>

Nauji komentarai

Kategorijos

Archyvai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Jūs galite paremti BITININKĄ

Paremkite svetainę SMS žinute
Paremkite rinkdamiesi serveriai.lt paslaugas , pasinaudoję šia nuoroda.
Taip pat galite paremti aukodami akimirką savo brangaus laiko - paspauskite ant reklamų.

Bitininkystė mieste: aviliai keliasi ant stogų

ant_verslo_centro_stogo_apsigyveno_bites-2Petras Lingė
Aplinkosaugininkai skelbia pavojų: pasaulis gali atsidurti arti katastrofos, nes masiškai nyksta bitės. Ligos, žemės ūkyje naudojami chemikalai, nepaaiškinamos bičių šeimų žūtys verčia galvoti, kokių priemonių imtis joms išsaugoti. Ar čia gali padėti miesto bitininkai, paplitę pasaulio didmiesčiuose ir pirmuosius avilius ant stogų keliantys Lietuvoje?

Miesto bitininkystės pradininku Lietuvoje reikėtų laikyti viešbutį „Grand Hotel Kempinski Vilnius“ sostinės centre. Dažnam praeiviui net nedingteli, kad virš jo galvos kasdien skraido bent 200.000 bičių. Pradėjęs nuo vienos bičių šeimos, viešbutis ant stogo jau laiko keturis avilius.

Pusryčiai nuo stogo

„Svarstėme, kuo pusryčiai mūsų viešbutyje galėtų skirtis iš kitų. Puiki idėja pasirodė šviežias medus su koriu. Miesto bitininkystė populiari pasaulyje, o Lietuvoje mes tapome jos pradininkais. Taip prisidedame prie bičių ir biologinės įvairovės išsaugojimo“, – pasakoja Birutė Leimontaitė, „Grand Hotel Kempinski Vilniaus“ pardavimų ir rinkodaros vadovė. Anot jos, prieš 4 metus buvo daug abejonių, ar bitėms miestas tiks, ar švarus bus medus. Tačiau baimės nepasitvirtino. Bičių prižiūrėti jie pakvietė profesionalų bitininką iš Trakų rajono Algį Mikalopą. Pirmaisiais metais jos sunešė 20 kg medaus.

Arti 20-ies avilių įvairiuose šalies miestuose ant savo biurų pastatų ir įmonių nusprendė iškelti SBA grupė. Iki birželio pabaigos jų atsiras Šilutėje, Utenoje, Raseiniuose, Kaune ir Klaipėdoje. Pirmąsias bites per Pasaulinę bičių dieną gegužės 20 d. SBA įkurdino Kauno centre, ant verslo centro BLC, ir „Klaipėdos baldų“ stogo terasoje.

Jų atvežė dr. Algirdas Amšiejus, Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas. Bičių prisibijau, bet pasisiūliau padėti nugabenti bičių pilnas spietines ant stogo. Užsidarius liftui, su 50.000 dūzgiančių vabzdžių ramus nesijaučiau.

Paklaustas, ar bičių nepražudys miesto tarša ir triukšmas, dr. Amšiejus, tapęs SBA miesto bitininkystės projekto kuratoriumi, sako manantis, kad bitėms čia bus gerai.

„Bitė aukščio nebijo. Kuo arčiau saulės, tuo jai geriau. Ant stogo ventiliacija gera, avilys apšiltintas – žiemą apsaugos nuo šalčio, vasarą neperkais. Vienintelis dalykas, galintis kelti problemų, tai šoniniai vėjai, kurie bites nubloškia, bet čia galima įrengti tvorelę“, – ramina bitininkas.

Pasak jo, miestai jau tapo švaresni nei kaimai: „Aišku, ne pramoniniai Kauno Amaliai ar Petrašiūnai. Centre švariau negu laukuose. Ar matėte kada nors čia važiuojantį keliolikos metrų pločio purkštuvą? Čia chemijos nėra. Benzinas jau bešvinis, bitės gerai gyvens.“

Medus švarus

Svečius medumi vaišinančio viešbučio atstovai ištyrė jį laboratorijoje. Tyrimais patvirtinta, kad Vilniuje surinktame meduje sunkiųjų metalų ne daugiau nei surinktame laukuose, o jo kokybė specialistus nustebino. Ypač kai sužinojo, kad tiria sostinės centre gyvenančių bičių medų.

Anot „Kempinski“ viešbučio avilius prižiūrinčio p. Mikalopo, bitės nektarą renka iš Bernardinų sodo, Markučių ir net Vingio parko: „Žiedų lankyti jos skrenda apie 3–5 km nuo avilio. Per metus iš keturių avilių išsukame 130–140 kg medaus. Vilniuje surinktas medus šviesus, geltonas, nesusikristalizuoja net iki žiemos, o surinktas mano bityne kaime – tamsus ir sukietėja greičiau.“

Mokslininkai nėra išsamiai lyginę mieste ir kaime surinkto medaus kokybės. Prieš daugiau kaip 10 metų atlikti tik keli tyrimai. Juose lygintas vietinis mažų, pramoninių bitynų, urbanizuotų vietovių ir importinis medus. Labiau urbanizuotose vietovėse aptikta daugiau chromo ir nikelio. Pasak mokslininkų, pagrindiniai šių elementų taršos šaltiniai – šiluminės elektrinės, sunkiosios pramonės įmonės ir automobilių išmetamosios dujos.

Viename mėginyje rasta keliskart daugiau švino, cinko ir kadmio nei kituose. Tačiau paaiškėjo, kad greičiausiai bitininkas ne tik suko medų cinkuotu medsukiu, bet ir laikė jį cinkuotame inde – gerą medų gali sugadinti netinkami bitininkavimo įrankiai.

„Norint padaryti išvadas, ar miestuose surinktas medus yra švarus, ar bitėms ten saugu, reikia išsamesnių tyrimų. Tačiau, kalbant apskritai apie Lietuvoje surinktą medų, galime pasidžiaugti, kad jis labai švarus, jame sunkiųjų metalų ir kitų nepageidaujamų cheminių elementų gerokai mažiau, nei aptinkama kitose šalyse“, – vertina dr. Agila Daukšienė, Sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų auginimo technologijų instituto Anatomijos ir fiziologijos katedros docentė.

Bitės – malonumui

Pasak p. Leimontaitės, bitės viešbučio svečiais nesidomi, ieško tik nektaro. Anot jos, per 4 metus bitės nei lindo į svečių kambarius, nei prie maisto, nei praeiviai skundėsi, kad juos sugėlė.

40 bičių šeimų turįs dr. Amšiejus, norėdamas parodyti, kad bitės išties yra taikios, pasiūlo man ištiesti delną (prieš tai apdūmija) ir įberia saują bičių! Laukiau mažiausiai kelių aštrių dūrių. Tačiau bitės, matyt, manęs bijojo mažiau nei aš jų, tad ramiai dūzgė ir ropinėjo.

Vieno garsiausių Lietuvos bitininkų, mokslininko Jono Balžeko tradiciją auginti bites perėmė jo anūkas vilnietis Tomas Balžekas, UAB „Media bitės“ generalinis direktorius. Jis avilių ant stogo Vilniuje, Užupyje, iškėlė prieš 7-erius metus. Medumi p. Balžekas vaišina kaimynus, o šie nėra priekaištavę dėl bičių kaimynystės.

Ponas Balžekas iš vienos miesto bičių šeimos per metus prisuka 30–40 kg medaus. Anot jo, tai gana daug, nes bičių konkurencija mieste maža.

Su bendraminčiu bitininkaujančiu žurnalistu Edmundu Jakilaičiu p. Balžekas puoselėja idėją įkurti Vilniaus bityną. Avilius planuojama pastatyti ant įžymių Vilniaus pastatų stogų, pavyzdžiui, Valdovų rūmų, Nacionalinio dramos teatro, Operos ir baleto teatro, miesto savivaldybės. Ketinama įrengti ir atskirą erdvę edukaciniams užsiėmimams.

„Surinktą medų pastatų savininkai dovanotų partneriams, rėmėjams. Galima net būtų formuoti miesto ar net šalies įvaizdį siejant jį su darbštuolėmis bitėmis ir jų saldžiu darbo vaisiumi – medumi. Juk mes, žmonės, esame tarsi miesto bitės, visi dirbame bendram avilio-miesto ir šeimos-bendruomenės labui. Bitės nuo seno lydi lietuvius, kodėl jų neįsileidus į mūsų miestus“, – svarsto p. Balžekas.

Pasaulio didmiesčiuose avilius ant pastatų laiko ne tik bitininkai, bet ir savivaldybės, viešbučiai, verslo centrai, vienuolynai. Londone pastaraisiais metais bičių šeimų skaičius perkopė 5.000. Kai kurie miestiečiai jau pradeda abejoti, ar jų nėra per daug. Paryžiuje skaičiuojama per 1.000 bičių šeimų.

Beje, 3 aviliai bičių stovėjo ant Paryžiaus katedros stogo virš akmeninės zakristijos ir per didįjį gaisrą nenukentėjo. Bitės neturi plaučių, tad, pasak jas prižiūrinčio bitininko Nicolas Geant, užuot jas pražudęs, anglies dioksidas tik apsvaigina ir užmigdo. Taip per gaisrą bičių šeimos išsaugojo motinėles, o ir vaškas aviliuose neištirpo.

Prisijungė net „McDonald’s“

Plačiai paplitusi neva Alberto Einsteino prognozė, kad išnykus bitėms žmonijai liktų tik ketveri gyvavimo metai. Šiuolaikiniai mokslininkai ne tokie pesimistai. Jie sako, kad nors 70 iš 100 augalų rūšių apdulkina bitės, jų vietą užimtų kiti apdulkintojai.

Ar bites išsaugoti padėtų miesto bitininkystė – pasakyti sunku, nes jos mastai, palyginti su pramonine bitininkyste, nėra dideli. Tačiau iniciatyva sparčiai plinta. Jas auginti imasi net dėl vartojimo kultūros skatinimo smarkiai kritikuojamas „McDonald’s“.

Švedijoje pristatytas pirmasis „McHive“ – mažiausias „McDonald’s“ restoranas. Jis skirtas bitėms. Tai ne kas kita kaip avilys, išore panašus į miniatiūrinę „McDonald’s“ restorano kopiją. Kol kas „McHive“ įrengiamas tik Švedijoje, bet tinklo atstovai neabejoja, kad idėja paplis daugumoje iš 37.000 tinklo restoranų.

„Turime daug franšizės partnerių, kurie prisideda prie mūsų tvarumo politikos, ir mes galime naudoti savo tinklo dydį tokiai puikiai idėjai kaip bičių aviliai ant stogų stiprinti“, – užsienio žiniasklaidoje cituojamas Christofferis Ronnbladas, Švedijos „McDonald’s“ rinkodaros vadovas.

Kur nyksta bitės

Pasaulio mokslininkai skelbia, kad masiškiausias bičių nykimas 2006 m. prasidėjo JAV. Kai kuriuose bitynuose dėl nepaaiškinamų priežasčių žuvo 50–90% šeimų. Bitės ne mirdavo aviliuose, o į juos negrįždavo. Nepaaiškinamas kolonijų nykimas būdingas ir Didžiajai Britanijai, Vokietijai, kai kurioms pietinėms Europos šalims, tačiau Lietuvoje jis nėra fiksuojamas.

„Mūsų bitininkų sąjunga turi netikros statistikos – iš parduodamo vaistų bitėms nuo varozės erkių kiekio sprendžiame, kad pas mus bičių šeimų daugėja arba bent jau nemažėja“, – sako dr. Amšiejus.

Tikslesnę statistiką žino Nacionalinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Per pastaruosius 3 metus bičių šeimų skaičius kasmet paauga po 2,5%. Pernai jų buvo laikoma 197.207. Tačiau šie skaičiai nėra tikslūs, nes registruoti bites Lietuvoje neprivaloma.

Bičių šeimas Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registre registruojantys bitininkai gali gauti informaciją, kada aplink dirbantys ūkininkai planuoja laukus purkšti pesticidais ar kitais chemikalais.
Pagal galiojančią tvarką bityno savininkui pranešama apie purškimo darbus 2,5 km spinduliu nuo avilių. Purkšti chemikalus ant žydinčių augalų galima tik nuo 21 val., tačiau bitininkai skundžiasi, kad ūkininkai šio ribojimo dažnai nepaiso. Tuomet chemikalais apsinuodijusios bitės arba žūsta iškart, arba jų į avilį nebeįsileidžia kitos bitės.

„Išsaugokime bites!“

Dėl bičių nykimo susirūpino ir ES. Pernai joje uždrausti bitėms pavojų keliantys visi pesticidai, turintys neonikotinoidų. Jų naudojimą žydintiems augalams ES buvo uždraudusi 2013 m. Trijų pagrindinių nikotinoidų uždraudimą parašais pernai parėmė 5 mln. ES gyventojų.

Europos Komisija gegužės 27 d. užregistravo naują peticiją, kuria raginama išsaugoti bites. Bičių gynėjai reikalauja uždrausti visus kenksmingus pesticidus, sumažinti visų chemikalų naudojimą, skatinti žemės ūkio kraštovaizdžio įvairovę, kurti saugomas teritorijas ir intensyvinti mokslinius tyrimus. Jeigu per metus peticiją „Išsaugokime bites!“ pasirašys daugiau kaip milijonas gyventojų iš mažiausiai 7 ES šalių, Komisija turės priimti sprendimą – pritarti iniciatorių reikalavimams arba juos atmesti.

Faktai apie bites:

  • 1/12 šaukštelio – Tiek medaus bitė sunešs per gyvenimą.
  • 15 žiedų – Tiek žiedų bitė aplanko per vieną minutę.
  • 1 kg vaško – Iš tiek vaško bitės pasiuva korį, kuriame telpa 36 l vandens
  • 5 – Tiek akių turi bitė.
  • 23 mln. metų – Tiek laiko bitės jau gyvena Žemėje. Žmogus – 6 mln. metų.
  • 6 savaitės – Maždaug tiek gyvena bitės darbininkės.
  • 300 kartų – Tiek kartų per sekundę sparnais sumosuoja skrendanti bitė.
  • 28 g – Tiek medaus prireiktų bitės energijos sąnaudoms, kad ji apskristų Žemę.

Šaltinis: VŽ
logo_VZ

Komentuoti