Kategorijos

Archyvai

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Paremkite svetainę SMS žinute
Arba rinkdamiesi serveriai.lt paslaugas , pasinaudoję žemiau esančia nuoroda. Padarysit gerą darbą ir dar nuolaidą gausit. hostingas su 10% nuolaida Dedikuoti.lt serveriai Domenai už 25 Lt

Žiedadulkės

XXVII

Bitininkystė – amžina gamtos ir žmogaus kūryba.

2003-08-05, 12:00

Ivona ŽIEMYTĖ, Ivona ŽIEMYTĖ

Praėjusį savaitgalį Pajūrio regioniniame parke įvyko 27-oji Lietuvos bitininkų šventė, ir šį sykį jos devizas buvo: “Nelaikyk piktų ir ligotų bičių šeimų!”
Šventė prasidėjo Kretingos bažnyčioje, kur buvo laikomos šv. mišios už 2002 m. mirusius bičiulius, pašventintas medus. Po to Karklėje vyko geriausių šalies bitynų bei bičių produktų, inventoriaus, veislinių bičių motinų aviliukų paroda ir mugė.
Joje dalyvavo svečiai net iš Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Estijos.
Šventės metu, be kita ko, vyko seminaras apie šalies bitininkystės perspektyvas, bičių ligas, jų produktų paruošimą prekybai, apiterapiją (medicinos mokslo sritis, nagrinėjanti bičių produktų panaudojimo galimybes įvairių ligų gydymui), savo veiklą pristatė geriausios – Klaipėdos apskrities, Kretingos ir Skuodo bitininkų draugijos.

Bitininkai – atskira kasta

Pasak Klaipėdos bitininkų draugijos pirmininko Kazimiero Kudriavcevo, pernai daug bitynų nukentėjo nuo dar nežinomos epidemijos, tad medaus bus mažiau, nors kaina nekils.
K. Kudriavcevo teigimu, kiekvieno bitininko medus – pats geriausias, tik jį pirkti reikėtų ne turguje, o nuvažiuoti į bitininko namus, pažiūrėti, kaip jis gyvena, kokiomis sąlygomis tą medų suka.
“Bitininkai bendrauja tarpusavyje, tai – atskira kasta. Kalbamės apie viską, bet, kaip ten bebūtų, kalba visuomet grįžta prie bičių”, – pasakojo bitininkas.
Paklaustas, kuo skiriasi bitininkystė nuo, tarkim, kiaulininkystės, K. Kudriavcevas teigė, jog tai visiškai skirtingi dalykai: “Prie bitės negali eiti avėdamas auliniais batais, turi būti švarus ir tam nusiteikęs. Bitės labai jaučia žmogaus pyktį ir lauką aplink jį, aurą. Paprastai bitininkai esti labai ramūs žmonės, nes bitės netoleruoja staigių judesių. Gali būti pikčiausia šeima, bet jeigu tu prie jos prieisi taikiai, santarvėje su savimi ir pasauliu, ji tave priims puikiai”.
Beje, vietinės bitės – itin piktos. Anuomet, kai kolūkiai augino ypač daug dobilų, buvo įvežtos Kaukazo bitės, nes jų straubliukai ilgesni. O dabar plinta naujos bičių rūšys – Danijos populiacija, Alpių kalnų, Austrijos: jos mažiau spiečia, serga, geriau žiemoja. Europinio pripažinimo sulaukė Anglijos vienuolių išvesta Bachvesto rūšis. Tai – hibridai. Jos “ramios kaip belgai” ir jų labai darbščios, stiprios šeimos.
Klaipėdos bitininkų draugijos pirmininkas su nostalgija prisimena laikus, kai Klaipėdos bitininkų draugija vienijo 400 narių. Šiandien, laisvos rinkos sąlygomis, liko vos 27 “bičių fanatikai”.

Net bičių nuodai – vaistas

Žemaičiai bičiuliai Kazimieras Poškys ir Gintautas Grigaitis prasitarė, jog polinkis bitininkystei – genetiškai paveldimas: “Melžti karvę, kiaulę skersti žmogų gali nuvaryti – o prie bityno kojos nekels, jeigu nepatinka. Mano dukros gali ir ilgiau pamiegoti, pasakei – reikia į bityną, jos anksčiausiai atsikels”, – sakė bitininkas Gintautas. – Įgėlimų mes neskaičiuojam. Iš bitininkystės galima pragyvent, bet reikia labai daug dirbti. Anais laikais užteko per šimto bičių šeimų, dabar reikia 3-4 šimtų. Bitė – ne karvė, nepririši, pas mus ne Baškirija, nėra didelių liepynų, tad medus mišrus. Mano bitės “ganosi” miške ir laukuose. Renkame žiedadulkes, duonelę, medų, šiuo metu tik jų nuodams rinkos nėra”.
Medicinos mokslų daktaras, pasaulyje žinomas apiterapeutas A. Baltuškevičius kalbėjo apie nuo Hipokrato laikų farmakologijoje naudoto medaus universalias gydomąsias savybes.
Egipte pikį su medumi vartojo mirusiems faraonams balzamuoti. Ne tik karaliai gėrė iš medaus gamintą midų. Pasirodo – tai ir šiuolaikinės civilizacijos panacėja. Bičių produktai, tai – atjauninanti kosmetikos želė, amžinas variklis sportininkams, vaistas nuo impotencijos, tuberkuliozės, paradontozės, onkologinių, nervų bei virškinamojo trakto ligų, mažakraujystės, nevaisingumo, tinka gydyti sunkiai gyjančias žaizdas bei stiprina imunitetą. Prieniškio bitininko žmona Danutė Olsevičienė, prekiavusi vaško žvakėmis bei skulptūrėlėmis, nuliejusi iš jo net “Paskutinės vakarienės” kompoziciją, itin pagarbiai kalbėjo apie šį Dievo vabalėlį bei žiedadulkių ir pikio aromatų terapiją – tai skatina kūrybą ir yra vartai į mūsų sielą.

Bitininkų tauta

“Galime laikyti save bitininkų tauta, – sako Kėdainių rajono, Dotnuvos žemės ūkio akademijoje dirbęs bitininkas profesionalas, dabar ūkininkas Pranas Matulis. – Kol kas nėra priimtas bitininkų – ūkininkų įstatymas, tad negalime gauti 30 arų miško. Vargstam, turim 170 avilių, dirba mano šeima: žmona, trys sūnūs ir dukra. Mano mama turėjo tris avilius; po šiai dienai važiuoju į tėviškę ne tik aplankyti tėvų kapų, bet ir prižiūrėt tų bičių šeimų. Savas patyrimas ir yra didžiausias atradimas bitininkystėje, atrandi žmogus pats save. Ypač šiais laikais, kai brandaus amžiaus žmonės neranda darbo ir savo vietos. O bitės tai yra amžina kūryba, gamta. Mokslininkai dar neištyrė socialinių bičių bendruomenės santykių: mes daug ko galiam pasimokyti iš bičių. Yra tvarkdariai, vyrauja matriarchatas, kaip senovės Lietuvoje. Bitininkas turi būti universalas visažinis: veterinaras, dailidė, architektas ir piemuo… Štai tūkstantį bičių šeimų turi vokiečiai, jie samdo juodadarbius iš Lietuvos ar Lenkijos, o jei žmogus sugebi pats viską pasidaryt nuo pradžios iki galo, tai yra didelis pasitenkinimas. Patys auginame bičių motiną – nuo mažiausio kiaušinėlio, maitindami ją bičių pieneliu, idant karalienė susilauktų palikuonių. Vidutiniškai gyvendama trejus metus, per metus ji padeda po 80 tūkstančių kiaušinėlių, ir tai – ne riba. Viskas priklauso nuo to, koks buvo oras, kaip apsivaisino, kokių “vyrų” turėjo”, – sakė žmogus, už 30 litų pardavinėjęs veislines bičių motinas.
Anot jo, jeigu žmonės perimtų bičių gyvensenos tradicijas, jie būtų daug protingesni ir laimingesni, negu dabar yra.

ve.lt

 

2003-08-06, 09:00

Šalies bičiulių šventė Karklėje

Šalies bičiulių šventė Karklėj

Šeštadienį ir sekmadienį į mūsų pajūrį – į Karklės poilsiavietę „Žilvitis“ iš visos šalies buvo suskridę tikrieji bičiuliai – bitininkai. Čia vyko dvidešimt septintoji Lietuvos bitininkų šventė. Kaip sakė į žynius panašūs seniausieji bitininkai, „pirmą kartą šventę organizavome Žemaitijoje, bet viskas labai šaunu“. Pabandžius įsiterpti, kad Klaipėda nėra istorinės Žemaitijos vietoje, atsakė, kad šauniausi organizatoriai ir geriausi bitininkai vis tiek neabejotini žemaičiai – iš Kretingos, iš Gargždų, Vydmantų…

Į bičiulių šventę suvažiavo šimtai bitininkų profesionalų ir mėgėjų. Vyko labai bičiuliški seminarai, kuriuose bitininkystės specialistai trumpai, įtaigiai supažindino, kokios yra bitininkavimo naujovės, kaip kovoti su bičių ligomis, nuo kurių kiekvienais metais kiekvienam bitininkui žūva iki trečdalio šeimų, kaip gausinti bičių šeimas, kaip, nenusižengiant reikalavimams, ruošti medų prekybai, kaip išvengti bičių agresyvumo. Vyko įvairūs konkursai ir nugalėtojų apdovanojimai. Visa didžioji „Žilvičio“ aikštė buvo pilna palapinių, kuriose bent porą naktų prie jūros praleido bičiuliai. Veikė bitininkystės reikmenų mugė. Į bokalus sroveno šaltas „Švyturio“ alutis. Beje, žymiai mažesne srovele nei kituose panašiuose renginiuose. Bičiuliai šypsosi ir eina verčiau midaus paragauti. Kaip pasakoje – „alų, midų gėriau…“. Bet ir burnoje turėjau.

Bičiulių šventėje išaiškėjo, kad geriausi Žemaitijoje yra šie bičiuliai: bitininkas profesionalas Gintautas Grigaitis iš Gargždų, geriausias bitininkas mėgėjas – Algirdas Laukžemis iš Vydmantų, o geriausias bitynas – kretingiškės Violetos Šedienės. Tradicija tokia: kur šventė rengiama, to krašto ir geriausieji renkami. Šiemet pirmą kartą karūnuota ir visos Lietuvos bičių karalienė. Ja pripažinta Šiaulių rajono ekologinio Ginkūnų bityno savininkė Roma Mačienė, kuri ne tik sėkmingai bitininkauja, bet yra ir puiki Lietuvos bitininkų sąjungos veiklos organizatorė. Karūną sukūrė tauragiškis menininkas ir bitininkas Zenonas Radvilas.

Lietuvos bitininkų sąjunga savo veikloje daug dėmesio skiria vaikams ir jaunimui, šauniausieji bitininkai ugdo sau pamainą. Ir šioje šventėje vyko įvairių konkursų nugalėtojų apdovanojimai. Pasidairėme ir kur vyriausias bičiulių bičiulis. Tai – aštuntą dešimtį bebaigiantis bitininkystės mokslų daktaras Jonas Balžekas, 40 metų dirbęs Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institute Dotnuvoje. Bitininkauja jau 60 metų. Daug metų yra Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas. Pasikalbėjome su juo.

- Iš kur nusižiūrėjote bičių gyvenimą ir jį pamėgote?

- Senelis iš motinos pusės Jonas Morkūnas buvo bitininkas. Iš jo. O prosenelis dar baudžiavos laikais buvo laisvasis valstietis ir prižiūrėjo Žemaitkiemo dvaro bityną. Šaknis gili. Mano sūnus Jonas – taip pat bitininkas, biomedicinos specialistas, septynerius metus dirbo Šveicarijoje, grįžęs įkūrė bitelių dauginimo laboratoriją. Anūkas Jonas Balžekas dar tik 13 metų, tačiau ir šis jau turi apdovanojimų bitininkystės srityje… Šešta karta mūsų giminės bitininkų ugdosi… Džiaugiuosi tuo. Bitininkavimas žmogų veikia labai teigiamai, bičių produktai labai taiso sveikatą, reguliuoja kraujospūdį, kurio sutrikimais dažnas skundžiasi. Už poros metų man bus aštuoniasdešimt. Tada mesiu vadovavimą sąjungai, „eisiu pensijon“ ir sėsiu rašyti knygą apie bites. Turiu daug ką pasakyti…

- Lietuvos bitininkų ūkis Jums tikriausiai mintinai žinomas?

- Šimtą dienų per metus skiriu Bitininkų sąjungai. Statistika tokia: yra 43 rajonų bitininkų draugijos, apie tris tūkstančius bitininkų – sąjungos narių, kurie turi apie 50 tūkstančių bičių šeimų. Pusantro tūkstančio bitininkų turi registruotus bitininkystės ūkius. Valstybė bitininkams kiekvienais metais skiria vieną milijoną litų subsidijų. Kiekvienai bičių šeimai (iš 50 tūkstančių) tenka po 20 litų. Valstybė remia bičiulius, už tai esame dėkingi.

- Ką galite pasakyti apie Žemaitijos krašto bitininkus?

- Išradingi. Tuo įsitikinau, kai rengėmės šiai šventei. Solidarūs. Gražiai užlaiko savo bitynus, nuolat laimi prizines vietas. Šiek tiek abejojome sutikę šventę rengti čia, tačiau esame labai patenkinti, viskas organizuota puikiai, kiekvieną žingsnį lydi darna ir draugiškumas. Šaunūs žemaičiai!

Komentuoti