>

Nauji komentarai

Kategorijos

Archyvai


Jūs galite paremti BITININKĄ

Paremkite svetainę SMS žinute
Paremkite rinkdamiesi serveriai.lt paslaugas , pasinaudoję šia nuoroda.
Taip pat galite paremti aukodami akimirką savo brangaus laiko - paspauskite ant reklamų.

Paskutinis bitininkystės mokytojas

Geriausiu bitininku Kauno apskrityje ir Lietuvoje rinktas P.Karosas didžiuojasi pagal savo sumanymą sukonstruota platforma aviliams vežioti. Irmos Dubovičienės nuotr.

Geriausiu bitininku Kauno apskrityje ir Lietuvoje rinktas P.Karosas didžiuojasi pagal savo sumanymą sukonstruota platforma aviliams vežioti. Irmos Dubovičienės nuotr.

2010-04-24

VL žurnalistė Irma Dubovičienė
Įdomi situacija: bitininkų nebereikia nei šalies profesinėse mokyklose, nei kolegijose. Jau keleri metai bitininkystė iš studijų programos išbraukta.

Pranciškus Karosas prisimena laikus, kai mokytis bitininkystės Fredos žemės ūkio technikume, kuris ilgainiui išaugo į Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakultetą, susirinkdavo apie 30 moksleivių grupės. Tai buvo svarbiausia šalyje bitininkų kalvė.

Klasių tuštėjimo metas

Net penkias dešimtis metų su bičių pasauliu savo gyvenimą susiejęs, nuo 1968 m. bitininkystės dėstytojas Pranciškus Karosas bitininkavimą vadina žemės ūkio poezija ir apie jį kalba su užsidegimu. Tikėjimą bitininkyste jis yra įskiepijęs ne vienam dabar 

nuosavuose versliniuose bitynuose ir šios srities moksle sėkmingai besidarbuojančiam bičiuliui. Kai kurie buvę jo mokiniai bitininkauja užsienyje – Vokietijoje, Prancūzijoje ir net Australijoje.

Aktyvaus pedagoginio darbo P.Karosas nebedirba. Kraštotvarkos fakultete nebėra ir bitininkystės studijų programos, išlikęs tik pasirenkamasis dalykas.

„Šiuo metu turiu vieną praktikantą ir keturis diplomantus, kurie ruošia diplominius darbus. O geriausiais laikais jų būdavo po keliolika, moksleivių – 28–32“, – atsidūsta prityręs lektorius.

Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto dekanas Vaclovas Makauskas paaiškino: bitininko profesija pripažinta darbininkiška, Švietimo ir mokslo ministerija nepritarė, kad ji būtų įtraukta į studijų programą.

Beje, bitininkystė kaip nepopuliari išstumta ir iš šalies profesinių mokyklų programų. Bitininkauti siūloma mokytis iš prityrusių bitininkų ir specialiosios literatūros, užmegzti ryšį su vietos bitininkų draugija. Labiau gilintis į bitininkystę, jau studijuojant magistrantūroje, siūlo tik Veterinarijos akademija.

Pastatas šaukiasi remonto

Bitininkų mokymo bazė Mastaičiuose, pastatyta prieš dvidešimt metų, tais laikais buvo pavyzdinė, moderniausia šalyje.

Čia buvo suprojektuota net žiemojimo patalpa bitėms. „Lauke žiemodamos bičių šeimos suvartoja trečdaliu daugiau maisto negu patalpoje“, – iš praktikos žino P.Karosas. Pasak jo, žiemojimo patalpą bitininkams įrengti apsimoka, jeigu statyba atsiperka per dvejus ar trejus metus, įvertinus trečdalį visų išlaidų, skiriamų bičių maitinimui.

Dabar bičių žiemojimo patalpa tarnauja kaip obuolių saugykla, o Bityno skyriaus pastatas šaukiasi remonto. Viduje drėgna, tinkas vietomis nutrupėjęs, papeliję, raudonų plytų sienos yra, langai trūnija.

Neperspektyvaus padalinio likimo kolegijos administracija kol kas nesvarsto. Pasak fakulteto dekano, gauta šiek tiek europinių lėšų, kurios bus skiriamos svarbiausiems pastatams atnaujinti.

Veikla dar rusena

Bitininkystės skyriaus veikla dar rusena, netrukus bitynas ant platformos, sukonstruotos pagal paties P.Karoso sumanymą, bus išvežtas į medinguosius plotus.

Žiemojimo nuostolių bityne, deja, nepavyko išvengti – kaip ir daug kur kitur Pakaunėje, bičių šeimos žuvo dėl neaiškios priežasties.

Kad su bitėmis vyksta negeri dalykai, bitininkystės lektorius pajuto jau prieš keletą metų. Pasitelkdamas savo patirtį ir pasikonsultavęs su pažįstamais veterinarijos specialistais, nežinomą ligą jis ryžosi gydyti ir netradiciniais vaistais. Jų poveikį tikrina pradėdamas visai nedidelėmis dozėmis, kaitaliodamas gydymo laiką. P.Karosas neslepia, kad atlieka ir daugiau įvairių tyrimų: kaip bites veikia biolaukai, kaip kinta įvežtinės bičių linijos ir kt.

Norėtų prikelti naujam gyvenimui

Šiemet septyniasdešimtą savo pavasarį pasitikęs P.Karosas nejaučia metų naštos. Jis puoselėja viltį švietimo įstaigai nebereikalingą Bitininkystės skyrių prikelti naujam gyvenimui.

Prityręs lektorius prasitaria: jeigu kolegija sutiktų už nedidelę kainą jam perleisti šį pastatą, jis paruoštų projektą Europos Sąjungos finansinei paramai gauti ir steigtų čia bitininkystės punktą.

„Turėtume vietą Lietuvos centre bitininkams susirinkti, praktinio mokymo bazę“, – svarsto geriausiu apskrities (1996 m.) ir visos šalies bitininku (2004 m.) pripažintas P.Karosas.

Jis įsitikinęs, kad šalyje reikalingos praktinio mokymo bazės bičiuliams, ir ne viena. Agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Bitininkystės skyriaus mokslininkai nepajėgia aprėpti visų darbų ir šalies bitininkystei aktualių temų.

Prityrusio lektoriaus manymu, bitininkystės punktai galėtų tarnauti ir kaip veisliniai bitynai. Tarkime, Mastaičiuose galima būtų dauginti Karnikos rasės bites, o Dzūkijoje įmanoma atgaivinti vietines bites, jų įsivežus iš Baltarusijos ar net Ufos (Baškirija). P.Karosui kelia nerimą šiuo metu bičių veislininkystėje susiklosčiusi situacija, nes yra prasidėjęs nevaldomas mišrinimas, gresiantis rimtomis pasekmėmis. Jis pats, nuo seno dauginantis Karnikos rasės bites, veislinę medžiagą įsiveža iš užsienio.

Kad idėjos taptų kūnu, būtinas atitinkamas valstybės požiūris ir palaikymas: „Reikia patvirtinti veislinio bityno, kurį kontroliuotų, o gal ir remtų valstybė, statusą. Kai yra parama – atsiranda ir dirbti norinčių žmonių.“

„Valstiečių laikraštis“

Komentuoti