su nedengtais perais. Uždėjus trečius aukštus, oras atšalo. Motinos perėjo į trečius aukštus. Bitės pasiskirstė pirmuose ir trečiuose aukštuose. Trečiuose aukštuose buvo daugiausia dengtų perų. Lizduose pasidarė ankšta. Dėl atšalimo medunešis suvėlavo, Šeimose susidarė spietimo nuotaika ir, atšilus orui, per trumpą laiką net 70% bičių šeimų iš daugiaaukščių avilių išspietė, ir tai turėjo labai neigiamą įtaką medaus surinkimui. Todėl yra pagrindo manyti, kad trečius aukštus geriau dėti virš antrųjų. Šiltas oras iš apatinių aukštų kyla į trečiąjį, bitės palaipsniui jį užima ir naudoja kaip magaziną — medui pilti. Kai kurie JAV bitininkai vietoj trečių aukštų deda magazinus. Kai bitės juos baigia pripildyti medaus, tarp antro aukšto ir pirmo magazino, dedamas antrasis. Bitynų apylinkėse, kur kontrolinės šeimos svoris padidėja 20—30 kg, visiškai pakanka trijų aukštų . Daugiaaukščio avilio trys aukštai korių plotu beveik atitinka standartinio avilio su magazinu korių plotą. Tik išimtiniais atvejais, esant stiprioms šeimoms, tenka naudoti ketvirtus aukštus. Ketvirti aukštai dedami į tarpus tarp antro ir trečio aukštų. Ir jie dedami tuomet, kai trečiuose aukštuose du trečdaliai korių užimti medumi. Jei treti aukštai tušti ar tik pradėti užimti, dėti ketvirtus ar penktus aukštus nėra jokios prasmės.
Stambiame bityne dalis šeimų dažnai dėl įvairių priežasčių būna silpnų. Medunešio pradžioje tokios šeimos užima tik vieną daugiaaukščio avilio aukštą. Tokioms šeimoms uždedamas antras aukštas. Į antrą aukštą silpnų šeimų motinos retai kada pereina ir jis būna tik kaip magazinas.
Darbai, uždėjus aukštus. Uždėjus trečius aukštus ar magazinus, bitininkas turi sekti medunešio eigą. Retkarčiais reikia pervažiuoti per bityno skyrius ir patikrinti, kaip bitės užima trečius aukštus ar magazinus. Ypač tai svarbu, jei medunešis vėluoja ar jo pradžia silpna. Bičių šeimos, kurios nesiruošia spiesti, trečiuose aukštuose siuva korius ir pradeda pilti medų. Bičių šeimos, kurios ruošiasi spiesti, trečiuose aukštuose dirbtinių korių visai nesiuva ar siuva labai silpnai. Tokias šeimas reikia peržiūrėti ir jose dažniausiai galima rasti spietimo motininių lopšelių. Jeigu lopšeliai bus greitai uždengti, geriausia tokių šeimų senas motinas sugauti ir lizdus po kelių dienų perskirti į dvi dalis. Tai padaryti labai lengva. Vienas aukštas su perais duodamas vienai šeimai, o kitas — kitai. Kiekvienai naujai šeimai turi tekti bent vienas korys su už dengtu motininiu lopšeliu. Vieną pusę šeimos geriausia pervežti į kitą bityno skyrių. Prieš pervežant į kitą skyrių, ant jos uždedamas antras aukštas arba magazinas. Tokios abi šeimos kartu surenka medaus ne mažiau kaip kitos šeimos.
Darbai pasibaigus medunešiui. Geram medunešiui pasibaigus, daugiaaukščiuose aviliuose, pirmame aukšte būna perai ir žiedadulkės, antrame aukšte — perai ir medus, trečiame ir kartais ketvirtame — medus. Trečias ir, jei buvo uždėtas, ketvirtas aukštai nuimami panašiai kaip standartiniuose aviliuose magazinai. Laikantis daugiaaukščio bitininkavimo principų, prieš vežant bites į viržynus, antro aukšto nereikėtų visai judinti. Užtektų tik uždėti trečią aukštą ir bites išvežti į viržius. Tačiau kai kuriais metais antrame aukšte būna daug medaus. Todėl geriau medų išimti ir į viržius vežti bites dviejuose aukštuose. Bičių šeimos, kurios turi pirmame aukšte 6—7 ko­rius su perais ir antrame aukšte 2—3 korius su perais, į viržynus geriausia vežti dviejuose aukštuose. Bičių šeimos, kurios po medunešio turi pirmame ir antrame aukšte po 7—8 korius su perais ir daug bičių, į viržius išvežamos trijuose aukštuose. Grįžus iš viržių, antras aukštas nuimamas. Į pirmą aukštą visai nežiūrima. Uždedama penėtuvė ir kiekvienai bičių šeimai sumaitinama po 8—10 kg cukraus tiršto sirupo, arba pirmas aukštas peržiūrimas, koriai su medumi, neturintys perų, išimami. Į lizdo vidurį įstatomi 2—3 tušti koriai, uždedamos penėtuvės ir supenima po 8—10 kg cukraus sirupo taip, kad bendras medaus ir cukraus kiekis vienam lizdo koriui būtų ne mažesnis kaip 1,6—2,0 kg. Bičių šeimas, kurios į viržius buvo išvežtos trijuose aukštuose ir kurių antruose aukštuose buvo nemaža didžiojo medunešio metu surinkto medaus, žiemai galima palikti dviejuose aukštuose. Tuomet nuimamas tik trečias aukštas. Į kitus aukštus visai nežiūrima. Apie medaus buvimą sprendžiama iš aukštų svorio. Jei du aukštai sunkūs ir sveria apie 35—45 kg, juose gausu bičių, uždedamos penėtuvės ir supenima po 8—10 kg cukraus. Paskutinis atvejis yra būdingas JAV priimtai bitininkavimo sistemai. Tačiau mūsų sąlygomis iš viržių bičių šeimos retai kada grįžta labai stiprios ir todėl aprašytą bičių žiemojimo dviejuose aukštuose būdą pradžioje geriau išbandyti su mažu bičių šeimų skaičiumi.
Jeigu bites žiemą numatoma laikyti futliaruose, tai, išėmus medų, prieš pradedant maitinti, aviliai į juos sudedami. Užbaigus maitinimą, lizdai galutinai sutvarkomi žiemai.
Motinos padėjėjos daugiaaukščiuose aviliuose. Medunešiui artėjant į pabaigą, išimamas medus ir aukštas su perais perkeliamas į viršų. Nuo kitų aukštų atskiriama fanerine pertvara. Motina paliekama apatiniuose aukštuose. Viršutiniame aukšte sudarytai šeimelei duodama nevaisinga motina. Šeimelė laikoma per žiemą. Sodų žydėjimo metu ant jos uždedamas antras aukštas. Pagrindinė šeima tuo metu taip pat užima du aukštus. Prieš medunešį fanerinė pertvara pašalinama, abi šeimos sujungiamos. Gaunama stipri šeima. Šeimelę su motinomis padėjėjomis galima sudaryti ir sodų žydėjimo metu. Motinoms susiporavus, medunešio pradžioje fanerinė pertvara pašalinama, ir abi šeimelės sujungiamos. Senoji motina žūva, o palieka jauna.

Daugiaaukščiai aviliai

Dr. Jurgis Račys ( Lietuvos Žemdirbystės instituto , e-mail Bitininkystės skyriaus vedėjasbitinsk@lzi.lt )

Nuo pirmojo rėminio avilio sukūrimo (Prokopovičius, 1814 m.) iki šių dienų vis tobulinama jo konstrukcija, parenkamos tinkamesnės medžiagos atskirų jo dalių gamybai. 1851 m. amerikietis L.Langstrotas užpatentavo patogesnį daugiaaukštį avilį. Daugelis bitininkų bei bitininkystės įrangos gamintojų tobulino tiek vieno, tiek kito avilio prototipą.
Avilio tipą nusako jo tūrio plėtimo būdas. Daugiaaukščiai aviliai plečiami į viršų, ant pirmojo aukšto dedant tokių pat matmenų antrąjį, trečiąjį ir t. t. aukštus. Nors galimi variantai, kai ant lizdo uždedamos pusės, 2/3 ar 3/4 Dadano rėmelio aukščio medudės. Daugiaaukščių avilių aukštai gaminami siauresni negu gulstinių – juose telpa tik 8-12 rėmelių. Gulstinių avilių lizdas plečiamas į šonus, jį papildant iki 16-24 rėmelių. Šiuolaikiniuose gulstiniuose aviliuose naudojamos 1-2 (dažniausiai pusės Dadano rėmelio aukščio) meduvės (435×145 mm).
Sakoma, kad avilio širdis – rėmeliai. Laikui bėgant, kito jų matmenys, konstrukcija. Daugelyje šalių to paties tipo aviliams naudojami skirtingų matmenų rėmeliai, tačiau patogiau, kai bityne yra tik vienos rūšies rėmeliai. Jie skirstomi į plačius (aukštis mažesnis negu plotis) ir aukštus (aukštis didesnis negu plotis). Tokių, kurių aukštis būtų lygus pločiui (kvadratinių), pasitaiko retai. Todėl Vokietijoje paplito Canderio aviliai, JAV – Langstroto bei Dadano, Rusijoje – Dadano gulstiniai, Ukrainoje bei Lenkijoje – aukštarėmiai (Levickio, varšuvinis). Anglijoje bei Skandinavijos šalyse dažniausiai pasitaiko daugiaaukščiai aviliai, kurių rėmeliai trumpesni negu Dadano. Tarptautinė bitininkų drau­gijų federacija „Apimondija” siūlo laikytis standarto – dešimt rėmelių Langstroto aukšte bei Dadano avilyje. Lentelėje pateikiami šiuo metu bei praeityje populiarių rėmelių matmenys.
 

Avilio tipas Lizdo matmenys, mm Rėmelių matmenys, mm Rėmelių kiekis korpuse
plotis ilgis aukštis ilgis

Dadano-Blato

450   300 (286) 435 10-24

žemas

    148 435 10 (13)

pusrėmis

    145…150 435 10-16

Langstroto-Rūto

465 373 (465) 232 (234) 450 (448) 10-13

plastikinis

    232 450 10

2/3

    158 450 10-13

Anglų standartinis (WBC)

372 386 215 356 10

pusrėmis

    140 356 10

Canderio (vokiškas Rūto)

430   220  416 9-11

Švedijos

    360 222; 252; 280; 300  

Olandų

230 375 350 218 10

pusrėmis

    350 140 10

Norvegų

380 380 260 366 10

Varšuvinis (aukštarėmis)

255   435 300 10-24

Rožė Delono

300 300 202 291 8

Lentelės duomenys rodo tendenciją, kad vėsesnio klimato šalyse naudojami siauresni rėmeliai – taip užtikrinamas geresnis bičių žiemojimas.
Kodėl ligi šiol neatrastas „pats geriausias” avilys? Kodėl tokia jų įvairovė? Matyt, tai priklauso nuo anksčiau įsigyto ar paveldėto inventoriaus bei įpročio bitininkauti, remiantis viena ar kita technologija. Vien Langstroto modifikacijų yra apie 20. Analizuojant internete esamus straipsnius apie avilius bei gamintojų katalogus, susidaro įspūdis, kad daugelyje šalių Langstrotais vadinami visi daugiaaukščiai aviliai. Pastaruoju metu daug dėmesio ir pagyrų skiriama Rožė Delono alpiniam aviliui, 1965 m. „Apimondijos” kongrese apdovanotam aukso medaliu.
Lietuvoje XX a. pradžioje nuo kelminių avilių pereita daugiausia prie Dadano, bet buvo naudoti ir varšuviniai bei Rūto aviliai. Pokario Lietuvos bitininkams vos ne primygtinai buvo brukami šešiolikarėmiai Dadano aviliai – pramonė gamino tik tokius. Bitininkai priprato bitininkauti tik juose. Kodėl? Jaunimui ir pradedantiems bitininkams biti-ninkavimo technologijas ir mokslą perteikė pagyvenę bitininkai ir, deja, nepakankamai ieškantys naujovių mokslo žmonės. Paneigiant intensyvaus bitininkavimo praktikų patirtį, gerai neištyrus, buvo įrodinėjama, kad daugiaaukščiai aviliai Lietuvos sąlygoms netinka. Šiuo metu, bitininkams dažniau bendraujant su užsienio bičiuliais, Lietuvoje pradėjo plisti ir daugiaaukščiai aviliai. Bitininkauti juose skatina ir iš Lenkijos įvežami bei UAB „Augelma” ir J.Krikščiūno gaminami daugiaaukščiai.
Apie 1970 m. Europoje pradėti gaminti polistireniniai aviliai greičiausiai paplito šiaurinėje Europos dalyje: Suomijoje apie 85 proc. bitininkų naudoja Langstroto avilius, 10 proc. Canderio, likusieji – kitų konstrukcijų. Polistireniniai aviliai mėgstami ir Danijoje. Jie lengvi, tvirti ir ilgaamžiai, gerai apsaugo bites nuo šalčio, neprisigeria drėgmės

Šiuolaikinis “Wilaros” polistireninis avilys

Pagrindinis daugiaaukščių avilių privalumas – galimybė juos plėsti, siaurinti ar rekonstruoti lizdus ištisais aukštais, bitininkauti su dviem ar daugiaumotinėlių, sujungti dvi šeimas į vieną arba atvirkščiai – atskyrus vieną ar daugiau aukštų, sudaryti naują šeimelę ar nukleusą motinėlei apvaisinti. Užima mažą žemės plotą. Prieš sukant medų, atskiriems aukštams išlaisvinti nuo bičių patogu panaudoti įvairių konstrukcijų bičių šalintuvus. Kitam sezonui atrinkti koriai sandėliuojami nuimtuose aukštuose, o pavasarį ar per medunešį jais iš karto plečiami lizdai. Literatūroje teigiama, kad naudojant daugiaaukščius avilius bitininkų darbo našumas padidėja 2-2,5 karto. Lietuvoje tokie tyrimai neatlikti, bet tie bičiuliai, kurie bitininkauja daugiaaukščiuose aviliuose, sako, kad niekada nebenorėtų grįžti prie gulstinių avilių. Daugiaaukščiai aviliai naudotini tik tuose bitynuose, kur gausu medingųjų augalų, naudojamos produktyvios motinėlės, o bitininkas visą sezoną sugeba išlaikyti stiprias bičių šeimas.
Daugiaaukštį avilį sudaro:
 Dugnas - atskiriamas, dažniausiai medinis (net ir polistireniniuose aviliuose), ištisinis arba „bedugnis”. Ištisinis dugnas turi nuolydį lakos kryptimi, gali būti apverčiamas. Išorės matmenys atitinka aukšto graižo plotą, o aukštis, atsižvelgiant į medžiagas bei konstrukciją, yra 50-80 mm. Apatinė laka daroma per visą avilio plotį, prireikus ji gali būti siaurinama. „Bedugniuose” aviliuose vietoj dugno plokštės įstatomas dvigubas sietas, kuris gali būti pridengiamas plona plokšte (pvz., bitėms pavasarį auginant perus).
Aukštas dažniausiai gaminamas iš ištisinių lentų, kurių storis, atsižvelgiant į klimatą, būna nuo 20 mm (JAV) iki 35 mm (Rusijoje). Plastikinių aukštų sienelės storis – 30 mm, bet, siekiant tvirtumo, gaminamos net 50 mm storio (Canderio). Paveikslėlyje parodytas daugiaukštis Langstroto avilys turi skirtingo aukščio aukštus su 232 ir 158 mm aukščio rėmeliais. Atsižvelgiant į šeimos stiprumą bei medunešio intensyvumą, naudojant aukštesnius ar žemesnius aukštus, galima greičiau ar lėčiau plėsti lizdą. Ne visi gamintojai aukštuose daro papildomas lakas. Pasirodo, kad, jų nesant, tiek žiemą, tiek vasarą aviliuose būna drėgna – nepadeda net „atviras” dugnas. Nesant aukštuose lakų, būtinas ypač geras vėdinimas per avilio stogą (pastogę). Daugiaaukščių avilių aukštai dažniausiai gaminami be šoninių užkaišų – labai tiksliai nulygintos aukštų jungimosi plokštumos. Teigiama, kad, esant tokiai konstrukcijai, aviliai būna sandaresni negu su užkaišomis. Minėti patobulinimai apsaugo bites nuo traiškymo uždedant aukštus vieną ant kito – bitės tiesiog nustumiamos nuo aukštų sujungimo paviršiaus. Priekinės ir galinės sienelių viršutinėse dalyse daromos 17 mm gylio ir 11 mm pločio išdrožos rėmeliams pakabinti. Kartais, kad rėmeliai geriau slankiotų horizontalia kryptimi, įmontuojamos nerūdijančio plieno kreipiamosios, arba atvirkščiai – rėmelių fiksatoriai. Rėmelius sandėliuojant aukštais, jų apatinis tašelis nesiekia žemės.
Stogas lengvai nuimamas. Padėtas ant žemės gali būti naudojamas kaip laikinas dugnas nuimtiems aukštams statyti.
Maitintuvėje telpa iki 9 litrų sirupo. Bitės gali būti pamaitintos žiemai ją pripildant per 1-2 kartus.
Bitinė tvorelė
- neatskiriama bitininkavimo daugiaaukščiuose aviliuose dalis, naudojama lizdui (motinėlei) atskirti nuo likusios avilio dalies, į kurią nešamas nektaras ir brandinamas medus.
Mediniai aviliai gaminami tik iš tinkamai paruoštos ir prieš dažymą sėmenų aliejumi impregnuotos medienos. Iš putplasčio pagaminti aviliai iš išorės dažomi, o viduje padengiami vandeniui atspariais lakais, sudarančiais apsaugines plėveles.
Kaip minėta, daugiaaukščiai aviliai gaminami naudojant įvairių sistemų rėmelius, bet visais atvejais stengiamasi kad, plečiant lizdus aukštais, jie staigiai neatšaldytų lizdo, todėl geriausia naudoti žemesnius rėmelius (jų aukšte neturėtų būti daugiau kaip 12). Mūsų bičiuliai patyrė, kad bitininkaujant daugiaaukščiuose tinka „dadaniniai” meduvių rėmeliai (pusrėmiai), o Vilnijos bitininkai, bitininkaujantys bitidėse, pasakys, kad geriausias rėmelis – aukštarėmis (varšuvinis), „perpjautas” horizontaliai pusiau

Jono ir Kęstučio Krikščiūnų daugiaaukščiai aviliai

 Šiauliečių Jono ir Kęstučio Krikščiūnų daugiaaukščiai polistiroliniai aviliai susilaukė bitininkų pripažinimo. Su jais jau daug bitininkų bitininkauja Žemaitijoje, jų yra įsigiję Aukštaitijos ir Dzūkijos bitininkai. Jie buvo apdovanoti respublikinės parodos „Ką pasėsi – 2002 metais” medaliu. Jų privalumas – patogūs bitininkauti,  lengvi (apie 10 kg), patvarūs, gerai vėdinasi, su ištraukiamais dugnais.
Jonas ir Kęstutis Krikščiūnai gamina trijų tipų avilius:
1) bitininkams mėgėjams bitininkauti Dadano tipo pusrėmiais;
 2) kai lizde naudojami Dadano tipo rėmeliai, kituose aukštuose (meduvėse) – pusrėmiai
3) bitininkams profesionalams, kai rėmelis 300×360 mm dydžio, korpusai kvadrato formos. Su šiais aviliais galima bitininkauti ir bitidėse, ir lauke.
Šie daugiaaukščiai aviliai pasižymi gera ventiliacija, kuri vyksta per atvirą dugną bei stogą. Avilio ventiliavimas gali būti reguliuojamas, atsižvelgiant j metų laikus bei bičių šilumos poreikius (pavasari auginant perus, dugnus nesunku pridengti, nes jie ištraukiami. Laka taip pat reguliuojama, prielakis užverčiamas.
Avilys susideda iš pagrindo, kuriame yra ištraukiamas dugnas, reguliuojama laka ir užverčiamas prielakis; priklausomai nuo avilio modelio – 3-5 korpusų po 10 rėmelių kiekviename; lubelių, kurios reikalingos aviliui vėdinti ir bitėms maitinti, bei stogo.
Gydant bites nuo varozės erkių, ypač aktualus ištraukiamas dugnas, kuris pagal iškritusių erkių kieki palengvina nustatyti šeimos erkėtumą, o tuo pačiu ir pasirinkti vaistus bitėms gydyti.
Artimiausiu metu šiems aviliams bus gaminami pikio surinktuvai, trijų sekcijų maitintuvės (sirupui, vandeniui ir kandi tešlai) bei metalinis rėmas aviliui pastatyti.

Apie bitininkavimą šiuose aviliuose Jums išsamią informacija suteiks bičiulis Jonas Krikščiūnas
tel:   8-41 - 54 72 65  ,   54 75 30  , mob.8-687 -89131

 Langstroth’o – Ruto avilyje naudojamas Riše modifikuotas Aleksandro metodas

Komentuoti