Prasideda bičių metai
2010-03-01
Dabar svarbiausia, kad bitėms oro užtektų, nebūtų triukšmo, aviliai vėjyje nestovėtų…
Už slenksčio kovas, tačiau ši žiema nusineš dar nemažai bičių šeimų. Tai bičiuliams turėtų priminti, kad bites renkamės pirmiausia žiūrėdami jų atsparumo žiemai, tada – sveikatingumo. Produktyvumas pagal svarbą yra tik trečioje vietoje.
Pamiškėse darbuojasi kiaunės
Miškuose, pamiškėse kiaunės neretai padaro nuostolių, ypač giliomis šaltomis žiemomis. Mat po sniego danga joms sunku rasti pagrindinio
maisto – pelių. Įsimetusi į bityną kiaunė ima viską: medų, duonelę, bites. Tai daro tvarkingai: baigusi doroti vieną avilį, imasi kito. Ne kartą kiaunės šeimininkavo ir mano bityne. Prieš 4 ar 5 metus, kai buvo šalta žiema, septynias bičių šeimas suėdė. Šią žiemą eibių prikrėtė mokomajame bityne – įjunko į du vadinamuosius varšuvinius avilius. Įsikūrė čia užpernai, jauniklių atsivedė. Tačiau iki šiol bičių nelietė, nes buvo šiltos žiemos.
Šio žvėrelio dantims mažiausiai atsparūs polistireniniai aviliai. Todėl tokiems žiemą geriausia padaryti šarvus – skardos įmovas. Jos ne tik patikimai apsaugo nuo neprašytų miško svečių, bet ir sudaro oro pagalvę. Medinių avilių, kol jie nauji, kiaunės neįveikia. Tačiau senus, patrešusius pragraužia, pro kurį nors kampą įlenda į vidų.
Kiaunės vaikšto paryčiais, pavakariais. Už voverę didesnis, už katiną truputį mažesnis vikrus žvėrelis persekioja viską, ką tik paveja, pavasarį ir vasarą mielai pasimėgauja paukščių kiaušiniais.
Zylių žala perdedama
Bitės eina numirti prie lakos. Nieko tokio, kad ten jų patyko zylė. Ji pavojinga tik tada, kai lakos neapsaugotos grotelėmis. Kai kas prielakius nuo sniego ir zylių pridengia eglišakėmis. Tai šiek tiek padeda, bet tokias apsaugas dažnai nupučia vėjas ar dar blogiau – gilus sniegas užspaudžia, todėl grynas oras nepatenka į avilį. Prielakį geriausia pakelti truputį aukščiau taip, kad į laką sniego neprikristų, ir uždėti tinklą. Pro jį visuomet patenka šviežio oro, ir bitės gerai žiemoja.
O zylė – viso labo sanitariukas. Bičių šeimelė kokį nors užkratą parsinešė, o gal lipčiaus žiemos maiste daugiau buvo – pilvukai pilni, bitės veržiasi į lauką. Nesules jų zylės – rasi prie avilio sušalusias. Kaip sakydavo prof. Jonas Kriščiūnas, bičių užteks ir zylėms, ir kregždėms, ir dar liks bitininkui. Jeigu neužteks paukščiams, bitininkui – juo labiau.
Daugiau tyro oro
Milijonus metų bitės gyveno drevėse ir be žmogaus pagalbos puikiausiai išsiversdavo (žinoma, varozės nebuvo). Drevės viršuje – bičių lizdas, o apačia išpuvusi. Oras į lizdą patekdavo laisvai, be jokių kliūčių.
Bitės iš rudens padarydavo tokio dydžio laką, kokios joms reikia. Dabar aviliai žemi, oro tiekimas sutrinka dėl prikritusių bičių lavonėlių. Juos būtina išvalyti išėmus lakos kamštį. Aš kamščius visai išimu, įdedu tinklelius.
Kai kas labai giria bedugnius avilius. Aš esu nusiteikęs prieš juos. Tokie aviliai turėtų būti gerai apsaugoti nuo vėjo, be to, nuo žemės pakelti 40–50 cm. Kuo arčiau žemės, tuo daugiau drėgmės į juos patenka. Dabar tokios žiemos, kad iš bedugnių nieko gero.
Aš prie visokių naujovių niekuomet nebūnu pirmasis. Net naujus vaistus pradedu naudoti ne pirmais metais. Pažiūriu, koks buvo efektas kituose bitynuose. Pasitariame, pasikonsultuojame, tik tada diegiame.
Geriausias gydymas yra profilaktika
Pavasarį patikrinę bičių avilius, daugelis bičiulių nusivils: šeimos per žiemą labai susilpnėjusios. Pirmutinis klausimas dažnai būna, kaip gydyti. Bitės amžius per trumpas, kad tai darytume. Belgai, olandai puvinių net negydo. Taip išvengia ne tik papildomų išlaidų, bet ir bičių produktų taršos antibiotikų likučiais.
Kiekvieną pavasarį avilius, kuriuose yra bičių viduriavimo pėdsakų, reikia dezinfekuoti. Viena pigesnių priemonių yra natrio šarmas (galima dezinfekuoti ir kalio permanganatu, vandenilio peroksidu). Jis visus riebalų, vaško likučius paverčia muilu.
Paprašius natrio šarmo tirpalą gali paruošti veterinarijos vaistinėje ar muilo fabrike. Nesunku ir pačiam muilo akmenį ištirpinti vandenyje, pasigaminti 0,3 ar net iki 3 proc. tirpalą (300 g/10 l). Vieno kibiro pakaks 6–10 avilių apdoroti – nelygu, kaip jie užleisti. Tačiau reikia dirbti atsargiai, kad nepatektų ant odos ir į kvėpavimo takus. Rekomenduojama apsimauti guminius batus ir pirštines, dėvėti akinius. Šarmas yra klastingas, jo poveikis pastebimas, kai jau būna vėlu. Indo su tirpalu negalima laikyti atviro, kad neprieitų koks vaikas arba gyvulys.
Avilį geriausia išpurkšti (pavėjui), po dienos saulutėje nuplauti vandeniu. Rėmukus galima pamerkti į medinę statinę (jokiu būdu ne aliuminio indą – jį šarmas suės).
Pranciškus Karosas
Kauno kolegijos Želdinių ir agrotechnologijų katedros bitininkystės dėstytojas








Sveiki, kolegos.
man prireikė jūsų pagalbos. esu II kurso studentas ir ketinu rašyti kursinį darbą susijusį su bitėmis. tačiau iškilo dilema… noriu atlikti stebėjimus “stebimajame aviliuke” aš ji pasigaminau viskas atrodo gerai, tačiau norėčiau jūsų patarimų, ką tiksliai butų galima stebėti, tirti, ar atlikti kas turėtų būti įdomu ir praktiška. čia tik viena dilema, antra yra tokia, kad aš neturiu motinėlės. turiu penkis aviliukus iš kuriu tik trys šiemet išliko… nenoriu ardyti likusiu šeimų ir prašau jūsų, gal kas turėtų padovanoti motinėlę, ar bent jau parduoti (Varėnos rajone). nepamirškit esu jaunas bitininkas!:D Ačiū. laukiu jūsų atsakymų:]