Atslenka nauja grėsmė
Lietuvoje bičių virusinių ligų diagnozė nepatvirtinta, tačiau įtariamų atvejų jau būta. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka
2009-07-25
Lietuvoje virusinės bičių ligos laboratoriškai netiriamos, tačiau laukti jau nėra kada.
Virusinės bičių ligos tapo didžiausiu bitininkų galvos skausmu daugelyje Europos valstybių: Prancūzijoje, Vokietijoje, Anglijoje, be to, ir JAV. Dėl to, kaip skelbia užsienio spauda, kai kur išnyko iki 60–80 proc. bičių šeimų. Virusinės ligos patvirtintos ir Lenkijoje. Lietuvoje diagnozė nepatvirtinta, tačiau įtariamų atvejų jau būta.
Įtarėme pavojingą ligą
Užsienyje veikia virusinių bičių ligų laboratorijos, tad patvirtinti ar paneigti diagnozę nesunku. Svarbiausia problema – rasti efektyvias virusinių bičių ligų gydymo bei profi laktikos priemones.
Lietuvoje, kiek man žinoma, anksčiau nebuvo įtariamų virusinių bičių ligų atvejų.
Šių metų (2009 m.) gegužės 7–8 d. viename šalies rajone apžiūrėjęs du apie 30 km vienas nuo kito nutolusius bitynus, įtariau virusines bičių ligas. Apie įtariamą pavojingą užkratą pranešta Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei jos teritoriniam padaliniui, Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui. Apžiūroje dalyvavo ir žurnalistas, bitininkas Jonas Dmukauskas.
Atsižvelgdami į bičių šeimų savininkų pageidavimą išsaugoti privatumą, pirmąjį bityną santykinai pavadinkime Nr. 1, antrąjį – Nr. 2.
Abiejų bitynų sanitarinė būklė gera. Bitininkai patys gamina geros kokybės avilius. Pavyzdingai bitininkauja. Seka bitininkystės spaudą. Kasmet bites apdoroja akaricidiniais preparatais. Pastaruosius trejus metus nuo varozės naudojo gabono juosteles. Motinėles išsiaugina savame bityne. Bityne Nr. 1 laikoma 10 bičių šeimų, o Nr. 2 – 13. Nežinomos kilmės atskridusių spiečių nepastebėjo.
Įdomu, kad abiejuose bitynuose sergančių bičių šeimų vaizdas toks pat. Abu bitininkai kreipėsi beveik tuo pačiu laiku (vienos dienos skirtumu), prašydami padėti nustatyti bičių žuvimo priežastį.
Abu bitynai – greta gyvenamųjų namų. Bitininkai kiekvieną rytą bei vakarais stengiasi apžiūrėti šeimų būklę ir įvertinti bičių darbingumą. Šis įprotis lėmė, kad laiku buvo pastebėta, jog žūsta daugiau bičių ir buvo imtasi reikalingų priemonių.
Ko reikia ligai patvirtinti
Lietuvoje virusinės bičių ligos netiriamos – nėra nei specialios laboratorijos, nei specialistų. Tai reiškia, kad be laboratorinių tyrimų ofi – cialiai negalima patvirtinti ir ligos. Atmesdami žinomas bičių ligas ir įvardydami diagnozę, sakome – „liga įtariama“.
Nustatant bičių ligas, ypač įtariant virusines, būtina ištirti ir atmesti kitas ligas: bakterinės kilmės (puvinius, nozematozę), grybelines (kalkinius perus), parazitines (varozės erkes), perų (maišaligę, puvinius, užšalusius perus), taip pat ir bičių apsinuodijimą dėl cheminės taršos (įvairių pesticidų). Daugelį šių bičių ligų lengva nustatyti vizualiai.
Bitėms apsinuodijus cheminiais preparatais, pvz., įvairiais pesticidais, chlorofosu ir pan., paralyžiuojami galvos raumenys. Diagnozė patvirtinama apžiūrint bičių lavonėlius, jei matyti iškritęs liežuvėlis. Tiksliai žinant bičių negalavimo priežastį, galima suteikti skubią pagalbą. Priminsime, kad efektyviausias vaistas nuo apsinuodijimo – liesas nevirintas pienas, 10 proc. atskiestas cukraus sirupu (1:1). Tirpalui paruošti reikia 900 g virinto vandens, 1 kg cukraus ir 100 g lieso pieno. Bičių šeimai, nelygu dydis, vienu kartu skiriama nuo 0,5 iki 1 litro tirpalo.
Gydymas buvo efektyvus

Įprotis kasdien apžiūrėti bityną lėmė, kad laiku buvo pastebėta, jog žūsta daugiau bičių ir buvo imtasi reikalingų priemonių. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka
Dviejuose bitynuose įtarę virusinę ligą (po vieną sergančią bičių šeimą) ir norėdami, kad ji neišplistų, taikėme kompleksinį gydymą, kuriuo buvo siekiama didinti bičių organizmo atsparumą. Tai buvo baltymai, vitaminai, mikroelementai, fitoncidai. Abu bičiuliai uoliai naudojo nurodytas gydymo priemones. Per tris savaites bičių šeimos buvo išgydytos, kitos šeimos užkrėstos nebuvo. Sėkmingai baigus gydymą, buvo sudaryta veterinarinė komisija. Jos išvados:
• iš klinikinių požymių galima įtarti, kad bitės galėjo sirgti neaiškios kilmės virusine liga;
• likvidavus ligą, praėjo 50 dienų, tačiau pakartotino užsikrėtimo (recidyvo) nenustatyta – tai liudija pasirinkto gydymo efektyvumą;
• gydymo metu panaudota tiek daug įvairių preparatų, kad neaišku, kuris jų davė didžiausią gydomąjį efektą. Tai reikėtų dar patikslinti. Kreipiuosi į šalies bičiulius: pagal aprašytą sergančių bičių vaizdą įtardami, kad Jūsų bitės serga, skambinkite straipsnio autoriui tel. 8 346 52732.
Kai bičių šeimos suserga .
Kai bičių šeimos suserga
Ligos eiga.
Liga vystosi lėtai. Iš pradžių ant žemės buvo aptinkami pavieniai bičių lavonėliai (2–4). Vėliau, maždaug po 7 dienų, jau pradėjus gydymą, lavonėlių skaičius šeimose išaugo iki 50. Pritaikius kompleksinį gydymą, liga buvo suvaldyta, o po 3 gydymo savaičių – įveikta.
Būdingas sergančių bičių vaizdas
Stebint laką. Matyti lėtai išeinanti bitė. Ant lakos ją pasitinka 1–2 sveikos bitės. Galvutes nukreipdamos į sergančiosios šonus, ją tarsi laižo liežuvėliais, elgiasi draugiškai. Kartais (retai) prie sveikosios bitės susirenka 3–4 bitės. Po kelių minučių tokio bendravimo sergančioji bitė, kiek jai leidžia jėgos, lėtai slenka arčiau lakos krašto, krinta ant žemės. Po kelių minučių miršta. Jei bitė miršta ant lakos, sveikosios jos lavonėlį nutempia ir numeta ant žemės.
Apžiūrint mirusią bitę. Jokių pakitimų nematyti: normali sparnelių padėtis, nepakitęs pilvelio tūris. Kai kada ant žemės, ypač rytais, galima aptikti juodos spalvos, kartais be plaukelių, blizgančiu kūno paviršiumi pavienių lavonėlių. Tokių mirusių bičių pasitaiko ir sveikuose bitynuose. Bitininkai tokias bites vadina senomis ar vagilėmis.








Nauji komentarai