>

Nauji komentarai

Kategorijos

Archyvai


Jūs galite paremti BITININKĄ

Paremkite svetainę SMS žinute
Paremkite rinkdamiesi serveriai.lt paslaugas , pasinaudoję šia nuoroda.
Taip pat galite paremti aukodami akimirką savo brangaus laiko - paspauskite ant reklamų.

Mįslės, legendos ir tiesa apie bičių nykimą

Daug kalbama apie mirštančias bites, tačiau duomenis apie praradimus pateikia nedidelė bitininkų dalis. Raimundo Šuikos nuotrauka

Daug kalbama apie mirštančias bites, tačiau duomenis apie praradimus pateikia nedidelė bitininkų dalis. Raimundo Šuikos nuotrauka

2010-07-31

VL žurnalistė Irma Dubovičienė

Prieš ketvertą metų Šiaurės Amerikoje pradėjo masiškai mirti bičių šeimos. Jau kitą sezoną žinios apie dėl neaiškios priežasties nykstančias medaus nešėjas nuvilnijo Europoje. Žuvimų banga atsirito iki Lietuvos. Prie bendro stalo susėdę Bitininkų sąjungos lyderiai, maisto ir veterinarijos, žemės ūkio tarnybų atsakingi specialistai, mokslininkai pirmą kartą pamėgino kartu aptarti problemos mastą.

Būta ir anksčiau

Per sezoną netekti 8–10 proc. bičių šeimų bitininkystėje yra įprasta. Tačiau didesnės netektys, juolab dėl neaiškių priežasčių, kai ligų ar kenkėjų požymių nematyti, lizduose yra perų, užtenka maisto, bet bičių darbininkių skaičius labai sparčiai mažėja, kelia nerimą.
„Panašių reiškinių būta ir anksčiau, tik jie buvo kitaip vadinami“, – sako Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas prof. Algirdas Skirkevičius.
Reiškiniai, kai bičių šeimos žūsta dėl neaiškios priežasties, kartojasi kas keletą metų. Jau 1869 m. JAV bitynuose patirtos netektys dėl nepaprastai sunkaus žiemojimo, 1891 ir 1896 m. – dėl gegužio ligos, 1905–1916 m. – dėl Vaito salos ligos, 1915 – dėl Oregono bičių nykimo ligos ir t. t. Šiandien tai vadinama netikėtu bičių šeimų išnykimu (NBŠI).

Ar tai grėsminga?

JAV nuo 2006-ųjų kiekvieną žiemojimo sezoną prarandama apie 30 proc. bičių šeimų. Mokslininkai nerimauja, kad iki 2024 metų šioje šalyje naminės bitės gali visai išnykti. Kovai su NBŠI, moksliniams tyrimams iš biudžeto skiriama kasmet vis daugiau lėšų: užpernai – 7,7 mln., pernai – 8,3 mln., šiemet – 9,8 mln. dolerių.
NBŠI paplitimo žemėlapis Europoje kasmet kinta. Didesnės netektys pasireiškia kurioje nors šalyje, paskui nuslopsta, persimeta į kitą regioną. Pvz., iki 30 proc. praradimai bitynuose 2005–2006 m. žiemą sukrėtė Portugaliją, 2007–2008 m. žiemą – Prancūziją.
Prancūzijos septynios mokslo institucijos ėmėsi iniciatyvos burti Europos mokslines pajėgas ir drauge gilintis į problemą. Programai buvo pasirinktos 27 Europos valstybės (Lietuvos tarp jų nėra). Tačiau tyrimai stringa, nes patikimus duomenis pavyksta surinkti vos keliose valstybėse.

Vaizdas – iškreiptas

Maisto ir veterinarijos tarnyba pamėgino surinkti duomenis apie bičių žuvimus Lietuvoje praėjusį žiemos sezoną ir pavasarį. Lietuvoje įregistruotos 117 977 bičių šeimos, tačiau duomenys pateikti vos apie 21 361 bičių šeimą (18 proc.). Remiantis minėta ataskaita, kai kuriuose rajonuose iš viso yra… penki ar dešimt bitynų.
Turimais duomenimis, praėjusį žiemojimo sezoną žuvo 4 902 bičių šeimos – 21,5 proc.: daugiausia – Alytaus (36,12 proc.), Marijampolės (31,94 proc.), Kauno (33,2 proc.) apskrityse; vidutiniškai – Telšių (18,55 proc.), Šiaulių (17, 27 proc.), Utenos (17,24 proc.), Vilniaus (15,31 proc.) apskrityse; mažiausiai – Panevėžio (10,31 proc.), Klaipėdos (7,08 proc.) apskrityse.
Detalesnis žuvimų žemėlapis – margesnis. Pvz., ir Utenos apskrityje yra taškų, kuriuose netekta pusės ir daugiau bičių šeimų. Praradimai bitynuose dažniausiai siekia 10–20 bičių šeimų. Didelių nuostolių patyrė tik
7 proc. duomenis pateikusių bitynų.

Žuvimo interpretacijos

Pastarojo žiemojimo nuostoliai Lietuvoje apibendrinami taip: priežastis neaiški (51 proc.); varozė (16–20 proc.), maisto stoka (9,4 proc.), pelės (6,7 proc.) ir kt.
Pasaulio mokslininkai sutaria, kad 25 proc. bičių šeimų sunaikina erkės, tiek pat jų išnyksta dėl NBŠI, tiek pat – dėl bakterinių ligų, tokia pat dalis tenka bitininkavimo klaidoms.
Bitininkų nuomone, dėl erkių žūsta 20 proc. bičių šeimų, netikėto išnykimo – 45 proc., kitų veiksnių – 25 proc. Pasak žiniasklaidos, 25 proc. bičių šeimų sunaikina erkės, visa kita „nurašoma“ NBŠI.

Kodėl gi jos nyksta?

Netikėtas bičių šeimų išnykimas nėra sezoninis reiškinys. Šį sindromą sukelia ne viena kokia nors priežastis, o ištisas veiksnių kompleksas: aplinka (klimato sąlygos, biologinė įvairovė), biologiniai (varozės erkės, nozemozė ir kt. ligų sukėlėjai) ir cheminiai (pesticidai) veiksniai, bitininkavimo praktika (metodai, maitinimas, vežiojimas į ganyklas, gydymo procedūros ir kt.).
Visa tai sukelia stresą, kuris silpnina bičių darbininkių imuninę sistemą, atsiranda palankios sąlygos parazitams ir ligų sukėlėjams agresyviau reikštis.

Kaip stabdyti nykimą

• Lietuvos bitininkų sąjunga siūlo imtis tokių priemonių:
• Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai sustiprinti darbą, kad būtų galima tiksliau žinoti padėtį Lietuvoje;
• bitininkams imtis efektyvesnių kovos su varozės erkėmis priemonių;
• vengti bitininkavimo metodų, kurie bitėms sukelia stresinę situaciją, silpnina jų imuninę sistemą;
• iš esmės peržiūrėti bitininkų mokymus ir jų programas, daugiau dėmesio skirti tokioms žinioms, kurios padėtų bičiuliams geriau susigaudyti esamoje situacijoje.

Bites žudo pesticidai

Kasmet bitininkai išgyvena dėl pesticidais apnuodytų bičių. Grįžusios iš nupurkšto lauko, jos nespėja pasiekti lakos, krinta tiesiog prie avilio. Išlikusios gyvos netenka imuniteto, tampa neatsparios ligoms ir kenkėjams.
Pasak Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Augalų apsaugos produktų registracijos skyriaus vedėjo Jono Grigaliūno, Lietuvoje įregistruota 240 augalų apsaugos produktų, daugiausia – herbicidų (110).
Jų naudojimo taisyklės griežtos. Leidžiama naudoti tik registruotus produktus (jų toksiškumas aplinkai, taip pat ir bitėms, yra stropiai tikrinamas); purkšti profesionaliam naudojimui skirtus pesticidus galima tik patikrintais purkštuvais ir turint tam tinkamą pasirengimą; ne vėliau kaip per parą po purškimo tai būtina įrašyti į specialų žurnalą, kurį privalu saugoti 5 metus. Teisę jį tikrinti turi ne tik augalų apsaugos, bet ir Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistai.
Ruošiantis pesticidais apdoroti pasėlius, ne vėliau kaip prieš 2 d. privalu informuoti asmenis, kurie turi bičių 1 km atstumu nuo purškiamo ploto. Geriausia purkšti vakare. Draudžiama purkšti žydinčius augalus, išskyrus tuos augalų apsaugos produktus, kurie nekenkia bitėms (informacija apie tai pateikiama produkto etiketėje).

„Valstiečių laikraštis“

Komentuoti