Gruodis bityne – ramybės mėnuo
Martyno Vidzbelio nuotr.
Gruodį prasideda tikroji žiema. Nukritus oro temperatūrai žemiau +13 °C, bitės pradeda burtis koriuose arčiau lakos tose jų vietose, kur neseniai išsirito perai. To reikia, kad bitės suformuotų kamuolį, būtiną sėkmingam žiemojimui.
Nustatyta, kad stiprios bičių šeimos į kamuolį pradeda burtis esant +7 °C lauko oro temperatūrai, vidutinio stiprumo šeimos – esant +10 °C, o silpnos – esant +13 °C oro temperatūrai.
75 proc. bičių kamuolio užimamo ploto sudaro koriai su tuščiomis akelėmis. Tuščias korys yra geras šilumos izoliatorius. Jei bičių žiemos kamuolys susiformuoja ant korio su pilnomis medaus akelėmis, tai šilumos praradimo nuostoliai būna tris kartus didesni, nei tuo atveju, jei jos būtų aptūpusios korį su tuščiomis akelėmis.
Žiemojančio bičių kamuolio viršus visuomet siekia korių dalį, kurioje yra medus, nes juo bitės maitinasi. Žiemojančios bitės sunaudoja labai nedaug maisto atsargų. Vidutinio stiprumo šeima per parą sunaudoja tik 30–50 g medaus.
Gruodžio mėnesį būtina retkarčiais apsilankyti bityne. Po vėjuotų dienų reikia patikrinti, ar vėjas neišvartė lakas dengiančių skydų, nenukilnojo avilių stogų. Taip pat svarbu patikrinti, ar į avilius neįsibrovė pelės. Bitėms gruodį svarbiausia – ramybė.
Bitininkams darbų netrūksta ir šaltuoju metų laiku. Jie toliau lydo vašką, gamina ar perka trūkstamą inventorių, planuoja kitų metų darbus, skaito literatūrą, analizuoja bityno užrašus. Net ir nedidelio bityno savininkui verta turėti bitininko užrašus. Atlikus vieną ar kitą darbą bityne, iš pradžių atrodo, kad viską nesunkiai galima atsiminti, bet po keleto savaičių pasimiršta, kuriame avilyje tas darbas buvo atliktas, o kuriame – ne. Gerai, kai kiekvienas avilys turi savo duomenų kortelę, į kurią surašomi visi darbai.
Patogiausia, kai avilio kortelė yra avilyje: apžiūrėjus bičių šeimą, ji iš karto užpildoma ir paliekama iki kito karto. Tačiau kartais atsitinka taip, kad bitės „sugraužia“ avilyje laikomą kortelę: joms juk nepaaiškinsi, kad kortelė avilyje laikoma jų pačių labui. Todėl kai kurie bitininkai turi bendrą visam bitynui skirtą žurnalą, kuriame kiekvienai bičių šeimai skiria atskirą puslapį. Žurnale turėtų būti šie duomenys: šeimos numeris, korių skaičius, šeimos stiprumas, perų kiekis (koriais), motinėlės amžius, prinešto medaus kiekis, bičių duonelės kiekis, bičių ligos. Čia taip pat turėtų būti surašyta, kiek per sezoną iš šeimos gauta medaus, vaško, kiek buvo spiečių. Būtina pažymėti, kiek korių palikta žiemai, kiek žiemai palikta medaus, kiek sumaitinta cukraus sirupo. Kiekvienam bitininkui pravartu turėti ir individualius užrašus, kuriuose jis pasižymėtų tai, kas jam atrodo svarbiausia. Žiema – tinkamas metas atidžiai juos peržiūrėti, įvertinti, planuoti, ką kitais metais reikėtų keisti, daryti kitaip.
Svarbu nepamiršti, kad iš vidutinio stiprumo bičių šeimos medaus ir kitų bičių produktų gaunama 38–47 proc. mažiau negu iš stiprios bičių šeimos. O silpnos bičių šeimos tik gaišina bitininką, atima brangų laiką, kurį jis galėtų skirti naudingesniems darbams.
Gruodžio 7-oji – Šv. Ambraziejaus – bičių globėjo – diena. Tą dieną bičiuliai susitinka, aptaria bitininkystės naujienas, pasidalija patirtimi. Nuo seno prieš Kalėdas bitininkai aplanko neturtingus, sergančius bendruomenės narius ir padovanoja jiems medaus.
Meilutė Močiškytė
Bitininkystės konsultantė









Nauji komentarai