Nauji komentarai

Kategorijos

Archyvai

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Paremkite svetainę SMS žinute
Arba rinkdamiesi serveriai.lt paslaugas , pasinaudoję žemiau esančia nuoroda. Padarysit gerą darbą ir dar nuolaidą gausit. hostingas su 10% nuolaida Dedikuoti.lt serveriai Domenai už 25 Lt

Žiedadulkės

Dirbtinis apvaisinimas

Atrankinis bičių veisimas- tai vienas iš svarbiausių ir pigiausių būdų didinant bičių šeimų produktyvumą, keičiant ir pritaikant bitininkų poreikiams įvairius bičių elgsenos bruožus. Bičių selekcija reikalauja bičių motinos ir tranų poravimosi kontrolės užtikrinimo. Tam reikalingi izoliaciniai poravimosi punktai. Šiuo metu tai labiausiai paplitęs bičių poravimosi būdas, ypač kalnuotose vietovėse, Lietuvoje yra tik vienas bičių poravimosi punktas Pervalkoje, kurio ateityje neužteks bičių veislininkystės darbui vykdyti. Kitose Lietuvos vietovėse įkurti motinų poravimosi punktus galimybių mažai dėl didelio bičių šeimų tankio. Žymiai rečiau poravimosi kontrolei užtikrinti naudojama izoliacija ir dvigubas bičių motinų pakeitimas, tačiau gauti norimą rezultatą yra sunku. Bičių motina poruojasi ne su vienu, o su keletu tranų, todėl natūralus motinų ir tranų poravimasis, esant ir geriems izoliaciniams punktams, neužtikrina patikimos poravimosi kontrolės. Efektyviausia bičių motinas apvaisinti dirbtinai. Tačiau j šį būdą nereikėtų žiūrėti, kaip j natūralaus poravimosi pakaitalą. Tai yra pagalbinė priemonė, kuri užtikrina absoliučią poravimosi kontrolę. Dirbtinis apvaisinimas – tai alternatyva izoliaciniams poravimosi punktams. Jis nereikalauja didelės erdvės, suteikia galimybę selekcininkui naudoti daug skirtingų tipų tranų toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu. Taip pat įgalina selekcininką daryti tokius suporavimus, kurių neįmanoma gauti natūraliai. Pavyzdžiui, poruojama motina su vienu tranu ar keletu specifinių tranų, poruojama motina su jos pačios tranais, daug motinų apvaisinama identiškais spermatozoidais. Dirbtinis bičių motinų apvaisinimas naudojamas moksliniams tyrimams, išlaikant įvairių bičių rasių ir jų linijų grynumą, norint gauti tarplinijines ir tarprasines mišrūnes. Dirbtinai apvaisinant bičių motinas, kontroliuojama ne tik motinų, bet ir tranų kokybė. Dirbtinio apvaisinimo technika išsivystė tarp 1927 ir 1947 m. ir iki šių dienų yra tobulinama, tačiau galutinė produkto kokybė (dirbtinai apvaisinta motina) nepasikeitė.Tyrimais įrodyta, kad natūraliai susiporavusios motinos savo spsrmotekoje turi 5-6 mln. spermatozoidų. Dirbtinai apvaisintos – nuo 4 iki 4,5 mln. spermatozoidų. Tai mažiau už natūraliai susiporavusių motinų, bet žymiai daugiau, negu motina gali išnaudoti per savo gyvenimą (3-4 metus). Dirbtiniam apvaisinimui sperma imama ne mažiau kaip iš 10 tranų. Esant natūraliam susiporavimui, į motinos lytinius takus patenka iki 80 mln. spermatozoidų. Iš jų tik 5-6 mln. patenka į spermateką, kiti žūsta pilvelio ertmėje ir yra pašalinami. Apvaisinimui naudojami tranai nuo 10 iki 20 d. amžiaus. Vienas pilnavertis tranas išskiria 1,0-1,25 mm3 spermos. Dirbtiniam apvaisinimui įprasta naudoti 6-8 mm3 spermos, kuri turi apie 60 mln. spermatozoidų. Tranai ir motinos suformuoja bičių šeimoje genetiškai paveldimą struktūrą. Todėl tranai turi būti auginami produktyviose tėvinėse šeimose, kurių motinos yra negiminingos motininėms šeimoms. Tokiu būdu apsisaugoma nuo negyvybingų diploidinių tranų,
Ištirta, kad dirbtinai apvaisintų ir natūraliai susiporavusių motinų bičių šeimos turėjo panašų kiekį perų sezono metu. Natūraliai susiporavusios gyveno iigiau. Narkozė C02 daro neigiamą įtaką motinos ilgaamžiškumui, tačiau skatina bičių motinas anksčiau pradėti dėti kiaušinėlius po apvaisinimo. Motinos, kurios buvo 10 min. apdorotos C02 išskyrė mažiau feromono ir dažniau bitės jas keitė. Dirbtinai apvaisintų motinų pirmais metais išgyvena apie 90 %, o trečiais metais daugiau nei 50 %. Tai atitinka bičių motinų netekimą po natūralaus susiporavimo.
JAV buvo lyginama medaus produkcija dirbtinai apvaisintų motinų bičių šeimų su natūraliai susiporavusiomis, bet skirtumo nerasta. 1981-1983 m, JAV atlikti tyrimai rodo, kad dirbtinai apvaisintų bičių motinų gyvybingumas buvo mažesnis už natūraliai susiporavusių. Pastarųjų šeimos pavasarį turėjo daugiau uždengtų perų už dirbtinai apvaisintas. Jų medaus produkcija taip pat buvo didesnė. Čekijoje 4 metų dirbtinio apvaisinimo praktika nurodo panašų, o kartais ir didesni perų ir medaus produkcips kiekį dirbtinai apvaisintų motinų bičių šeimose.
Lenkijoje 1984-1986 m. atlikti tyrimai rodo, kad dirbtinai apvaisintų motinų bičių šeimos turėjo daugiau perų pavasarį ir vasarą bei surinko daugiau medaus. Siūloma plačiu mastu diegti dirbtinį apvaisinimą pramoniniuose bitynuose, gaunant hibridines motinas.

Dirbtiniam motinėlių apvaisinimui Lietuvoje naudojama įranga (Dr. Jono J. Balžeko bitininkystės ūkyje)

Lietuvoje dirbtinis bičių apvaisinimas pradėtas 1991 m. Žemdirbystės institute J.J.Balžeko. Kadangi šis metodas iki šiol nebuvo taikytas Lietuvos bitininkystės praktikoje, o skirtingose šalyse gauti prieštaringi rezultatai, 1994-1996 m. buvo atlikti tyrimai lyginant dirbtinai apvaisintų bičių motinų šeimas su natūraliai susiporavusiomis.
Dirbtinis apvaisinimas buvo atliekamas pagal prof. J. Harbo (JAV) metodiką ir naudojant jo sukurtą aparatą. Bandymui naudotos Kaukazo x Krajinos pirmos kartos mišrūnes.
Naudota bandymo schema:
1.Natūraliai susiporavusių motinų bičių šeimos (kontrolė). Toliau vadinama NS.
2.Dirbtinai apvaisintos motinos su 5 mm3 spermos, bičių šeimos. Toliau vadinamos DA-5 mm3.
3. Dirbti n ai apvaisintos motinos s u 10 mm3 spermos, bičių šeimos. Toliau vadinamos DA-10 mm3.
DA bičių motinos buvo laikomos nukleusuose. Bičių motinos pradėjo dėti kiaušinėlius vidutiniškai 12 parų po apvaisinimo. 87,8 % dirbtinis apvaisinimas buvo sėkmingas. Pastebėta sezoninė įtaka kiaušinėlių dėjimo pradžiai. Apvaisinant motinas rugpjūčio-rugsė|o mėnesiais, kiaušinėlių dėjimo pradžia buvo vidutiniškai 16,9 dienos po apvaisinimo.
Bandymo laikotarpiu kiekvienoje grupėje žiemojo po 26 bičių šeimas. Per tris žiemas daugiausia šeimų žuvo 2 grupėje (4 bičių šeimos). Labiausiai žiemų metu nukentėjo 2 grupės bičių šeimos. Po žiemos ant avilio dugno rasta 19 % daugiau negyvų bičių, palyginus su kontroliniu variantu. Nedideliu, bet patikimu skirtumu daugiau maisto suvartojo žiemos metu 2 ir 3 grupės bičių šeimos su DA bičių motinomis. Vidutinis žiemojimo balas nurodo geresni bičių šeimų žiemojimą su NS motinomis (1 lentelė).

1 lentelė. Bičių Šeimų žiemojimas ir stiprumas pavasarį
Dotnuva, 1994-1996 m.

1 bičių šeimos rodikliai NS bičių motinos DA motinos su 5 mm3 spermos DA motinos su 10 mm3 spermos Sx R06
Žiemojo bičių šeimų 26 26< 26    
Žuvo žiemą bičių šeimų % 3,8 15,4 3,8    
Mirusių bičių po žiemos ant avilio dugno cm 487,3 579,9 522,2 19,3 60,0
Suvartota maisto per žiemą kg 15,8 17,0 17,6 0,3 1,1
Vidutinis žiemojimo balas 3,5 33 3,4 0.1 0 1
Bičių šeimų stiprumas pavasarį
Korių skaičius lizde 8,1 7,1 8,2    
Korių skaičius su perais 3,1 3,4 4,1    
Uždengtų perų šimtais 19,8 23,6 27,1 2,1 6,7
Neuždengtų perg šimtais 38,2 39,6 43,8 2,2 6,8
Iš viso perų šimtais 58,0 63,2 70,9 3,8 11,8
Medus kg 5,1 4,7 4,5 0,2 0,6
Bičių duona šimtais akučių 5,6 8,1 5,8    

 

Anksčiausiai perus pradėjo auginti 3 grupės bičių šeimos. Jos pavasaq turėjo 36,9 % uždengtų perų ir 22,2 % bendrų perų daugiau nei kontroliniame variante. Neuždengtų perų kiekiu bičių šeimos tarp grupių nesiskyrė (1 lentelė). Pagal kitus pavasarinio bičių šeimų jvertinimo rodiklius patikimo
Nuo gegužės vidurio iki birželio pradžios bičių šeimoms buvo įdėtos meduvės. Tai rodo, kad bičių šeimos pavasarį gerai vystėsi ir yra pasiruošusios skirtumo nenustatyta.didžiajam medunešiui. Nežymiai stipresnės prieš medunešį buvo 2 grupės bičių šeimos. Jos turėjo neuždengtų parų 35,2 % daugiau, palyginus su kontroliniu variantu. Tarp kitų bičių šeimų stiprumo rodiklių skirtumų prieš medunešį nebuvo. Trejų bandymo metų laikotarpiu kiekvienoje grupėje išspietė po 4 bičių šeimas, tai sudaro 15,4 % (2 lentelė). Didžiojo medunešio metu, palyginus perus, turėtus prieš medunešį, visų grupių bičių šeimos sumažino parų kiekį (2 lentelė ). 2 lentelė.Bičių šeimų stiprumas prieš medunešį
Dotnuva , 1994-1996 m.

 

 

1 bičių šeimos rodikliai NS bičių motinos DA motinos su 5mm3 spermos DA motinos su 10mm3 spermos Sx R06
Korių skaičius lizde 12,2 11,5 11,3    
Korių skaičius su perais 8,7 7,6 8,2    
Uždengtų perų šimtais 148,3 153,6 150,4 4,1 12,7
Neuždengtų perų šimtais 57,6 77,9 78,7 4,1 12,7
Iš viso perų šimtais 205,9 231,5 199,1 9,8 30,7
Medus kg 12,7 12,6 12,6 0,6 1,9
Šeimų su meduvėmis % 96,3 96,3 92,6    
Spietusių šeimų % 15,4 15,4 15,4    
Po medunešio
Korių skaičius lizde 12,9 12,6 12,4    
Uždengtų perų šimtais 96,1 96,7 124,3 3,2 9,9
Neuždengtų perų šimtais 46,6 41,6 43,1 3,7 11,4
Iš viso perų šimtais 142,7 138,3 167,4 4,9 15,0
Medus kg 21,2 21,5 21,5 1,0 3,0
Bičių duona šimtais akučių 32,0 43,7 49,7 4,7 14,4

  Po didžiojo medunešio stipresnės buvo 3 grupės bičių šeimos. Jų šeimos turėjo 29,3 % daugiau uždengtų perų ir 17,3 % daugiau bendrų parų nei kontroliniame variante. Skirtingų grupių bičių šeimos neuždengtų perų kiekiu tarpusavyje nesiskyrė.
Pagal pagrindinius medaus produkcijos rodiklius (medaus iš viso, prekinio medaus, sąlyginių medaus vienetų) patikimo skirtumo tarp grupių nenustatyta.Tiek NS, tiek DA motinų su 5 mm3 ir 10 mm3 spermos bičių šeimos vystėsi panašiai ir vienodai gerai rinko medų. Iš 3 lentelės matyti, kad gauta medaus produkcija visose grupėse yra pakankamai didelė. Todėl galime konstatuoti, kad DA motinų bičių šeimos nebuvo blogesnės, o kai kuriais stiprumo rodikliais netgi geresnės už NS motinų bičių šeimas.
 

3 lentelė. Vidutinė medaus produkcija kg

Bičių šeimos rodikliai NS bičių motinos  DA motinos su 5mm3 spermos DA motinos su 10mm3 spermos Sx R06
Surinko medaus iš viso kg 61,4 60,7 62,7 2,7 8,3
Prekinis medus 50,6  47,5  49,6  2,6  8,0
Sąlyginiai medaus vienetai 61,9  61,2  63,2  2,4  7,9
Medus, atėmus po žiemos likusį medų ir sumaitintą cukrų kg 54,8 55,3 57,9 2,7 8,4
Medus lizde žiemai kg 10,8 13,2 13,1 0,3 1 0
Pasiuvo dirbtinių korių 5,6 7,2 6,4 0,4 1,1

4 lentelėje matoma morfologinį trijų morfologinių  požymių įvertinimą, kuris buvo tirtas 1994,1995 metais. Iš viso ištirta 1530 bičių. Duomenys rodo, kad dirbtinai apvaisintų motinų bitės turėjo 0,021- 0,176 mm ilgesnį straublelį, mažesnj kubitalinĮ indeksą už natūraliai susiporavusių motinų bites. Šie skirtumai yra labai maži, tačiau DA motinų bitės turėjo mažesnes paklaidas ir variacijos koeficientus, palyginus su NS motinų bitėmis (4 lentelė). DA buvo naudojami tranai iš mažesnio kiekio tėvinių šeimų, todėl į jų spermateką papuolė labiau vienarūšė sperma. Pagal diskoidalinĮ nuokrypį skirtumai
 tarp variantų nereikšmingi.

4 lentelė. Kaukazo x Krajinos mišrunių morfologiniai požymiai
Dotnuva, 1994-1995 m.

 Rodikliai NS bičių motinos  DA motinos Su 5mm3 spermos DA motinos su 10mm3 spermos
Tyrimų trukmė metais 2 2 2
Išmatuota bičių 570 450 510
Straublelio ilgis mm 6,932 ± 0,026
V-2,0
6,944 ± 0,022
V-1,7
6,999 ± 0,022
V- 1,8
Kubitalinis indeksas % 44,9 ± 1,1 43,6 ± 0,9 44,2 ± 1,0
Diskoidalinis nuokrypis neigiamas % 4,9 5,2 5,1
Diskoidalinis nuokrypis teigiamas % 76,0 67,8 76,2

Trejų metų bandymų duomenys rodo, kad DA motinų bičių šeimos pagal daugelį stiprumo ir produkcijos rodiklių nenusileido NS motinų šeimoms, o kai kuriais netgi aplenkė. Kadangi DA motinų su 5 mm3 spermos mažiausiai išliko, todėl siūloma dirbtinai apvaisinti bičių motinas su 10 mm3 spermos. Dirbtinio apvaisinimo metodo platesnis pritaikymas atneštų naudą išlaikant grynas bičių rases, gaunant produktyvias mišrūnes bei gerinant bičių veislines savybes. Taip pat padėtų išspręsti bičių motinų poravimosi izoliacinių punktų problemą, kuri dabar egzistuoja Lietuvoje.

Dr. Jonas J. Balžekas 

Dėl išsamesnės informacijos dirbtinio bičių motinų apvaisinimo ir dirbtinai apvaisintų bičių motinų jsigijimo klausimais kreiptis į Joną Balžeką, tel.  8-347-37415 , el.pašas: balzekas@takas.lt

Komentuoti