Kaip Utenos darželinukai vykdė projektą ,,Aukso bičių medaus puodas“
Grita Kalytienė,Utenos mokyklos-darželio „Eglutė“ auklėtoja metodininkė
Asmenybės sklaidą, kūrybingumą skatinanti Utenos mokyklos-darželio „Eglutė“ ikimokyklinio ugdymo programa ,,Vaikystės taku“ padeda vaikams atsakyti į kylančius klausimus. Joje atsižvelgta į vaiko galimybes, iniciatyvas, patirtį ir motyvaciją.
Dirbdama su vaikais nuolat ieškau įvairesnių veiklos erdvių ir būdų, skatinančių kiekvieno vaiko asmenybės sklaidą. Šiuo tikslu organizuoju ir projektinę veiklą. Su savo ugdytiniais vykdžiau ilgalaikį ugdomąjį projektą ,,Aukso bičių medaus puodas“, kurio metu vaikams buvo sudarytos sąlygos veikti pačiam ir mokytis iš kitų, bendrai dirbti ir žaisti, įveikti sunkumus, ugdytis mąstymo įgūdžius, reikšti nuomonę, mokytis būti kūrybingam.
Grupėje dažnai turime medaus, kurį vaikai mėgsta užsitepti ant duonutės ar bandelės riekutės ir suvalgyti užsigerdami žolelių arbata. Medaus parūpina vaikų seneliai arba aš pati. Tačiau vaikai nežinojo, kaip ir iš kur jis iš tikro atsiranda…
Projekto pradžia – Bičių muziejujeProjektą pradėjome pavasarį išvyka į Bičių muziejų Stripeikiuose. Ją organizavo tėveliai, gerieji mūsų rėmėjai. Bitininko Vidmanto sodybos pienių pievelėje bičių nematėme, jos mieste neskraido. Todėl čia pynėme pienių vainikus, apžiūrėjome rakandus, naudojamus darbui bityne. Čia vaikai susipažino su senu bitininkystės amatu. Pamatė įvairių avilių, rakandų, įrankių, kurių jų seneliai bitininkai neturi.
Pasiūliau vaikams per vasarą stebėti bičių gyvenimą ir jį atspindėti piešiniuose, nuotraukose, parinkti ir sudžiovinti bičių lankomų augalų, medžių žiedų. Ruošdama medžiagą projektui aš taip pat stebėjau, fotografavau biteles ant augalų, geriančias vandenėlį balutėje, ant obels lapo, skraidančias.
Vaikai kopinėjo medųAnkstyvą rudenį priešmokyklinukai vyko į Juškėnų kaimą pas bitininką Vygandą kopinėti medaus. Kieme ištiesę rankeles prašėme: ,,Bitelės bitelaitės, nekliudykit mano rankaičių“, ir bitutės mūsų prašymą išgirdo. Tai vaikams suteikė drąsos ir saugumo.
Suskaičiavome avilius, jų buvo aštuoni, pastebėjome, kad vienas didesnis (todėl, kad jame gyvena dvi bičių šeimos). Aviliai nudažyti įvairiomis šviesiomis spalvomis. Paklausėme, kaip didžiajame avilyje dūzgia bitės. Stebėjome, kaip užkuriama dūminė.
Užsidėję bitininko kepurę, kuri vaikams iki kelių, atsargiai po vieną apžiūrėjome avilio vidų, bitutėmis aplipusius korius, stebėjome bičių gyvenimą avilyje. Vaikai buvo sužavėti tuo, ką pamatė; džiūgavo ne tik vaikai, bet ir mamos pagalbininkės iš nuostabos aikčiojo. Bitininkas, išėmęs korius iš avilio, atnešė į kambarį, kur mes su vaikais juos akiavome ir sudėję į medsukį sukome medų.
Paskui supilstėme bitučių suneštą medų į indus. Oi, kiek daug darbo bitutės įdėjo! Sunkiai sekėsi vaikams atkelti medaus puodynę!
Atsidėkodami bitutėms vieną avilį vaikai išpuošė piešiniais. Lauke stebėjome biteles, kaip jos renka nektarą iš aviečių, anyžinio lofanto žiedų.
Baigę darbus virėme labiausiai bičių lankomo augalo – anyžinio lofanto – arbatą, gėrėme užkandžiaudami bandele, ragaudami gardų saldų medų. Medaus parsivežėme ir į grupę.
Žinias įtvirtinome grupėje Įspūdžius, patirtį ir žinias darkart prisiminėme grupėje. Sudėję žinių dėlionę į skaidres ir aplankus pasidžiaugėme patirtais įspūdžiais.
Grupėje vaikai dar kartą apžiūrėjo tuščius ir su vaškuotėmis rėmelius, taigi, turėjome beveik bičių lizdą, tačiau jame nebuvo darbščiųjų bitučių. Vaikai rūšiavo augalus, iš kurių bitės renka žiedadulkes ir nektarą, o kuriuos žiedus tik aplanko. Apžiūrėdami, ragaudami, uostydami susipažino su bičių produktais, sužinojo jų savybes ir naudą žmogaus sveikatai.
Viena grupės berniuko šeima pakvietė į savo bitininkystės reikmenų parduotuvę. Čia vaikai išvydo jau žinomų bitininko priemonių ir įrankių, ėmė klausinėti apie juos, išbandyti įvairių dydžių medsukius.
Žiūrėdami filmuką ,,Bitė Maja“ vaikai siejo turimas žinias su filmo vaizdais. Lipdė iš vaško ir vaškuotės, piešė, tapė, konstravo. Žaidė mamyčių pagamintomis veltinio bitutėmis („Jos šiltos, lengvos ir labai malonios, norisi ilgai žaisti.“).
Projekto metu turėjome puikią progą formuoti vaiko požiūrį į gamtos dovanas ir reiškinius, ugdyti meilę gamtai, nuostatą rūpintis augalais ir gyvūnėliais, jausti atsakomybę už aplinkos išsaugojimą.
Aktyviai veikdami vaikai patiria pažinimo ir atradimo džiaugsmą. Taip pat įtvirtinama nuostata, kad glaudus žmogaus ir gamtos santykis stiprina dvasines žmogaus savybes.
Orų
prognozės
Sveiki,
Trakų miestelio pradžioje yra įsikūręs Trakų neįgaliųjų užimtumo centras. Turime savo bityną, įvairios konstrukcijos avilius ir laikome trijų veislių biteles.
Ęsame įsirengę klasę bitininkystės edukaciniams mokymams ir jau 3-ti metai priimame didelius ir mažus bitelių mylėtojus. Maloniai kviečiame apsilankyti.
Tel pasiteiravimui +370 655 50316 arba 8(528)56 56 250.
Bičiulis Juozas
Labai smagu sužinot, kad bitininkystė vis dažniau pasirenkama kaip sudėtinė vieno ar kito projekto dalis, kad vis daugiau mažųjų mūsų piliečių sužino apie šį užsiėmimą.