Tokio pavasarinio medaus dar nebuvo
Sigitas Uselis
„Ūkininko patarėjas“
Tokio pavasarinio medaus dar nebuvo – taip teigia nemažai šalies bitininkų, išsukę pirmąjį pavasarinį medų. Dalykas tas, kad šalia tradicinių pavasarinių medingų augalų – blindžių, klevų, kiaulpienių, sodų ar žieminio rapso, bitės intensyviai lankėsi ir eglėse.
Jeigu bityno apylinkėse buvo ir eglynų, tai iškoptas pavasarinis medus pasižymėjo beveik raudona spalva ir labai dideliu tirštumu. Be abejo, kiekvienas bitynas davė vis kitokį medų ir tai priklausė nuo to, kokie medingi augalai dominavo tose apylinkėse. Tačiau tai, kad bitės tokiu metu – gegužės paskutiniame ir birželio pirmame dešimtadieniuose – tiesiog ūžtų eglėse (beje ne visose), bitininkams tikrai buvo staigmena. Paprastai, jei spygliuočiai medžiai skiria lipčiaus kilmės medų, tai būna į vasaros galą. Taigi šį reiškinį gal būt išnagrinės biologai, o bitininkams reiktų tik džiaugtis, kad neblogą pavasarinį medaus derlių papildė vertingas eglių medus. Toks medus pasižymi didesniu kiekiu, nei žiedų nektaras, angliavandenių, mineralinių (kalio, kalcio, magnio, geležies ir t.t.) bei azoto junginiais.
Dabar, kai žydi pagrindinio medunešio augalai, oras birželio mėnesį medunešiui nebuvo palankus ir reikia tikėtis, jog liepos pirma pusė bus žymiai šiuo atžvilgiu geresnė. Kiek prisimenu, ne vienais metais taip buvo, kad lietingas birželis neleido bitėms darbuotis, bet po to, jei tik palankūs orai išsilaikydavo bent ir porą savaičių, tai ir tiek pakakdavo, kad aviliuose atsirastų vidutinis metinis medaus kiekis.
Jeigu rugpjūtis bus karštas ir sausas, tai labai tikėtina, jog lipčiaus kilmės medus vėl pasirodys. Tačiau jau čia gali slypėti pavojus – toks medus (ypač spygliuočių) visiškai netinkamas bitėms kaip maistas žiemai ir gali sukelti ateinančią žiemą ir pavasarį tokias ligas kaip nozemozę, lipčiaus toksikozę, o po to septicemiją. Todėl bitininkai turėtų kaip galima mažiau palikti lizduose žiemai tokio rūšies medaus.








Nauji komentarai