Apis Sejny

Nauji komentarai

Kategorijos

Archyvai

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Paremkite svetainę SMS žinute
Arba rinkdamiesi serveriai.lt paslaugas , pasinaudoję žemiau esančia nuoroda. Padarysit gerą darbą ir dar nuolaidą gausit. hostingas su 10% nuolaida Dedikuoti.lt serveriai Domenai 20 % pigiau

Bitės atpažįsta bitininką?

bitininkeAtrastas dar vienas bičių panašumas į žmones: tai susiję su veidais

lrytas.lt 2018-10-21

Žmogaus smegenys turi net 100 milijardų neuronų, o štai bitės – vos 1 milijoną. Tačiau nepaisant to, tyrimai rodo, kad bitės gali atpažinti žmonių veidus lygiai taip pat, kaip juos atpažįsta patys žmonės.

„The Journal of Experimental Biology“ rašo, kad tiek bitės, tiek žmonės veido atpažinimui naudoja naudoja tą pačią techniką, vadinamą konfigūruojamu apdorojimu (angl. configural processing): jos (o taip pat ir žmonės) sujungia žmogaus veido dalis – akis, ausis, nosį ir burną – į vieną ir tokiu būdu suformuoja atpažįstamą braižą.

Anot Tulūzos universiteto neurobiologijos profesoriaus Martino Giurfa, tai yra tarsi dalelių klijavimas. Mokslininkas sako, kad tai yra tas pats gebėjimas, kuris mums leidžia suvokti, kad tiek kiniška pagoda, tiek šveicariška trobelė yra gyvenimui iš esmės tinkami pastatai.

Tyrimo metu M.Giurfa ir jo kolegos sukūrė stendą su piešiniais, kuriuose buvo rankomis piešti piešiniai. Kai kuriuose jų buvo nupiešti veidai, o kai kuriuose – kiti objektai. Priešais veidus buvo padėti dubenėliai su pasaldintu vandeniu, o priešais kitus – su paprastu vandeniu. Po kelių nesėkmingų kelionių prie paprasto vandens, bitės vis sugrįždavo prie pasaldinto vandens dubenėlių.

Po kiekvieno vizito piešiniai ir dubenėliai būdavo nuvalomi, kad bitės naudotųsi tik savo vizualiniais gebėjimais, o ne saldumą išduodančio kvapo pajautimu. Mokslininkai taip pat nustatė, kad bitės atskirdavo tuos veidus, prie kurių būdavo saldus vanduo nuo tų, prie kurių būdavo paprastas skystis.

Anot kito tyrimo autoriaus Adriano Dyerio iš Monash universiteto (Australija), po kelių valandų tokio pobūdžio treniruočių bitės pasirinkdavo teisingus veidus 75 procentais atvejų.

Mokslininkai pažymėjo, kad nors jie yra biologai o ne kompiuterių mokslo specialistai, jie tikisi, kad jų darbą bus įmanoma panaudoti ir kompiuterinio veido atpažinimo srityje. A.Dyeris viliasi, kad šis tyrimas pagelbės tokiais atvejais, kaip siekiant užtikrinti žmonių saugumą oro uostuose.

M. Giurfa sako, kad šio tyrimo tikslas buvo įrodyti, kad norint atskirti objektus, gyvūnui visai nereikia sudėtingo nervinio tinklo. Anot jo, tai galėtų leisti ateityje išmokyti robotus geriau atpažinti objektus.

Tačiau kompiuterių mokslininkas Davidas Forsythas iš Ilinojaus universiteto sako, kad šis tyrimas nepadeda išspręsti pačios sudėtingiausios technologinės problemos. Problema glūdi sistemos sukūrime, kuri per tam tikrą laiką atpažintų tuos pačius žmones, nepaisant to, kad jie užsiaugina plaukus, pasensta ar dėvi akinius nuo saulės. Jis abejoja, ar tai gali atskirti ir bitės.

Tiesa, D.Forsythas sutinka, kad ir toliau labai svarbu tyrinėti gyvūnus ir jų gebėjimus atpažinti objektus. Nors kompiuteriai veidų atpažinime ir tapo itin pažangiais, vis dėlto ši užuotis dar kelia daug iššūkių.

Parengta pagal „New York Times“.

Komentuoti