Žydinčios bičių ganyklos

© Corbis/Scanpix
Dr. Eugenijus Jonaitis, Lietuvos veterinarijos akademija,
„Valstiečių laikraštis“
Nuolatinį medunešį padeda užtikrinti medingųjų augalų netoli bityno įvairovė. Produktyviausiai darbuojasi bitės, kai prie žydinčių augalų tenka skristi ne daugiau kaip 1000 m. Lankydamos tolesnius plotus jos apie 60 proc. surinktos žaliavos suvartoja savo reikmėms. Turint pakankamai nuosavos žemės, medingas ganyklas pravartu susikurti pačiam ir taip užtikrinti nepertraukiamo medunešio konvejerį.
Bitininkai vis daugiau augina svetimžemių medingųjų augalų, kurie nektaringumu pranoksta vietines rūšis. Tuo labiau kad atvežtiniams augalams adaptuotis čia gana geros klimato sąlygos.
Bitinė facelija
Tai vienametis 30–70 cm aukščio hidrofilinių šeimos žolinis augalas. Vainikėlis mėlynas. Visas augalas apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Pradeda žydėti birželio viduryje, pavieniai augalai žydi iki liepos pabaigos. Žydi 30 dienų. Nelygu augimo sąlygos, viename augale gali būti 40–50 žiedynų, o kiekviename jų – iki 70 žiedų. Žiedai skleidžiasi nuo ankstyvo ryto iki sutemų (ypač antroje dienos pusėje). Augalai intensyviausiai žydi 8–9 žydėjimo dieną.
Bitės visą dieną lanko žydinčių facelijų lauką. Tai vienintelis augalas po avietės Lietuvoje, ant kurio galima išvysti bites nusileidus saulei. Aktyviausiai bitės skrenda į facelijų pasėlius po silpno lietaus, kai nektarinės išskiria daugiausia nektaro.
Facelijos nektarą išskiria visą dieną, bet daugiau – pirmoje dienos pusėje, maždaug iki 14 val. Iš 1 ha lauko gaunama 300–500 kg medaus. Nektaringumu facelijos pirmauja ne tik tarp žolinių, bet ir tarp kitų medingųjų augalų.
Augalai nereiklūs, tačiau gausiau žydi saulėtoje vietoje, gana drėgnoje vidutinio sunkumo, derlingoje dirvoje. Kuo ji derlingesnė, kuo daugiau saulėtų dienų, tuo gausiau facelijos išskiria nektaro.
Facelijas naudinga sėti anksti pavasarį ir vėliau pakartotinai kas 2–3 savaites, taip užtikrinti bitėms produktyvią ganyklą iki pat rudens. Iš pradžių facelijos auga lėtai, todėl, kad nenustelbtų piktžolės, būtina purenti tarpueilius. Vėliau augalai išsikeroja, piktžolės tampa nepavojingos. Keletą metų tame pačiame plote auginamos facelijos pasisėja savaime. Tokios sėklos gerokai anksčiau sudygsta, augalai anksčiau pradeda žydėti.
Anyžinis lofantas
Daugiametis 80–100 cm aukščio notrelinių šeimos žolinis augalas Lietuvoje dar mažai paplitęs, bet labai sparčiai populiarėja. Išsiskiria žydėjimo trukme, žiedų gausumu ir nektaringumu. Žydi nuo liepos pradžios iki rugsėjo vidurio. Nektaro produkcija – iki 900 kg iš ha. Žiedai ryškiai violetiniai arba melsvi, stiebo ir šakų viršūnėse susitelkę į varpos pavidalo tankius žiedynus.
Gerai auga saulėtoje vietoje, puriame geros struktūros dirvožemyje. Dauguma augalų žydi ir dera tais pačiais metais. Antraisiais metais atželia balandžio ar gegužės mėn. Gausiausiai žydi ketvirtaisiais metais, vėliau pamažu nyksta.
Pirmaisiais metais pradeda žydėti rugpjūčio mėn., vėlesniais metais – liepos pradžioje ir žydi iki rugsėjo vidurio ar stipresnių šalnų. Vidutinė žydėjimo trukmė – 60 d. Augalai atsparūs sausrai, tačiau šalčiams neištvermingi.
Žydintys lofantai dekoratyvūs, gausiai lankomi bičių, aromatingi. Be to, jie gana efektyviai atkuria žmogaus jėgas. Užtenka 0,5 val. ramiai pastovėti žydinčiame lauke bei pakramtyti kelis lofanto lapelius, ir nuovargis praeina.
Vaistinė juozažolė
Daugiametis 30–70 cm aukščio notrelinių šeimos puskrūmis (auga 6–10 metų). Vainikėlis dažniausiai mėlynas, rečiau – rožinis arba baltas. Pirmaisiais augimo metais pradeda žydėti rugpjūčio viduryje, o vėlesniais – birželio pabaigoje arba liepos pradžioje ir žydi iki rugpjūčio pabaigos. Žydėjimo trukmė – 60–70 dienų. Kiekviename žiedynstiebyje priskaičiuojama apie 550 žiedų.
Bitės juozažolių žieduose randa daug kvapaus nektaro ir žiedadulkių. Daugiau nektaro išskiria augalai rožiniais žiedais. Nektaro kiekis priklauso nuo augalo amžiaus. Pirmaisiais augimo metais juozažolės išskiria apie 150 kg iš ha, o ketvirtaisiais – jau apie 500 kg iš ha nektaro.
Rankas ištrynus juozažolių lapais mažiau gelia bitės.
Vaistinis čiobrelis
Daugiametis 15–50 cm aukščio notrelinių šeimos puskrūmis. Gerai auga saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje, neutralios reakcijos puveningoje, laidžiu podirviu priesmėlio dirvoje. Augalai šalčiui vidutiniškai atsparūs – besniegę šaltą žiemą apšąla, o kartais gali ir visiškai iššalti. Vienoje vietoje auga 4–5 metus. Vėliau augalus būtina atjauninti ir perkelti į kitą vietą.
Čiobreliai žydi gegužės–birželio mėn., palankiomis sąlygomis pavienių žiedų galima aptikti ir rugsėjo–spalio mėn. Bitės iš 1 ha čiobrelių surenka iki 400 kg kvapaus nektaro.
Darželinė žiomenė
Vienametis notrelinių šeimos 40–60 cm aukščio žolinis augalas. Pasėjus sėklas balandžio mėn., pradeda žydėti liepos viduryje ir žydi iki rugsėjo antrosios pusės, apie 45 d. Labiau paplitusios melsvažiedės žiomenės, tačiau yra ir baltažiedžių. Pastarųjų žiedai išskiria daugiau nektaro: palankiomis sąlygomis – 2–6 mg. Nektaras skaidrus, bespalvis, citrinų kvapo. Medaus išeiga – 200–400 kg iš ha.
Augalai gerai auga saulėtoje vietoje, gerai įdirbtame derlingame dirvožemyje. Netinka rūgščios su negiliu podirviniu vandeniu dirvos. Iš rudens jas paruošus, galima sėti anksti pavasarį.
Žiomenes pravartu pakartotinai sėti kas 10 dienų panašiai kaip facelijas, ir taip bitėms užtikrinti produktyvią ganyklą iki rudens. Augalai pasisėja ir savaime. Darželinės žiomenės bičių ganykloje yra vertingos, nes žydi tuo metu, kai kitų nektaringų augalų yra mažai.
Vaistinė agurklė
Ežeininių šeimos 40–80 cm aukščio vienametis žolinis, šakotas, apaugęs šiurkščiais plaukeliais augalas. Pražysta 35–40 d. nuo sėjos pradžios, birželio mėn., ir žydi apie 75–80 d. Bręstant sėkloms augale dar būna daug prasiskleidusių žiedų. Vainikėlis mėlynas. Vienas žiedas išskiria 4–12 mg nektaro. Priklausomai nuo augimo sąlygų iš 1 ha pasėlio bitės pagamina iki 200 ir daugiau kg medaus.
Agurklės mėgsta trąšią kalkingą dirvą. Kasmet atsėti nereikia, nes pridygsta daug savaiminės sėjos daigų. Pakanka tik praretinti. Vešli agurklių lapija nustelbia piktžoles, todėl nebūtina ravėti.
Vaistinis šalavijas
Notrelinių šeimos daugiametis 40–70 cm aukščio puskrūmis. Žiedai melsvai violetiniai arba žydri su violetiniu atspalviu, kartais rausvai violetiniai arba balti. Pradeda žydėti antraisiais augimo metais ir žydi maždaug 30–40 dienų. Atželia gegužės pradžioje. Pirmieji žiedai pasirodo birželio pradžioje, gausiai žydi birželio viduryje ir baigia žydėti liepos pirmoje pusėje. Viename augale priskaičiuojama apie 820 žiedų. Iš 1 ha šalavijų bitės surenka iki 300 kg nektaro, taip pat renka žiedų išskiriamas lipnias medžiagas.
Šalavijai gerai auga saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Dirvai reiklūs, tik nemėgsta drėgmės pertekliaus. Atsparūs sausrai, šilumamėgiai augalai. Stipresniems šalčiams neatsparūs, besniegę žiemą apšąla arba ir visai iššąla. Vienoje vietoje auga 6–7 metus. Pirmaisiais metais auga lėtai, todėl reikia rūpestingai naikinti piktžoles.
Blakinė kalendra
Salierinių šeimos 60–80 cm aukščio vienametis žolinis augalas. Žiedai smulkūs, balti, kartais rausvo ar violetinio atspalvio, nemalonaus kvapo. Žydi nuo liepos iki rugpjūčio pradžios, apie 30 d. Viename augale būna iki 2 tūkst. žiedų, kiekvienas išskiria apie 1 mg nektaro. Medaus išeiga – 200–500 kg iš ha.
Kalendros gerai auga atviroje vietoje, priesmėlio ar priemolio dirvožemyje.
Kanadinė rykštenė
Astrinių šeimos 120–130 cm aukščio daugiametis nešakotas žolinis augalas. Žiedai geltoni. Žydi nuo liepos pabaigos iki rugsėjo vidurio, apie 45 d. Vertinamas kaip vėlyvas medingas augalas. Nektaro produkcija – apie 600–900 kg iš 1 ha. Iš rykštenių žiedų bitės renka ne tik nektarą, bet ir žiedadulkes.
Rykštenės mėgsta sausas vidutinio derlingumo dirvas, saulėtas šiltas vietas. Kartais sulaukėja.
Geltonžiedė sedula
Sedulinių šeimos 2–5 m aukščio medelis arba krūmas. Žydi anksti pavasarį, prieš skleidžiantis lapams. Mūsų šalyje žydi vienas pirmųjų, teikia ankstyvąjį medunešį. Žiedai geltoni, žydėjimo trukmė – 15–20 dienų. Pradeda žydėti 8–11 augimo metais, paskui žydi ir dera kasmet. Bitės noriai lanko sedulas ir renka gausiai išskiriamą nektarą, žiedadulkes bei lipnias medžiagas. Deja, šalti pavasario orai žydėjimo metu dažnai trikdo bičių darbą.
Augalas nereiklus, lėtai augantis, šviesamėgis, atsparus sausrai. Šaltomis žiemomis kartais apšąla. Mėgsta kalkingą dirvą.








Nauji komentarai