>

Nauji komentarai

Kategorijos

Archyvai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Paremkite svetainę SMS žinute
Arba rinkdamiesi serveriai.lt paslaugas , pasinaudoję žemiau esančia nuoroda. Padarysit gerą darbą ir dar nuolaidą gausit. hostingas su 10% nuolaida Dedikuoti.lt serveriai Domenai 20 % pigiau

Bitėms gelbėti – Europos piliečių iniciatyva

bites_skrenda2Milda KNIEŽAITĖ
Intensyvėjantis žemės ūkis, lizdams tinkamų buveinių mažėjimas, „vejos kultūros“ plėtra. Pasak ekologo dr. Eduardo Budrio, Lietuvos bitėms ir kitiems naudingiems vabzdžiams iškyla tos pačios problemos, kaip ir kitur Europoje.
Gegužės 27 dieną Europos Komisija oficialiai įregistruos Europos piliečių iniciatyvą „Gelbėkime bites! Biologinės įvairovės apsauga ir vabzdžių buveinių gerinimas Europoje“. Ja siekiama, kad biologinės įvairovės skatinimas taptų bendru žemės ūkio politikos tikslu; iš esmės būtų sumažintas pesticidų naudojimas, uždrausti visi be išimčių kenksmingi pesticidai ir reformuoti tinkamumo kriterijai; skatinama struktūrinė žemės ūkio kraštovaizdžio įvairovė; veiksmingai kuriamos saugomos teritorijos; intensyvinami moksliniai tyrimai ir stebėsena bei gerinamas švietimas.
Įregistravus iniciatyvą, bus pradėtas skaičiuoti vienų metų terminas, per kurį organizatoriai turi surinkti jai pritariančių piliečių parašus. Jei per vienus metus iš ne mažiau kaip septynių skirtingų valstybių narių bus gautas vienas milijonas pritarimo pareiškimų, Europos Komisija per tris mėnesius turės imtis veiksmų. Ji galės nuspręsti patenkinti prašymą arba jo netenkinti, tačiau abiem atvejais turės pagrįsti savo sprendimą.
„Ne bitinius reikia gelbėti, bet tvarką įvesti. Kai tvarka bus įvesta, jie savaime liks gyvi, sveiki ir savo vietoje“, – įsitikinęs Lietuvos bitininkų sąjungos LBS) prezidentas prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius.

DARBINE_001

Ekologas dr. Eduardas Budrys:"Lietuvoje apdulkintojų ir kitų naudingų vabzdžių tyrimai kol kas nėra laikomi prioritetiniais." / Alinos Ožič nuotrauka

Nuskustos vejos, apsodintos „dykvietės“
„Su žemės ūkio intensyvumo didėjimu susijęs didėjantis pesticidų naudojimas agroekosistemose, – sakė „Lietuvos žinių“ portalui Gamtos tyrimų centro (GTC) vyresnysis mokslo darbuotojas dr. E. Budrys. – Kita problema – mažėja bitėms tinkamų buveinių – atvirų, nesukultūrintų pievų su natūralia sukcesine mozaika, palaikomų ekstensyvaus ganymo arba vėlyvo (po daugumos augalų žydėjimo) šienavimo. Jos naikinamos apsodinant mišku arba intensyvinant naudojimą, sukultūrinant ir įtraukiant į sėjomainas.“
Bitėms nebelieka natūraliai žydinčių žolinių augalų, tiekiančių joms būtinas žiedadulkes, ir dėl „vejos kultūros“ plėtros, kai, pasak ekologo, beveik iki žemės paviršiaus nenuskusta veja ar pievelė su žydinčiais augalais gyvenvietėje laikoma „netvarkinga“ ir „neprižiūrėta“. Todėl toks dažnas vejų šienavimas.
„Daugelis mūsų faunos laukinių bičių lizdus įsirengia sausose atviro grunto buveinėse bei sausoje, negyvoje medienoje. Tokios buveinės susidaro dėl šlaitų erozijos, miško gaisrų, kenkėjų poveikio miškui ar tiesiog dėl medyno „perbrendimo“ ir natūralios medžių mirties, – aiškino mokslininkas. – Visi šie natūralūs veiksniai mūsų visuomenėje priimami kaip neigiami, pavojingi, su jais kovojama, todėl daugumai laukinių bičių rūšių tinkamos buveinės lizdams įsirengti, tokios kaip eroduojantis molio ar smėlio skardis, pušyno gaisravietėje susiformavusi smiltpievė ar sausi medžiai, stuobriai miške, aktyviai naikinamos stabdant eroziją, apsodinant mišku „dykvietę“ ar pašalinant stuobrius kaip „kenkėjų židinius“.

DARBINE_002

LBS prezidentas prof. Algirdas Skirkevičius (pirmas iš kairės) bitininkų šventėje. / LBS archyvo nuotrauka

Fragmentiška informacija
Dr. E. Budriui teko rengti vieną projekto siūlymą nacionalinei programai bei dalyvauti rengiant du tarptautinių projektų siūlymus. Projektų tikslas buvo įvertinti bičių ir kitų apdulkintojų populiacijų ir buveinių būklę Lietuvoje bei Šiaurės Europoje, parengti prognozes ir apsaugos priemones. Tačiau nė vienas jų nelaimėjo konkurso ir nebuvo finansuotas.
„Lietuvoje apdulkintojų ir kitų naudingų vabzdžių tyrimai kol kas nėra laikomi prioritetiniais, matyt, yra svarbesnių mokslo sričių, – sakė GTC Vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės tyrėjas. – Europos Sąjungos 7 Bendroji mokslo programa yra finansavusi didelį apdulkintojų tyrimų projektą. Jame dalyvavo mūsų kaimynai lenkai. Tačiau Lietuva – ne. Dabar turimos žinios apie laukines bites Lietuvoje yra surinktos tik dėl entomologų entuziazmo. Manyčiau, nors ir žinome apie laukinių bičių rūšių įvairovę, informacija apie jų paplitimą, gausumą ir pokyčių tendencijas Lietuvoje yra pernelyg fragmentiška, kad galėtume padaryti kokias nors išvadas ar teikti rekomendacijas.“
GTC šiuo metu atlieka tik vieną tyrimą, skirtą medunešėms bitėms. Jo tikslas – nustatyti, ar Lietuvoje išliko vietinio medunešės bitės porūšio populiacijų.
Neapčiuopiama nauda
„Bičių yra įvairių rūšių ir jos visos reikšmingos apdulkinant augalus. Bet medunešių bičių populiacija yra pati gausiausia ir jos duoda didžiausią naudą apdulkinant žemės ūkio kultūras“, – pabrėžė LBS prezidentas prof. A. Skirkevičius.
Tačiau iki šiol neišspręsta viena svarbiausių problemų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – atskaitomybė bitininkams už naudingų augalų apdulkinimą. Pasak prof. A. Skirkevičiaus, nors bitininkystė laikoma žemės ūkio šaka ir jai skiriama užtektinai dėmesio, kai iškyla klausimas dėl augalų apdulkinimo ir naudos, verčiamos į eurus ar kitus pinigus, akivaizdus tam tikras neatitikimas. Nes ta medunešių bičių teikiama nauda yra kelis kartus didesnė nei medaus, visos bičių produkcijos. Bet jos neapčiuopiame, todėl vyksta nesusikalbėjimas.
LBS prezidento manymu, laikui bėgant ši situacija turėtų keistis. Bet problemą pirmiausia turi pripažinti visas žemdirbių luomas, pagrindiniai augalų apdulkinimo vartotojai. Kol jie to nevertins, neskaičiuos, bus tik tyruose šaukiančiojo balsas.
„Ši problema egzistuoja daug metų. Buvo labai daug visokių iniciatyvų ir griežtesnio kontroliavimo, bet ji vis tiek nebuvo išspręsta. O esant tokiai liberaliai sistemai, kažin ar vienkartinė iniciatyva padės“, – abejojo prof. A. Skirkevičius.
Meta šešėlį ant visų žemdirbių
Pasak LBS prezidento, Lietuvoje apskritai Žemės ūkio ministerijos požiūris į bitininkystę yra palankus, griežtinamos augalų apsaugos taisyklės. Nedaug yra tokiu valstybių, kur, pavyzdžiui, kaip Lietuvoje prieš purškiant laukus reikia pirmiausia užsiregistruoti nustatyta tvarka, kad bitininkai žinotų.
„Ieškoma būdų, kaip sureguliuoti tuos klausimus. Tačiau atsiranda gudručių, kurie nenori paklusti taisyklėms, galbūt nesąžiningai įsiveža pesticidų į Lietuvą, nenori atskleisti tikrų jų pavadinimų, nes už tai gaus baudas. Todėl reikia imtis įvairių priemonių su tais negerėliais kovoti. Jie meta šešėlį ant visų žemdirbių, kurie sąžiningai dirba ir gerai tvarko ūkius“, – kalbėjo pašnekovas.
Tuose ūkiuose, kuriuose dirba kvalifikuoti agronomai, tų problemų, pasak prof. A. Skirkevičiaus, yra labai mažai arba išvis nėra. Tuose ūkiuose, kuriuose dirba nekvalifikuoti specialistai ir vadovaujasi nuostata „Po manęs nors ir tvanas“, netvarkingas pesticidų vartojimas ir ne laiku – viena didžiausių problemų, aktuali labai daug metų, kaip ir augalų apdulkinimo problema.

lzlogo

Komentuoti