Nauji komentarai

Kategorijos

Archyvai

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Paremkite svetainę SMS žinute
Arba rinkdamiesi serveriai.lt paslaugas , pasinaudoję žemiau esančia nuoroda. Padarysit gerą darbą ir dar nuolaidą gausit. hostingas su 10% nuolaida Dedikuoti.lt serveriai Domenai 20 % pigiau

LEMIAMA DVIKOVA: RAPSAI PRIEŠ BITES

GERMANY-WEATHER-WINDMILL-FEATURE

Lietuvos ir kitų šalių ūkininkai prašo nedrausti naudoti neonikotinoidų, nes priešingu atveju toliau mažės rapsų plotai, jų derlius, kris kokybė. Scanpix nuotr

Vida Tavorienė
2017-01-30

Leis vėl naudoti neonikotinoidus augalų apsaugai ar juos uždraus? Skirtingose barikadų pusėse atsidūrę bitininkai ir rapsų augintojai nekantriai laukia Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) išvadų, kurios turės įtakos Europos Komisijos (EK) sprendimui. EFSA savo verdiktą žada pateikti dar šį mėnesį.

Draudė dvejus metus

Cheminių augalų apsaugos priemonių, kurių sudėtyje yra neonikotinoidų, naudojimo šalininkai ir priešininkai jau seniai grumiasi tarpusavyje. Dėl masiškai žūstančių bičių aliarmą keliantys viso pasaulio bitininkai buvo pasiekę laikiną pergalę – 2013 m. EK dvejiems metams buvo uždraudusi naudoti neonikotinoidų grupės veikliųjų medžiagų turinčius beicus.
Atliktų laboratorinių ir lauko tyrimų duomenys atskleidė, kad neonikotinoidai yra labai toksiški bitėms ir kitiems vabzdžiams – šios cheminės medžiagos pažeidžia jų centrinę nervų sistemą, todėl vabzdžiai yra paralyžiuojami ir žūva. EFSA nustatė, kad šios cheminės medžiagos bitėms poveikį daro per žiedadulkes, nektarą bei dulkes, kurios sėjos metu patenka ir ant šalia augančių žydinčių augalų, taip pat per augalų lapų išskiriamą skystį, kurį bitės geria.
Vis dėlto EK numatė išlygą – ES valstybėms narėms buvo suteikta galimybė atitinkamomis aplinkybėmis leisti tiekti į šalies rinką šiuos augalų apsaugos produktus, jeigu, pavyzdžiui, kiltų grėsmė, kurios nebūtų galima įveikti jokiomis kitomis priemonėmis. Kitaip tariant, jei alternatyvi chemija nepadėtų apsaugoti pasėlius nuo kenkėjų.
Lietuva pasinaudojo šia išlyga. Pernai Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išimties tvarka ir su tam tikrais apribojimais leido įsivežti minėtų cheminių medžiagų turinčio beico ir beicuotų rapsų sėklų.
Ar šie sisteminiai insekticidai, dėl kurių pavojaus gyviesiems organizmams yra susirūpinę ne tik bitininkai, bus leidžiami toliau naudoti, priklausys nuo pateiktų EFSA išvadų (ji tai turėtų padaryti iki sausio pabaigos) ir EK sprendimo.

Negali išauginti rapsų

Ūkininkai viliasi, kad EK vėl leis naudoti neonikotinoidus, be kurių jie sako negalintys išauginti vasarinių rapsų. Šiems pasėliams labai daug žalos padaro vieni didžiausių kenkėjų – spragės. Augintojai skundžiasi, kad esant sausam pavasariui spragės vasarinius rapsus gali pažeisti net prieš jiems sudygstant. Anot jų, veiksmingiausia apsauga nuo šių kenkėjų – sėklos apdorojimas beicais, kurių sudėtyje yra neonikotinoidų grupės veikliųjų medžiagų. Jas uždraudus vasarinių rapsų plotas ES šalyse stipriai sumažėjo. Lietuvoje jis susitraukė kone keturis kartus.
„Rapsai tinka sėjomainai, teikia pajamų, be to, dabar jų kaina kyla. Augintojai galėtų jau dabar planuoti pasėlius ir sudaryti palankias sutartis su rapsų supirkėjais, tačiau dėl draudimų jie nerizikuos jų auginti. Žemdirbiai šiandien negali pasinaudoti palankia situacija rinkoje ir tikėtis daugiau uždirbti“, – apgailestavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas.
Jis pridūrė, kad augalininkystei sąlygos darosi vis nepalankesnės dėl žalinimo reikalavimų ir kitokių draudimų. Anot LGAA atstovo, ES augintojams tampa sunkiau konkuruoti su trečiųjų šalių žemdirbiais, nes šie gali naudoti ES uždraustas chemines augalų apsaugos priemones, todėl turi galimybę gaminti pigiau.

Prašo neuždrausti

Rapsai – viena pelningiausių kultūrų, todėl žemdirbiai kyla į kovą. Višegrado grupės šalių – Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos – ūkininkų savivaldos organizacijos susirūpinimą dėl neoinikotinoidų draudimo išsakė už sveikatą ir maisto saugą atsakingam ES komisarui Vyteniui Andriukaičiui adresuotame rašte. Jame teigiama, kad ūkininkai jau patiria tokio draudimo neigiamas pasekmes – mažėja derlius ir jo kokybė, auga gamybos sąnaudos, nes jiems tenka dažniau purkšti pasėlius kitais chemikalais. Višegrado grupės šalių kreipimąsi palaikė ir mūsų Žemės ūkio rūmai.
Šiame rašte ūkininkų atstovai EK narius ragina remtis tik moksliškai pagrįstais šaltiniais. LGAA administracijos vadovas I.Jankauskas„Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad neseniai atliktas didelio masto tyrimas dėl neinikotinoidų poveikio bitėms paneigė, jog klotianidinas (vienas neonikotinoidų) yra kenksmingas šiems vabzdžiams. Tiesa, vengiama pabrėžti, kad šį tyrimą atliko pati šios cheminės medžiagos gamintoja.

Baisūs nuodai

Lietuvos bitininkai taip pat su dideliu nerimu laukia EFSA išvadų. „Mūsų nuomonė tvirta ir aiški: nepritarėme ir niekada nepritarsime, kad neonikotinoidai būtų naudojami, nes jie yra vieni didžiausių nuodų ir vieni kenksmingiausių pesticidų. Bet kol kas palaukime sprendimo, paskui galėsime vertinti“, – „Valstiečių laikraščiui“ kalbėjo prof., habil. dr., Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Algirdas Skirkevičius.
Anot jo, EFSA minėtas išvadas turėjo pateikti dar prieš metus, tačiau vis delsė. Ir bitininkai, ir ūkininkai kalba, kad EFSA patiria spaudimą, nes vieni spaudžia remtis vienais tyrimais, kiti – kitais.
Biomedicinos mokslų daktaras, Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) docentas Algirdas Amšiejus, kalbėdamas apie neonikotinoidų žalą, sunkiai valdė emocijas: „Juk kalbame ne tik apie bites, bet ir apie kitus vabzdžius, apskritai gyvąją gamtą, taip pat apie žmogų. Ar ūkininkai to nesupranta, ar nenori suprasti? Apie neonikotinoidų poveikį pateikta tokių duomenų, kad net plaukai šiaušiasi, o jie skaičiuoja ekonominę naudą!“
Ne viename bitininkų renginyje užsienyje dalyvavęs mokslininkas yra surinkęs nemažai duomenų apie neonikotinoidų keliamą grėsmę. „Pernai Švedijoje, Malmėje, vykusiame bitininkų simpoziume buvo konstatuota, kad šie chemikalai yra dešimtis ar šimtus tūkstančių kartų nuodingesni už nuodingąjį insekticidą DDT, liaudiškai vadinamą dustu. Jis dabar draudžiamas, tačiau praeitame šimtmetyje buvo kone stebuklas. Kur mes ritamės?“ – retoriškai klausė bitininkas.
Anot A.Amšiejus, jeigu neonikotinoidus vėl bus leista naudoti, sumanūs bitininkai stengsis savo augintines išsaugoti – vežti toliau nuo šiais chemikalais apdorotų pasėlių. „Mes savo biteles bandysime gelbėti, bet kas išgelbės laukinius vabzdžius? Jiems bus amen, tik laiko klausimas kada taip atsitiks“, – liūdnai konstatavo ASU docentas.

Kas užsako tyrimus?

amsiejus-292x300

Doc. dr. A. Amšiejus

A.Amšiejus, kalbėdamas apie skirtingas cheminių augalų apsaugos poveikį tiriančių mokslininkų išvadas, pabrėžė, kad į tokią painiavą patenkama dėl to, kad nėra bendros tyrimo metodikos. Be to, anot jo, mokslinių tyrimų išvados priklauso ir nuo jų užsakovų.

Kokių rezultatų galima tikėtis, jeigu tyrimą užsako pesticidų gamintojas? Atsargiai reikėtų vertinti ir tokių institutų, kuriuose tie patys chemijos gamintojai yra įrengę laboratorijas ar kabinetus, tyrimus. Visame pasaulyje stambios įmonės taip remia mokslo įstaigas, o tyrėjai juk turėtų būti nepriklausomi“, – kalbėjo ASU dėstytojas.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė teigė, kad institutas brandino mintį imtis tyrimo, kaip mūsų sąlygomis neonikotinoidai veikia bites, tačiau tam negavo finansavimo. „Pernai buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo ASU mokslininkai“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė R.Semaškienė.

Gavo užsakymą

zemeckis-300x244

Dr. Romualdas Zemeckis, ASU prorektorius

Pernai mes gavome Žemės ūkio ministerijos užsakymą ir bandome atlikti tyrimą, kaip neonikotinoidai veikia bites ir panašiai. Dabar yra įvairių tyrimų ir įvairių spekuliacijų.
Žinoma, kad neonikotinoidai tiesiogiai veikia bites, bet mums reikia ištirti visos grandinės – nuo beicuotos rapso sėklos iki augalo žiedų ir nektaro – poveikį šiems vabzdžiams. Sudėtingiausia išsiaiškinti, kaip bites veikia rapsų nektaras ir žiedadulkės. Be to, reikia įvertinti, kiek šios cheminės medžiagos patenka į aplinką sėjant beicuotą sėklą.
Taigi mums tenka didelė atsakomybė. Tyrimą vykdysime trejus metus, tad kitąmet turėsime vienokius ar kitokius rezultatus. Esame susipažinę su užsienio mokslininkų tyrimais, bet jie tvirtų išvadų nepateikia. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skirtingomis sąlygomis gali būti nustatytas ir skirtingas poveikis.
Toks tyrimas man įdomus ir kaip bitininkui. Manau, kad dėl žūstančių bičių kaltinti tik neoinikotinoidus būtų neteisinga. Mano bitės yra toliau nuo rapsų laukų, bet bičių šeimos vis tiek žūsta.
Reikia suprasti ir ūkininkus, kurie skundžiasi, kad alternatyvios augalų apsaugos priemonės didina gamybos savikainą. Dėl to jie atsisako auginti vasarinius rapsus. Jų plotai stipriai sumažėjo. Be to, dažniau purškiant pasėlius taip pat kyla grėsmė aplinkai.

Valstietis_logo

Komentuoti