Bičių įtaka derliui
Bitės 5–12 kartų daugiau naudos duoda apdulkindamos žemės ūkio augalus, negu jų surinktas medus teikia pelno bitininkui. Martyno Vidzbelio nuotrauka
2009-11-28
Ūkininkas gauna gerokai daugiau naudos negu bitininkas.
Daugelis žydinčių augalų reikalauja kryžminio apdulkinimo ir neišsiverčia be apdulkintojų pagalbos. Pasaulyje skaičiuojama iki 20 tūkst. apdulkintojų rūšių, tačiau kultūriniams augalams iš jų daugiausia reikšmės turi europinės naminės bitės.
Neišsiversime be naminių bičių
Šiuolaikinės intensyvios žemdirbystės sąlygomis beveik neliko natūralių pievų, ganyklose intensyviai trypiamas žemės paviršius, o dirbamos žemės plotuose naudojami įvairūs pesticidai. Dėl to labai sumažėjo vabzdžių apdulkintojų, ypač pavienių laukinių bičių, kamanių populiacijos. Norint gauti didelį apdulkinamų žemės ūkio kultūrų derlių, būtina pasitelkti namines bites. Neretai jų tenka atvežti prie žydinčio lauko arba į jį nukreipti. Daugelyje šalių, taip pat Lietuvoje Žemdirbystės instituto atlikti tyrimai patvirtina, kad bitės, lankydamos kultūrinius pasėlius ir sodus, derlių padidina apie 30 proc., be to, pagerina vaisių kokybę.
Dūzgimas laukuose žada gerą derlių
Grikiai. Apdulkindamos bitės grikių derlingumą padidina 51–62 proc. Kai grikių pasėlį lanko pakankamas skaičius bičių, derlių galima nuimti 5–8 dienomis anksčiau. Hektarui grikių apdulkinti rekomenduojamos 2–3 bičių šeimos (toliau – b. š.).
Sėklojai. Be bičių sėklininkystė apskritai būtų nuostolinga. Dobilų, liucernų, kitų ankštinių žolių sėklų derlių bitės padidina 50–60 proc. 1 ha baltųjų dobilų apdulkinti rekomenduojamos 2, raudonųjų dobilų – 2–3, vikių – 1–2, barkūnų – 2–5 b. š. 1 ha facelijų apdulkinti reikia 4–5, daržovių sėklojų 1–2 b. š. (žinoma, kai šios kultūros auginamos pašarui, tada svarbiausia tręšimas ir žalioji masė).
Rapsai. Rapsų žydėjimo trukmė tiesiogiai susijusi su lauką lankančių bičių skaičiumi. Tyrimai parodė, kad jeigu 1 ha žydinčių rapsų dirba 3 b. š., šių augalų žydėjimo trukmė vidutiniškai sutrumpėja 3,8 dienos, iki 6 dienų. Apdulkinti augalai greičiau nužydi ir subrandina sėklas. Tai ypač svarbu nuimant vasarinius rapsus, kad būtų išvengta lietingų rudens orų. Trūkstant apdulkintojų, rapsai ilgiau žydi. Kai rapsų žiedai neapdulkinami, augalai skleidžia juos vis naujus.
1 ha rapsų apdulkinti rekomenduojamos 3–5 b. š.
Pagerina ir derliaus kokybę
Braškynas. Nepakankamai apdulkinus žiedus, uogos užauga mažesnės, netaisyklingos formos. Bičių lankomų braškių derlius padidėja 50–60 proc., ant kiekvieno žiedynkočio užsimezga apie 9 proc. daugiau uogų, jos sveria 21 proc. daugiau. Braškyne, kurio nelanko nei bitės, nei kamanės, būna nepalyginti daugiau (iki 48 proc.) netaisyklingos formos uogų. Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad uogų dydžiui taip pat turi įtakos tai, kiek bičių apsilanko viename žiede. Žiede apsilankius 16–20 bičių, sunoksta apie 5 g, atskridus 21–25 bitėms – apie 8 g svorio uogos.
Sodai. Bitės sudaro apie 97 proc. visų vabzdžių, apdulkinančių sodus. Bičių lankomų sodų derlius 40–50 proc. didesnis ir daug kokybiškesnis. Sodams žydint dažnai pasitaiko vėsesni orai ar net šalnos. Esant žemesnei kaip 12 laipsnių temperatūrai, bičių aktyvumas labai sumažėja, jos skraido tik nedideliu atstumu. Kad vaismedžiai būtų tinkamai apdulkinti, sode rekomenduojama statyti avilius su stipriomis bičių šeimomis, nes jų bitės pradeda skraidyti esant žemesnei oro temperatūrai. 1 ha sodo apdulkinti reikia 1,5–2 b. š., kai kurių autorių nuomone, – 2–3 b. š.
Bitės gerokai padidina ir uogakrūmių: juodųjų serbentų, aviečių bei kt., derlių. Norint gauti maksimalų rezultatą, 1 ha didžio avietynui rekomenduojama 4–5 b. š., spanguolynui – 2–3 b. š. Manoma, kad spanguoles geriau apdulkina kamanės. Į spanguolyną atvežtus bičių avilius kas 3–4 dienos patariama keisti, mat bitės paskui pradeda ieškoti kitų augalų, labiau jas viliojančių, žvalgo naujus plotus.
Šiltnamiuose gerai darbuojasi kamanės
Nors šiuo metu populiarėja partenokarpinė sėklininkystė, kai vaisiai formuojasi be apdulkinimo, daugeliui šiltnamiuose auginamų daržovių (agurkų, pomidorų, paprikų) žiedams apdulkinti reikalingos bitės. Jos perneša žiedadulkių mišinį ir geriau apsivaisina žiedai, todėl padidėja derliaus kokybė. 1 ha dydžio šiltnamyje rekomenduojama įkurdinti 2,5–10 b. š. Įvairių autorių rekomendacijos labai skiriasi, tačiau vidutiniškai 1 ha reikėtų apie 4,4 b. š.
Šiltnamiams rekomenduojamos vidutiniškai stiprios bičių šeimos. Tyrimai rodo, kad geriausiai čia darbuojasi Karnikos ir Kaukazo kalnų pilkosios bitės, mat jos greičiau apdulkina žiedus ir geriau orientuojasi uždaroje aplinkoje. Šiltnamyje dirbančioms bitėms, kad šeimos nenusilptų, reikia nuolat duoti baltymingo maisto ir medaus, stiprinti perais iš tvirtesnių šeimų.
Mažesniems šiltnamiams patariama sudaryti mažas šeimeles arba pasitelkti kamanes. Užsienyje populiarios suformuotos kamanių šeimos, jos labai paklausios ir mūsų pramoniniuose šiltnamiuose.
Kai kuriose šalyse (Olandijoje, Belgijoje ir kt.) šiltnamiuose auginama nemažai braškių. Joms apdulkinti plačiai naudojamos kamanės. 50 kamanių šeimelės pakanka 4 tūkst. augalų (apie 500 kv. m) apdulkinti.
Su ūkininkais sudaro sutartis
Vakarų Europoje bitininkams siūloma sudaryti sutartis su sodininkais, kitais ūkininkais ir nuomoti bičių šeimas žemės ūkio pasėliams, sodams apdulkinti. Europoje paprastai už šią paslaugą bitininkas gauna apie 50–100 eurų už 1 b. š.
Lietuvos bitininkystės įstatymo antrojo skirsnio 9 straipsnis taip pat reglamentuoja bičių šeimų naudojimą šiais tikslais ir numato sutartinį atlygį bitininkams už žemės ūkio entomofi linių augalų apdulkinimą. Tačiau praktiškai ši patirtis mūsų šalyje netaikoma.
To paties įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja bičių apsaugą nuo pesticidų ir agrochemikalų: žydint medingiesiems augalams pasėlyje draudžiama naudoti bitėms kenksmingus pesticidus; fiziniai ir juridiniai asmenys privalo ne vėliau kaip prieš 3 dienas prieš purkšdami asmeniškai, raštu arba per žiniasklaidą perspėti bičių laikytojus, įsikūrusius 5 km spinduliu nuo apdorojamų žemės ūkio, miško augalų.
Bitės 5–12 kartų daugiau naudos teikia apdulkindamos žemės ūkio augalus, negu jų surinktas medus duoda pelno bitininkui. Kanados tyrėjų duomenimis, bitės didžiausią įtaką daro obuolių ir rapsų derliui.
Daug nesureguliuotų dalykų
Apolinaras Čepulis, bitininkas
Vežioju bites prie medingųjų augalų, esu įgijęs nemažai patirties. Bites kasmet vežu į vieno ūkininko grikių lauką. Vienais metais bitės liko neatvežtos. Rudenį pradėjęs imti derlių iš to 20 ha lauko, ūkininkas žiūri – į bunkerį niekas nebyra. Dabar man pats siūlo savo traktorius bitėms prie grikių laukų atsivežti. Dar sovietmečiu buvau sudaręs sutartį su ūkiu dėl dobilų apdulkinimo. Pagal sutartį pusė pinigų byrėjo į mano kišenę, pusė – tiems, kurie su manimi sutartį sudarę. Dabar pamėgink iš ūkininko atlygio paprašyti – nesupras! Apdulkinimas rapsams labai reikalingas, o aš bičių į rapsus nenoriu vežti – jų medus nelabai mėgstamas, be to, greitai kristalizuojasi… Kita bėda – nuomojami laukai. Kam priklauso vienas ar kitas laukas, kada jis bus purškiamas, mes nežinome. Iš mūsų reikalauja ant bityno užrašyti savo telefono numerį, bet kas apsėjo lauką – neaišku. Negalime savininko rasti ir tartis dėl bičių atvežimo, nežinome, kada laukas purškiamas. Tie dalykai nesureguliuoti. Kartą nuvažiavau į rajono žemės ūkio konsultavimo tarnybą. Sakau, pasakykite, kur kas sėja, pas ką galėčiau vežti bites. Sako, neturime teisės duoti tokios informacijos! Išsiprašiau tik už medų, ir taip radau ūkininką, su kuriuo bendraujame jau daugelį metų.
Dr. Laima Blažytė-Čereškienė
VU Ekologijos instituto mokslo darbuotoja








kaip Einstainas sake: nebus biciu, nebus derliaus.Nebus derliaus, nebus valgio. Nebus valgio,mirs zmogus.Mirs zmogus , mirs ir..
Visgi dar esame „aborigenų“ tauta, kur kiekvienas gyvena kas sau. Lietuvos bitininkai ir taip labai vargsta, jų bitinuose gaunama produkcija kainuoja tik apgailėtinus grašius. O ūkininkai? Antai neseniai buvo toks atvėjis, kai Panevėžio rajone vienam bitininkui išmirė bitės. Pasirodo, jog žemės ūkio kultūros buvo purškiamos Lietuvoje nesertifikuotais cheminiais preparatais. Čia gal ir nieko tokio – buvo tai buvo. Bet nejaugi žmogus teturi tik tiek sąžinės. Bitininko net neatsiprašė, o nubaustas buvo tik apgailėtino dydžio bauda. Tad tokių faktų akivaizdoje, regis, tik naivuoliui gali kilti mintis, iš ūkininkų ar žemės ūkio bendrovių prašyti atlygio už pasėlių apdulkinimą… Juk čia Lietuva, čia lietūs lyja…ir dar vis bitės dūzgia…Vis dar…