BITININKAS

„Pasimokyti yra ko ir pas savuosius bitininkus“,

sakė ne vienas Molėtų rajono bitininkų draugijos narys, atsiliepęs į nenuilstančios draugijos pirmininkės Mildos Šukevičienės kvietimą susibėgti, antradienio pavakarę draugėn ir vykti pas draugijos bičiulius savuosius Molėtų rajono bitininkus pasižvalgyti po jų bitynus.

Pirmiausiai buvo apsilankyta Antano Kraujelio bityne. Nesidomintis bitininkyste galėtų retoriškai klausti- „ko galima  pasimokyti?“ juk daug kas bitininkauja.

pirmas kairėje A Kraujelis

Pasak Molėtų bitininkų draugijos vadovės, beje, daugelio iniciatyvų sumanytojos, Mildos Šukevičienės, Antanas yra iš tų bitininkų, kurie domisi bitininkavimo naujienomis, nebijantis iššūkių.

Sunku pasakyti ar bus bitininko pastangos įvertintos kasmetiniame vykdomame bitininkų konkurse, o per oficialų XXXVIII Lietuvos bitininkų šventės atidarymą Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas prof. Algirdas Skirkevičius paskelbs komisijos verdiktą dėl finalininkų vertinimo ir paskelbs konkurso ,,Pažangiausias bitynas Lietuvoje 2014“ nugalėtojus 2014 metų jau XXXVIII Lietuvos bitininkų šventėje, įvyksiančioje 2014 m. rugpjūčio 2-3 d. Priekulės Vingio parke.

Pasak Antano ir kitų bitininkų, aišku malonu, kada tavo triūsą įvertina, tačiau „susirgus bitininkavimo liga“, kuri kartu ir gydo, sunku sustoti, ne visad skaičiuojamas paaukotas laikas- daug svarbiau pasiekti rezultatai, naujienų išbandymas savo bityne .

Labai dažnai iš viskuo nepatenkintų, mėgstančių kritikuoti, galima išgirsti pamąstymus, kad neva, nieko gero įvairios draugijos, visokios  išvykos neduoda. Tačiau Molėtų bitininkų draugijos veikla, susibūrusiems po draugijos vėliava, naudos duoda tikrai. Tiesa, pasibaigė laikai kai cukrų dalino. Bet dažnas žino, jog bene brangiausiai kainuoja… žinios.

padėka A Kraujeliui iš M Šukevičienės rankų

Mokytis ir mokyti pirmininkės M. Šukevičienės vadovaujami bitininkai tikrai visada renkasi noriai. Tą ne kartą mačiau pats.

Milda Šukevičienė

Ir šį kartą susirinko tikrai nemažas būrelis. O ir susirinkti buvo žingeidu- pasižiūrėti ir savo akimis pamatyti gydomuosius (žmonių gydymui) bičių avilius.

Jie tikrai turėjo daug klausimų naujovės ne tik Molėtų krašte, bet ir Lietuvoje vienam iš pradininkų- Antanui  Kraujeliui, kuris šią idėją atsivežė iš kelionių po parodas užsienio šalyse.

Nors vyras nesisavina idėjos pradininko vaidmens, tačiau sakėsi daug ką daręs pirmą kartą, pasiskaitęs visagaliame internete. Priimti kolegas jis buvo tikrai pasiruošęs. Ir nors sodyboje nekvepėjo medumi, tačiau nežiūrint amžiaus visi bitininkai žingeidžiai gaudė kiekvieną šeimininko žodį, pastebėjimą.

gydomasis avilys-namelis

Nors danguje grūmojo  griaustinis, o debesys pranašavo lietų- viskas vyko pagal planą. Mašinų kortežas iš svetingos A. Kraujelio sodybos patraukė link Videniškių pas kitą bitininką – Kazį Minkštimą, pasigilinti žinių, kaip galima pažangiai ir šiuolaikiškai bitininkauti daugiaaukščiuose aviliuose.

K. Minkštimas (kairėje)

Pas abu šeimininkus lankantis pirmučiausiai į akis krito gražus bityno sutvarkymas, tvarkos ne tik bityne palaikymas.

Ponas Kazys pavyzdžiais parodė kaip tvarkosi bityne, aiškino tokių avilių naudą, pasidalino patirtimi kaip kovoja su bitynų priešais- vapsvomis ir kt.

Juk ne paslaptis, kad praktiškai gaunasi taip, kad jaunas bitininkas jeigu jis nepaveldėja iš tėvų ar giminių bičių ir jų priežiūrai reikiamo inventoriaus, o tuo pačių buvusio bičių šeimininko ir bičių priežiūros technologinių papročių, pasirinkimą , su kokiu inventoriumi bitininkauti, lemia skaitoma literatūra arba kitų bitininkų patarimai. Neturint dar savos bitininkavimo patirties jaunam yra sunku apsispręsti, nes atskiri bitininkai ar knygų autoriai duoda vis kitokius nurodymus ir pradedantysis pasirenka tą varijantą, kurio autorius yra populiaresnis ar turi aukštesnį mokslinį laipsnį. Todėl labai svarbu kiek nuoširdžiai dalijamais patyrimu

Dažnai gana protingų minčių ir patarimų galima išgirsti iš paprastų bitininkų, kurie nėra parašę nei vieno straipsnelio į laikraštį.

Nors avilys bitininkystėje ir nėra viską nulemiantis veiksnys, bet didžioji dalis bitininkavimo sėkmės, ypač bitininkaujant Lietuvos klimatinėmis sąlygomis, priklauso būtent nuo avilio konstrukcijos, kokybės ir medžiagų iš kurių jis yra padarytas. Nuo tinkamo avilio pasirinkimo didžiąją dalimi priklauso ir kitų veiksnių, kaip maitinimo, ganyklų išnaudojimo, sergamumo, gero žiemojimo, bičių našaus aptarnavimo, efektyvumas., Todėl kiekviena diskusija dėl avilio tikrai palengvina rasti atsakymus į iškylančius klausimus.
Apiterapija (lot. apis – bitė + gr. therapeia – gydymas) – gydymo ir profilaktikos metodai, kuriuose naudojami bičių produktai ir iš jų pagaminti vaistiniai preparatai, o dabar ir patys bitynai (atitinkamai paruošti- kaip pas A. Kraujelį). Šiuolaikinės apiterapijos pradžia yra laikomi 1858 m., kai prancūzų gydytojas Demarti pradėjo gydyti bičių nuodais, tačiau patys bičių produktai ir jų gydomosios savybės žinomi jau gerokai seniau. Tai paliudija ir Hipokrato (460 – 377 pr. m. e.) raštuose esantys gydymo bičių produktais (medumi, pikiu) ir bičių įgėlimais pavyzdžiai, ir Ibn Sina (Avicena) (980-1037 m.) veikale „Gydymo mokslo kanonas“ pateiktas tiesioginis gydomojo pikio poveikio nurodymas su rekomendacija kariams juo gydyti sužeidimus.
Kaip rašo „Bitininkas Lt““Ilgą laiką apiterapija laikytas tik gydymas bičių nuodais bei įgėlimais, tačiau ilgainiui apiterapeutų naudojamų bičių produktų sąrašas labai išsiplėtė ir dabar naudojami praktiškai visi bičių produktai: medus, bičių surinktos žiedadulkės, pikis, bičių pienelis, bičių duonelė, bičių nuodai, vaškas, tranų hidrolizatas ir kiti produktai. Iš jų gaminamos įvairios farmacinės formos – tepalai, ekstraktai, tinktūros, tabletės ir kt.
Pirmosios žinios apie bites, medų ir vašką Lietuvoje randamos tik XIII a. kronikose, tačiau apie bičių produktų reikšmę žmogaus sveikatai iki XX a. pirmoje pusėje pasirodžiusios J. Kriščiūno knygos „Bitininkystė“, kurioje pasakojama apie bičių produktų gydomąsias savybės ir pateikiamos jų vartojimo rekomendacijos, plačiai kalbama nebuvo.

Visgi tikroji apiterapijos pradžia Lietuvoje –1964 m., kai A. Eviltis ir A. Lukoševičiūtė Kauno klinikų kardiologijos skyriuje pradėjo tirti šviežio bičių pienelio įtaką pagyvenusiems pacientams, sergantiems širdies ligomis. Nuo to laiko susidomėjimas bičių produktų gydomosiomis savybėmis augo, gausėjo jas nagrinėjančių mokslininkų, gydytojų, farmacininkų gretos ir 1991 m. spalį Kaune buvo įkurta Lietuvos apiterapeutų asociacija (LAA), kurios pagrindine mokslinio darbo kryptimi tapo bičių produktų ir iš jų pagamintų vaistinių preparatų poveikio žmogaus sveikatai tyrimai“.

Kai kada pas bitininkus kreipiasi visai nepažįstami žmonės, tikėdamiesi patarimo, kaip gydytis nuo vienos ar kitos rimtos ligos. Tačiau jiems paprastai tenka nusivilti: net ir aukščiausios kvalifikacijos apsiskaitęs bitininkas neturi teisės dalyti panašių patarimų. Atsakomybę gali prisiimti tik medikai. Tas buvo pabrėžta ir molėtiškių bitininkų susitikime.

Tačiau tarpusavyje bičiuliai drąsiau dalijasi informacija, kurios apstu užsienio spaudoje, internete, taip pat ir asmenine patirtimi. Tarp bitininkų yra daug ilgaamžių, jie beveik neserga ne tik peršalimo, bet ir senatvinėmis ligomis, ilgiau nei kiti išlieka darbingi. Tai lemia daugybė veiksnių. Guvų kūną ir protą tikriausiai padeda išlaikyti malonus darbas su bitėmis ir jų produktų vartojimas. Sveikatą stiprina toli gražu ne vien medus. Naudos organizmui žmogus gauna ir netiesiogiai – dirbdamas su bitėmis, kvėpuodamas avilio (bitidės) kvapu, kuriame gausu lakių kvėpavimo sistemą palankiai veikiančių medžiagų.

Lietuvoje dar mažai žinoma apie gydymą bičių kvapu, todėl pirmieji A. Kraujelio žingsniai šia kryptimi yra sveikintini. Reikia tikėtis kad netrukus atsiras ir pasekėjų.

Nemažai naujo sužinota ir K Minkšimo bityne, kuriame naudojami daugiaaukščiai aviliniai, kur šeimininkas turi savos patirties kaip kovoti su bičių priešais- vapsvomis ir kt.

Išsiskirstydami bitininkai nesakė sudie- jie tiki, kad aktyvi jų vadovė Milda Šukevičienė juos dar ne kartą kvies draugėn, o jie vėl rinksis pakalbėti ir apie bites, ir apie orą, nuo kurio irgi nemaža dalimi priklauso bitininkavimo sėkmė.

Jonas Bareikis

Molėtai

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

bitininkas.lt prierašas

- dar kartą dėkoju bičiulei Mildai už leidimą XXXV šventės metu pasistatyti savo plakatėlius. Toks palaikymas buvo itin svarbus tada sunkioje padėtyje atsidūrus. Juo labiau šiais laikais, kai daug kas stengiasi “nuplėšt” net ir bandančius kapanotis vargšus, toks supratingumas – tai lyg vandens gurkšnis trokštančiam.

Tautvydas Bloznelis

BITININKO redaktorius