>
Apis Sejny

Nauji komentarai

Kategorijos

Archyvai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Paremkite svetainę SMS žinute
Arba rinkdamiesi serveriai.lt paslaugas , pasinaudoję žemiau esančia nuoroda. Padarysit gerą darbą ir dar nuolaidą gausit. hostingas su 10% nuolaida Dedikuoti.lt serveriai Domenai 20 % pigiau

Bičių gelbėjimas – galvos skausmas rapsų augintojams

Bitininkai ir rapsų augintojai turėtų būti bičiuliai, tačiau neretai jie atsiduria skirtingose barikadų pusėse. Dėl masiško bičių nykimo visame pasaulyje susirūpinę bitininkai džiaugiasi, kad ES dvejus metus bus uždrausti pesticidai, kenkiantys bitėms ir kitiems apdulkintojams. O augintojai piktinasi, kad dėl šios priežasties gali tekti atsisakyti auginti pelningą kultūrą – rapsus.

Stebės dvejus metus

Penkiolika ES šalių, tarp jų ir Latvija, Estija bei Lenkija, pritarė Europos Komisijos (EK) siūlymui apriboti pesticidų – neonikotinoidų – naudojimą. Aštuonios valstybės tam prieštaravo, o keturios, tarp kurių buvo ir Lietuva, balsuodamos susilaikė.

Neonikotinoidai naudojami ir augalams purkšti, ir sėklai apdoroti (beicuoti) prieš sėją. Bus uždrausta jais beicuoti sėklas augalų, kuriuos lanko bitės bei kiti vabzdžiai apdulkintojai. Lietuvoje šis draudimas daugiausia rūpesčių sukels rapsų augintojams. Minėtais pesticidais beicuotų sėklų negalės naudoti ir mėgėjai sodininkai bei daržininkai. Juos nedraudžiama bus naudoti tiems augalams, kurie netraukia vabzdžių apdulkintojų.

Dvejus metus bus draudžiama naudoti tris neonikotinoidų grupei priklausančius pesticidus – imidaklopridą, klotianidiną (gamina vokiečių kompanija „Bayer) ir tiametoksamą (gamina šveicarų kompanija „Syngenta”).

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) duomenimis, neonikotinoidų grupės veikliosios medžiagos klotianidino ir tiametoksamo yra registruotuose augalų apsaugos produktuose „Modesto” ir „Actara 25 WG”. Šie produktai Lietuvoje naudojami žieminių ir vasarinių rapsų sėklai beicuoti, o „Actara 25 WG” – ir obelų, kriaušių, bulvių, šiltnamiuose auginamų dekoratyvinių augalų kenkėjams naikinti.

Aptariant pesticidų žalą būtina suvokti problemos mastą ir kalbėti ne tik apie pavojų bitėms, bet ir žmogui bei visai gamtai. Martyno Vidzbelio nuotr.

EK sprendimu dvejus metus bus stebimas draudimo veiksmingumas, taip pat bus atliekami papildomi tyrimai dėl pesticidų kenksmingumo bitėms.

Per dieną gali netekti derliaus

„Pagaliau suvoktas pesticidų naudojimo problemos mastas. Apmaudu, kad Lietuva, kurioje kaip maras plinta verslumo dvasia, skatinanti siekti pelno bet kokia kaina, nepalaikė draudimo”, – sakė Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto doc. dr. Algirdas Amšiejus. Tačiau žemdirbiai priešiškai vertina EK sprendimą drausti naudoti neonikotinoidus. „Negalime ramiai gyventi. Vos išsprendžiame kokią problemą, tuoj atsiranda kita. Priėmus tokius sprendimus gali tekti atsisakyti auginti rapsus, ypač vasarinius. Pasėjus nebeicuotą sėklą, neapsiginsime nuo spragių. Šie kenkėjai užpuola vos bedygstantį daigelį ir greitai jį sunaikina. Per dieną kitą galime netekti viso derliaus”, – sakė ES draudimu pasipiktinęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Anot LAAA vadovės Aušros Beniulienės, neonikotinoidai – inovatyvus augalų apsaugos būdas, kurį naudojant galima sėkmingai auginti kukurūzus, javus, rapsus, cukrinius runkelius, nes jie veiksmingai ir ilgą laiką saugo augalus nuo kenkėjų. Uždraudus beicuoti sėklas, vos išdygusius rapsus jau reikės purkšti chemikalais. Ir greičiausiai ne kartą. Taip anksti naudoti insekticidus esą būtų kur kas pavojingiau aplinkai, nes didelė dalis produkto patektų ant dirvožemio ar pasklistų aplinkoje.

„Šiuo metu beicavimui alternatyvių priemonių nėra. Tad augintojai arba atsisakys rapsų, arba ryšis juos auginti didesnėmis sąnaudomis”, – samprotavo A.Beniulienė.

LAAA vadovė svarstė, kad pesticidų draudimas gali paskatinti ūkininkus imtis nelegalių veiksmų ir bandyti patiems įvairiais preparatais apdoroti sėklas. Gali būti, kad dalis rapsų augintojų ir dabar imasi tokios saviveiklos. Pagal nustatytas taisykles sėklas pesticidais apdoroti gali tik atestuotos sėklininkystės įmonės.

Statistikos departamento duomenimis, pernai rapsų buvo prikulta apie 627 tūkst. tonų – kone trečdaliu daugiau nei 2011 m. Apie 80 proc. rapsų eksportuojama. Prognozuojama, kad, uždraudus naudoti neonikotinoidus, rapsų derlius sumažėtų 10-20 proc., cukrinių runkelių – 30 proc., o kukurūzų – 50 proc.

Duomenys pagal pesticidų gamintojus

EK, drausdama naudoti pesticidus, rėmėsi Europos maisto saugos tarnybos ataskaita, kurioje nurodyta, kad neonikotinoidais apdorotos sėklos pavojingos bitėms, iš pražydusių augalų renkančioms žiedadulkes ir nektarą. Žemdirbiai, chemikalų gamintojai nesutinka ir tvirtina, kad tam įrodyti nepakanka mokslinių duomenų, nes tyrimai buvo atliekami ne natūraliomis sąlygomis, o laboratorijoje. Jie pabrėžia, kad nėra patvirtintų metodų, kaip atitinkamus tyrimus atlikti, kokius duomenis rinkti, kaip juos vertinti ir pan.

A.Amšiejus įsitikinęs, kad objektyvių tyrimų galima tikėtis tada, kai tuo bus suinteresuotos valstybės, o ne chemikalų gamintojai. „Tyrimus užsako chemikalus gaminančios ir didžiulius pelnus gaunančios kompanijos. Ar tyrimų rezultatai gali būti nepalankūs jų finansuotojui?!” – retoriškai klausė bitininkystės ekspertas.

Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas sakė, kad bitininkai negali ramiai klausytis chemikalų gamintojams atstovaujančių organizacijų aiškinimų, esą bitės miršta nuo ligų, o ne nuo pesticidų. „Būname šokiruoti, kai pesticidų naudotojai ir propaguotojai ima aiškinti mums, bitininkystės profesionalams, nuo ko miršta bitės”, – karščiavosi jis.

Veda prie išprotėjimo

Pasak A.Amšiejaus, aptariant pesticidų žalą būtina suvokti problemos mastą ir kalbėti ne tik apie pavojų bitėms, bet ir žmogui bei visai gamtai. „Pagaliau reikia atmerkti akis ir galvoti apie žmonijos išlikimą! Bitės tarsi indikatorius parodo, kas negerai. Tuo reikėtų tik pasidžiaugti. Štai neonikotinoidai veikia nervinę vabzdžių sistemą, kitaip tariant, veda prie išprotėjimo. Šie pesticidai išsilaiko 6 mėnesius, tad gali prasiskverbti ne tik į žiedadulkes, nektarą. Ar jų nėra rapsų aliejuje, išspaudose, taigi, ir kiaušiniuose, mėsoje? Ar tai neveda žmonių prie išprotėjimo – štai kur klausimas! O ką daro kiti chemikalai?!” – rėžė bitininkas.

Anot Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidento, bitininkai pastebi, kad per rapsų žydėjimą bitės tampa labai piktos, puola žmones. „Bitės, paragavusios tokių rapsų nektaro, neranda avilių, tampa labai piktos, pjaunasi tarpusavyje. Kolegos pastebi, kad nužydėjus rapsams bitės aprimsta, tačiau nusilpsta, daug jų neišgyvena. Tose vietovėse, kur auginama daug rapsų, bitininkai netenka daug bičių šeimų”, – aiškino A.Amšiejus.

Pirmieji apie neonikotinoidų pavojų bitėms prabilo prancūzai, auginantys daug kukurūzų, saulėgrąžų. „Dar 2008 m. iš prancūzų atsivežiau jų sukurtą filmą apie bites. Ten parodyta, kiek bičių krenta prie laktų, kaip pakinta jų elgsena ir pan. Jį rodžiau Lietuvos augalininkystės tarnyboje, tačiau, matyt, niekam įspūdžio nepaliko”, – nusivylimo neslėpė bitininkas.

Siūlė laukti išsamesnių tyrimų

Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėjas Jonas Grigaliūnas nevienareikšmiškai vertino draudimą naudoti neonikotinoidus. „Lazda turi du galus. Bitininkams bus gerai, bet ūkininkams – ne. Jei sėklos negalima bus beicuoti, augintojai turės du kartus rapsus purkšti nuo spragių. Tai irgi negerai”, – sakė Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovas.

Anot jo, Lietuvos pozicija buvo tokia: galutinį sprendimą priimti tada, kai bus atlikti išsamesni tyrimai – ne tik laboratoriniai, bet ir lauko sąlygomis. J.Grigaliūnas sakė, kad Lietuva būtų palaikiusi ir Vengrijos teikiamą variantą, pagal kurį buvo siūloma sustiprinti pesticidų naudojimo kontrolę ir užtikrinti, kad būtų numatytos rizikos mažinimo priemonės, tačiau šis siūlymas nebuvo svarstytas.

Europos žalieji reikalauja uždrausti ir daugiau žemės ūkyje naudojamų pesticidų. Europos augalų apsaugos asociacija susirūpinusi, kad, pradėjus taikyti naujus rizikos bitėms vertinimo kriterijus, ne tik insekticidai, bet ir herbicidai, fungicidai, augimo reguliatoriai negalės atitikti tų kriterijų.

Komentarai

Kenkėjai tampa atsparūs chemijai

Henrikas Selezenevas, Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos narys

Uždraudus minėtą beicą, rapsų sėklininkystė taps neprasminga, nes dabar jam pakeisti nėra jokių alternatyvių priemonių. Tai gali paskatinti ūkininkus pačius imtis nelegaliai apdoroti rapsų sėklą įvairiais mišiniais. Sėklų beicavimas patikimai saugojo nuo spragių, kurios pavojingesnės vasariniams rapsams. O pastaraisiais metais dėl šaltų žiemų vasarinių rapsų auginama daugiau. Siekiant apsisaugoti nuo spragių, vos bedygstančius rapsus tenka purkšti kitais pesticidais. Tačiau bėda ta, kad kenkėjai tampa atsparūs cheminiams preparatams. Taip atsitiko su rapsų žiedinukais. Jei spragės taps atsparios pesticidams, auginti vasarinius rapsus bus labai rizikinga arba visai neįmanoma.

Augalų apsauga be pesticidų

Dr. Roma Semaškienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja

Problema ta, kad dabar nėra kuo pakeisti uždraustą pesticidą, skirtą sėkloms beicuoti. Pasėjus nebeicuotą sėklą, palankiomis oro sąlygomis spragės gali akimirksniu nugraužti rapsus. Ūkininkas kartais gali net nepastebėti kenkėjų, o laiku juos pastebėjus rapsus teks ne kartą purkšti insekticidais. Tačiau, laikantis direktyvos dėl tausaus pesticidų naudojimo, reikia kuo mažiau naudoti chemijos. Augalų apsauga – ne tik pesticidų naudojimas, todėl ir mokslas, ir ES politika skatina daugiausia dėmesio skirti sėjomainai, veislėms, sėjos laikui, žemės dirbimui ir pan. Svarbu pastebėti, kad Lietuvoje yra problemų dėl sėjomainos. Daug augalų atsėliuojama, todėl daugėja ligų ir kenkėjų, tad be pesticidų neišsiverčiama.

VL žurnalistė Vida Tavorienė

Komentuoti