>
Apis Sejny

Nauji komentarai

Kategorijos

Archyvai

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Paremkite svetainę SMS žinute
Arba rinkdamiesi serveriai.lt paslaugas , pasinaudoję žemiau esančia nuoroda. Padarysit gerą darbą ir dar nuolaidą gausit. hostingas su 10% nuolaida Dedikuoti.lt serveriai Domenai 20 % pigiau

Saldus žiemos rytas

IMG_3990Gruodžio 8 d., šeštadienį, kavinėje „Salos“, Trakuose, į tradicinius „Medaus pusryčius“ susirinko bitininkai ir svečiai iš Trakų rajono bei kitų Lietuvos vietovių. Tai Slovėnijos bitininkų iniciatyva, reguliariai vykstanti Vengrijoje, Čekijos Respublikoje, Austrijoje, Rumunijoje, Kroatijoje. Mūsų bitininkai taip pat palaiko šią idėją ir rengia „Medaus pusryčius“. Tokiu būdu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į nykstančių bičių problemą, stengiamasi vaikus sudominti bitininkyste, paaiškinti vietoje užaugintų produktų ir sveikos gyvensenos svarbą.

Bičių produktų nauda žmogaus sveikatai

IMG_3990

Gėlės Lietuvos apiterapeutų asociacijos prezidentei prof. Jūratei Jankauskienei iš Trakų neįgaliųjų užimtumo centro direktoriaus Juozo Norinkevičiaus rankų

Jau ne pirmus metus Trakų neįgaliųjų užimtumo centras ir Trakų bitininkų draugija organizuoja kasmetinius „Medaus pusryčius“, kuriose dalyvauja ne tik patys bitininkai, bet ir įvairūs mokslininkai, besidomintis bičių pasauliu ir jų gaminama produkcija bei jos įtaka žmogaus sveikatai. Tą rytą visiems pasibūti kartu atvyko Lietuvos apiterapeutų asociacijos prezidentė prof. dr. Jūratė su asociacijos valdybos nariais  prof. dr. Algirdu Baltuškevičiumi ir Česlovu Zvicevičiumi, „Medicata“ direktorius Sigitas Vasiliauskas, Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika LT“ prezidentė Rasa Čirienė, Elektrėnų bitininkų draugija „Bitinai“ pirmininkas Arūnas Adžgauskas, Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, tarybos narė Jurgita Čirienė, Trakų seniūno Kęstučio Vilkausko žmona Eugenija Vilkauskienė, bitininkai ir renginio svečiai. Trakų bitininkų draugijos pirmininkas Juozas Norinkevičius džiaugėsi, kad susirinkusieji nepatingėjo atvykti. Bitininkas, rodydamas Gamtos tyrimų centro vyresniosios laborantės Aušrinės Raudoniūtės parengtas skaidres, trumpai pristatė bitės anatomiją. Bitės priklauso plėviasparnių vabzdžių grupei, mintančioms nektaru ir žiedadulkėmis, turi keturis sparnus. „Bitė yra plaukuota, todėl primena mešką, – juokavo J. Norinkevičius. Iš tiesų bitei plaukai yra labai svarbūs, nes padeda rinkti augalų žiedadulkes, kurios, kaip ir medus, vaškas ir bičių pienelis yra pats natūraliausi šių vabzdžių gaminami produktai, kurie padeda žmogaus sveikatinimui.

IMG_3972

Renginio dalyviai – (iš kairės) Lietuvos Apiterapeutų asociacijos nariai prof. dr. Algirdas Baltuškevičius, Česlovas Zvicevičius, prezidentė, prof. Jūratė Jankauskienė (trečia iš kairės) ir „Medicata“ direktorius Sigitas Vasiliauskas ir kiti svečiai

Taip pat Trakų bitininkų draugijos pirmininkas priminė, kodėl bitė miršta įgėlus: „Bitės darbininkės, užpuolusios žmogų ar kitą žinduolį, paprastai gali įgelti tik vieną kartą. Jų geluonis turi užkarpas (barzdeles), kurios užsikabina už tvirtos elastingos odos, todėl geluonis įstringa odoje. Bitei bandant ištraukti geluonį ar įgeltam žmogui nubraukiant bitę geluonis su nuodų aparatu išsirauna iš bitės pilvelio, neretai atitrūksta paskutinis pilvelio segmentas su visu geluonies aparatu. Kartu dažnai išsirauna dalis žarnyno. Dėl to bitė įgelti antrą kartą negali ir netrukus žūsta.“

Lietuvos apiterapeutų asociacijos prezidentė prof. dr. Jūratė Jankauskienė perskaitė pranešimą apie Vydūnas (Vilhelmas Storosta, 1868–1953) – didysis lietuvių humanistas, rašytojas, žymiausias Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas. Aukščiausia vertybe laikydamas žmoniškumą, Vydūnas savo įvairiašake veikla siekė ugdyti sąmoningų ir laisvų žmonių tautą, kuri būtų iš esmės, o ne paviršiaus dalykuose laisva. Šį tikslą pasiekti, anot Vydūno, galima tik ugdant tautos dvasinę kultūrą, – mokslą, meną, dorovę. Tarp tautinio atgimimo asmenybių Vydūnas išsiskiria tvirtu įsitikinimu, kad tautiškumas yra ne tikslas sau, o žmoniškumo ugdymo sąlyga. Jis norėjo, kad lietuvių tauta kuo svariau prisidėtų prie žmoniškumo prado stiprinimo pasaulio kultūros raidoje apie bičių unikalumą ir medaus sąsaja su žmogaus sveikata. „Bičių organizuotumas, gaminami produktai – gamtos stebuklas. Nuo seno lietuviams bitė buvo šventa, apie jas kalbėta tik pagarbiai. Baltų tikėjime bičių ir gandro nužudymas buvo tokia pat nuodėmė, kaip ir  žmogaus. Ne veltui sakoma, kad bitė ne dvesia, o miršta. Jei mirdavo namų šeimininkas, namiškiai šią žinią turėdavo garsiai pasakyti prie avilių, kad išeinantysis neišsivestų bičių. – teigė mokslininkė.  – Bičių avilyje vyksta daug mokslui nepaaiškinamų  dalykų: nuolatinė 35 laipsnių temperatūra, šešiakampiai koriai, transformacija – nuo kiaušinėlių iki vabzdžių, bičių darbo ir pareigų pasiskirstymas, navigaciniai sugebėjimai.“

foto

Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė (kairėje) ir tarybos narė Jurgita Čirienė

Medus iki šiol buvo ir maistas, ir vaistas – tai atėjo iki mūsų dienų. „Aviečių medus – tai vaistas nuo viršutinių kvėpavimo ligų, pienių medus gydo kvėpavimo takų ligas, padeda išsivaduoti nuo įvairių skausmų, liepų medus gydo uždegimus, slogą, anginą, bronchitą, kovoja su daugeliu mikrobu, o dobilų medus gydo moteriškas ligas, kaštonų medus – inkstų, grikių medus turi daug geležies ir naudojamas gydyti mažakraujystę, kraujagyslių, odos ligas, ilgai negyjančias žaizdas, naudingas maitinančioms motinoms,   pievų medus – įvairių žiedų – turi gydomųjų savybių, puikus antiseptikas, – apie medaus gydomąsias savybes kalbėjo  prof. dr. Jūratė Jankauskienė. – Medus padeda įsisavinti įvairių vaistažolių maistingąsias medžiagas. Diabetikams rekomenduojama vartoti medų sumaišytą su ciberžole. Medaus mišinys su cinamonu – vaistas nuo daugelio ligų, naudojamas tinkamomis dozėmis padeda gydyti cholesterolio padidėjimą, peršalimą, artritą, įvarius išbėrimus, reguliuoja kūno svorį.  Taip pat medus tinkamas naudoti akių ligoms gydyti. Distiliuotas arba virintas vanduo sumaišomas su medumi (santykis 7:3), šio tirpalo galima lašinti į akis. Taip gydomi įvairūs  akių uždegimai.“ Taip pat apiterapeutė priminė, kad medus ramina nervus, padeda užmigti, yra profilaktinė priemonė prieš migrenos priepuolius, o moterims labai svarbi grožio procedūrų dalis.

Trakietis bitininkas Virgilijus Kondrotas susirinkusiesiems pristatė įvairias medaus rūšis: akacijų, kaštonų, lipčiaus ir kt. „Manęs dažnai klausia, kodėl reikia vartoti medų, o ne cukrų, – sako V. Kondrotas. – Turime suvokti, kad medų daugiausia sudaro fruktozė, o ne sacharozė. Kai mes geriame arbatą, kavą su cukrumi, staiga kraujyje pakyla cukraus kiekis ir kasa automatiškai stengiasi išskirti daugiau insulino.“ Taip pat medus suteikia ilgesnį sotumo jausmą. Ryte suvalgius šaukštelį medaus, kelias valandas iki pietų nekamuos alkio jausmas. Dažnai vyresnio amžiaus vyrai susiduria su prostatos bėdomis, todėl bitininkas atskleidė, kad ir čia jiems gali padėti bitės: „Pavasarį reikia išdžiovinti žuvusių bičių kūnelius ir panaudojant spiritinį užpilą gerti nuo prostatos ligų.“ Taip pat V. Kondrotas pridūrė, kad norvegų mokslininkai 15 metų tyrė bičių kūnelius ir nustatė, kad jose yra medžiaga, kuri atjaunina organizmą.

Prof. dr. Algirdas Baltuškevičius, Lietuvos apiterapeutų asociacijos ir Lietuvos bitininkų sąjungos valdybų narys, taip pat kalbėjo  apie medų ir kitus bičių produktus (žiedadulkes, pikį, pienelį, vašką, nuodus, duonelę) ir jų gydomąją galią. Pavyzdžiui, vartojant medų galima sumažinti padidintą skrandžio rūgštingumą. Tereikia jį ištirpinti šiltame virintame vandenyje (ne daugiau kaip 40 laipsnių temperatūra) ir šį mišinį gerti valandą prieš valgį.

IMG_3939

Varėnos r. bitininkas Jonas Jakaitis (kairėje) su Trakų bitininku Virginijumi Kondrotu (centre) ir vyriausiuoju veterinarijos gydytoju-valstybininiu veterinarijos inspektoriumi Vaidu Jonušaičiu

Gal galėčiau pareplikuoti išsakytai minčiai apie didelį vaistų vartojimą. Manu šiuo metu tai yra priklausomybė – liga. Žmonės pasidarė priklausomi nuo per televiziją, radiją ir kitą žiniasklaidą transliuojamą atvirą ar paslėptą reklamą. Atsitinka netgi kuriozinių situaciją, kada pacientė (moteris) teiraujasi kodėl jai šeimos gydytojas neskiria per televiziją siūlomų vaistų skirtų jos amžiaus grupės žmonėms. Kada daktaras pasiteirauja apie kokius vaistus pacientė kalba ir sužino, kad tai prostatai gydyti vaistai ir paklausia ar tikrai pacientė blogai jaučiasi, ar turi nusiskundimų, ji paprasčiausiai atsako – ne, bet rekomendavo vartoti profilaktiškai.  Žinoma, moterys niekad neturi ir neturės  problemų dėl prostatos, nes tokio organo jų organizme nėra. Tačiau tikrovė yra tokia, kad žmonės užsiima savigyda. Jei pamenate netolimą praeitį. mieste būdavo didelė poliklinika, nemaža ligoninė ir tik viena ar dvi vaistinės. Visi susirgę žmonės eidavo pirmiausia pas gydytoją ir tik vėliau į vaistinę įsigyti vaistų,kuriuos skyrė gydytojas. Šiuo metu viskas atvirkščiai. Poliklinikos mažėja, ligoninės uždarinėjamos, o vaistinių yra beveik visuose prekybos centruose, netgi planuojama leisti prekiauti vaistais ir kuro kolonėlėse, parduotuvėse. Ką tai reiškia, kad gyventojai kreipiasi į gydytoją, kada nebeišsigydo patys, arba dar blogiau – suserga nuo savavališko ar besaikio vaistų vartojimo.

Esu skaitęs puikius žodžius. „Daugiau kaip du tūkstančius metų medicina stengėsi padėti ligoniui, išgydyti jį, šiuo metu medicina dirba …“ nuo savęs pridėčiau – medicina daugiau kaip du tūkstančius metų stengėsi išgydyti ligonį padarydama kuo mažiau žalos pacientui. Netinkama ar nereikalinga gydymo intervencija, visada padaro didesnę ar mažesnę žalą organizmui.

IMG_4019

Bardas Povilas Girdenis

Žmogus turi stengtis gyventi taip, kad nesusirgtų. Tai yra kur kas pigiau ir sveikiau.

Renginio metu visi kalbėję mokslininkai ir bitininkai, dalijantis savo patirtimi, akcentavo, kad bičių produkcija teigiamai veikia žmogaus sveikatą, gali padėti gydyti įvairias ligas. O kad atmosfera nebūtų per daug oficiali, susirinkusiesiems skambėjo bardo Povilo Girdenio dainos. Taip pat Medaus pusryčių dalyviai galėjo padegustuoti įvairių rūšių medaus, net paragauti iš korio, įvertinti jo skonį ir naudingąsias savybes. Taip pat buvo galima įsigyti Trakų neįgaliųjų užimtumo centro gaminių, taip paremiant įstaigą.

Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ    Autorės nuotr.

Komentuoti