>

Nauji komentarai

Kategorijos

Archyvai


Jūs galite paremti BITININKĄ

Paremkite svetainę SMS žinute
Paremkite rinkdamiesi serveriai.lt paslaugas , pasinaudoję šia nuoroda.
Taip pat galite paremti aukodami akimirką savo brangaus laiko - paspauskite ant reklamų.

Į Lenkijos miškus grįš bitės

Mano ūkis

2009-10-16

Varšuva, spalio 16 d. Mūsų kaimynai lenkai, padedami kolegų iš užsienio, tikisi atgaivinti tūkstantmetes miškų bitininkystės tradicijas, skelbia portalas „Seed Daily“.

Anksčiau Lenkijos miškuose dūzgė tūkstančiai bičių lizdų, gal net dešimtys tūkstančių, – sako Tomašas Dzieržanovskis (Tomasz Dzierzanowski), idėjos entuziastas, medų renkantis Spala miške maždaug 100 km į pietus nuo Varšuvos. – Kol kas mes jų įkūrėme apie 20”.

Senovės miškų bitininkai, iš pradžių tik rinkę medų, ilgainiui išmoko padėti bitėms, patys iškirsdami dreves ir palikdami jose korių, kurie priviliodavo naujų spiečių. Drevės buvo lankomos tik dukart per metus: pavasarį būdavo apžiūrima, kaip bitės pergyveno žiemą, o rudenį ateinama medaus.

Miškų bitininkystė Lenkijoje gyvavo iki 19 a. pabaigos, o vėliau pradėjo silpti, nes avilių medų gaminti pasirodė pigiau, o miškai pradėti kirsti dideliais mastais. 1980-aisiais likusias Lenkijos miškų bites išmarino rytietiškos kilmės liga, atnešta parazitinių erkučių Varroa destructor.

Siekdami grąžinti laukines bites į miškus, susitiko entuziastai, du Lenkijos nacionaliniai parkai, Pasaulio gamtos fondo organizacija ir grupė bitininkų iš Baškirijos – Rusijos regiono netoli Uralo kalnų.

„Mes sužinojome, kad Baškirijoje jie vis dar kopinėja medų iš drevių, – pasakoja Pšemyslavas Navrockis (Przemyslaw Nawrocki), vadovaujantis projektui Pasaulio gamtos fondo organizacijoje. – Tada su jais susisiekėme, jie mus priėmė ir kantriai mokė savo amato. Praėjusiais metais jie atvyko į Lenkiją įkurdinti pirmųjų bičių šeimų medžiuose“.

Savo ruožtu lenkai daug laiko praleido muziejuose, rinkdami žinias ir gamindami tikslias protėvių įrankių kopijas.

„Archyvų duomenimis, jie pririnkdavo nuo šešių iki dešimties kilogramų medaus iš vieno medžio, – teigia T. Dzieržanovskis. – Mūsų dabartinis maksimalus kiekis yra apie tris kilogramus. Tačiau tai tik antrieji medaus rinkimo metai, todėl reikės dar palūkėti“.

Laukinis medus gerokai skiriasi nuo renkamo aviliuose: jis yra tamsios aukso spalvos, turi dūmų prieskonį ir nėra itin saldus. Tradiciškai jis valgomas pramaišiui su žiedadulkių ir vaško likučiais. Miško medus ir daug kokybiškesnis, nes jame yra septynis kartus daugiau mikroelementų. Be to, laukinės bitės žiedadulkes renka toli nuo trąšomis ir pesticidais teršiamų laukų.

Idėjos šalininkai tikisi, kad vieną dieną šalyje bus tūkstančiai laukinių bičių lizdų – visai kaip anksčiau. Kitas ilgalaikis tikslas yra pasiekti, kad Lenkijos miško medus būtų įrašytas į Europos sąjungos produkcijos registrą.

MŪ inf.

Komentuoti