BITININKAS

Justinas ADOMAITIS

- Prieš dešimtmetį reikėjo prašyti ūkininkų, kad į kaimynystę priimtų bityną, o šiandien patys ieško bičių pagalbos, – pasakoja šių metų Bičių karalienė, Utenos krašto ūkininkė Gražina Skardžiuvienė. Pasak jos, Kupiškio, Rokiškio, Anykščių, Utenos rajonuose žemdirbiai sėja daug grikių, dobilų, rapsų. Ūkininkai visuomet įspėja bitininkus, kada laukus purkš chemikalais nuo piktžolių, augalų kenkėjų. Žinomas kupiškėnas Zigmas Aleksandravičius jau įsitikino bičių nauda derliui, todėl iš anksto tariasi, kur įkurdinti Skardžių bityną.
Apie bitininkų ir ūkininkų bendradarbiavimą nemažai diskutuota praėjusioje bičiulių šventėje Kupiškyje. Ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje žinomi lektoriai Metų bitininkai Sigitas Uselis, Algirdas Amšiejus, Bičių karalienės Meilutė Mociškytė, Roma Mačienė sutaria, jog būtinas bitininkų ir ūkininkų dialogas.
Bitininkystės įstatymas nuo 2003 m. tebėra ruošiamas, tačiau iškilus konfliktui Lietuvos bitininkų sąjunga rekomenduoja remtis kiekvienos savivaldybės patvirtintomis gyvūnų laikymo taisyklėmis. Be to, yra nemažai Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių tarnybų priimtų teisės aktų, kurie galėtų pasitarnauti tiesos paieškoms.
Prieš kelerius metus buvo publikuotas Panevėžio bitininkų skundas, kuomet vieno stambaus ūkininko augalams purkšti panaudotas šalyje neregistruotas preparatas išnuodijo 74 bičių šeimas. Nupurškus stambios žemės ūkio bendrovės žieminių rapsų pasėlius žuvo beveik visas žinomo Kauno rajono bitininko Jono Pukio bitynas. Praėjusiais metais ūkininkų ir bitininkų konfliktas įsižiebė Kretingos rajone. Šią vasarą išnuodytos žydinčių rapsų lauke nektarą rinkusios bitelės Marijampolės savivaldybėje. Ūkininkas motyvavo turintis žemės 40 km spinduliu, visko sužiūrėti negalintis…
Praėjusią savaitę sulaukėme raseiniškių bičiulių skundo: nuo pasėlių apdorojimo cheminiais preparatais žuvo nemažai Gylių kaimo bitininko Mykolo Hoferto bičių šeimų, likusios neregėtai nusilpo. Nelaimę patvirtino Gylių kaimo bendruomenės pirmininkas, mokslinis agronomas Antanas Kleinauskas, Žemės ūkio rūmų darbuotoja, bitininkė ir biologė Skaidrutė Žuvelaitienė.
Nukentėjęs bitininkas M. Hofertas raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių, Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentą Algirdą Skirkevičių.
Augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai, susiję su bičių tausojimu, reglamentuoti LR žemės ūkio ministro 2010 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 3D–695 patvirtintų Augalų apsaugos produktų įvežimo, sandėliavimo, prekybos ir naudojimo taisyklių 84 punkte: „Ruošiantis apdoroti pasėlius augalų apsaugos produktais, ne vėliau kaip prieš dvi dienas apie tai būtina raštu pranešti asmenims, kurie turi bičių vieno kilometro atstumu nuo purškiamo ploto. Saugant bites, produktus geriausia naudoti vakare.“
Minėto dokumento 85 punktas teigia: „Draudžiama augalus produktais purkšti jų žydėjimo metu, išskyrus tuos, kurie nekenkia bitėms“. O 153 punktas pateikia nuorodą: „Asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka“.
Trečiojoje Lietuvos bitininkystės įstatymo projekto redakcijoje, parengtoje 2003 m., penktojo skirsnio 21 str. kalbama: „Medingųjų augalų žydėjimo metu juose draudžiama naudoti bitėms kenksmingus pesticidus ir agrochemikalus. Piliečiai ir juridiniai asmenys, vykdantys žemės ūkio ir miško augalų apdorojimą bitėms pavojingais pesticidais ir (arba) agrochemikalais, privalo ne vėliau kaip prieš tris paras iki tokio apdorojimo pradžios asmeniškai, raštu arba per žiniasklaidą perspėti piliečius ir juridinius asmenis, turinčius bitynus, esančius mažiau kaip už penkių kilometrų nuo apdorojamų žemės ūkio ir miško augalų“.
Penkiasdešimties metų bitininkavimo stažą turintis ūkininkas M. Hofertas rašo: „Esu bitininkas, veterinarijos gydytojas, todėl turiu juridinę ir moralinę teisę pareikšti nuomonę dėl šalyje augančių bičių šeimų žūčių. Ši situacija didžia dalimi priklauso nuo visų žemdirbių sąmoningumo. Pasėliai purškiami neįspėjus bitininkų ir vidury dienos. Chemikalai yra pavojingi bitėms. Vienos žūsta laukuose, kitos nusilpusios dar grįžta į avilį, bet dėl chemikalų kvapo avilio bitės jas nugelia. Dėl to bičių šeimos silpnėja ir po kurio laiko miršta. Silpnas šeimas apninka erkės, ligos. Nesugebėjusias pasirengti žiemai tokias šeimas sunaikina širšės arba stipresnės svetimos bitės.
Raseinių rajone laikau du bitynus, nutolusius per 5 km. Jau kelerius metus pastebiu silpnėjančias vieno bityno šeimas. Tam įtakos turi greta esantis žieminių rapsų laukas. Pradėjus augalams žydėti, bitės ėmė silpti, sumažėjo jų skaičius. Antra bičių mažėjimo banga atėjo pradėjus žydėti vasariniams rapsams. Net stipriose šeimose liepos mėnesį radau daug mirusių bičių. Kilo įtarimas, jog ūkininkai neįspėję bitininkų purškia žydinčius rapsus. Kelių kilometrų spinduliu apvažiavau laukus, pasikalbėjau su jų savininkais. Visi teigė, jog rapsams purkšti naudojami chemikalai nekenkia bitėms. Nenoriu minėti ūkininkų pavardžių, nes žinau, jog visoje šalyje situacija analogiška. Kaip bitininkas ir veterinarijos gydytojas noriu įspėti bičiulius, bičių produktų vartotojus, valstybės institucijas: ant žydinčių augalų paskleisti chemikalai ne tik pražudo bites, bet ir patenka į medų, kuris bus ne maistas ir ne vaistas, o nuodas. Augalininkystės ūkių savininkai ir bitininkai turėtų ieškoti bendradarbiavimo galimybių ir kompromiso“.
Žemės ūkio rūmų bitininkystės konsultantas Juozas Jankauskas laukus chemikalais purškiančių ūkininkų ir bitininkų santykius pavadino dešimtmečio problema.
Lietuvos bitininkų sąjunga prieš penkmetį buvo sudariusi visuomeninę komisiją, tačiau jos darbo rezultatų nesulaukta. Iki šiol nėra priimtas pačių bitininkų ir jiems talkinusių mokslininkų parengtas Lietuvos Respublikos bitininkystės įstatymas. Pasak J. Jankausko, kiekvienoje savivaldybėje yra patvirtintos gyvūnų laikymo taisyklės. Nukentėjusieji bitininkai gali kreiptis į teismą dėl nuostolių išieškojimo, tačiau tokių atvejų Lietuvoje dar nebuvo girdėti.
Augalų apsaugos produktų naudotojams nesilaikant nustatytų reikalavimų taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuobaudos pagal 107 (3) str. reikalavimus už augalų apsaugos produktų naudojimo pažeidimus ir bitininkų neinformavimą. Pagal nurodytąjį straipsnį už pažeidimus, padarytus pirmą kartą, skiriamos baudos nuo 200 iki 400 Lt, o už pakartotinius pažeidimus – nuo 500 iki 1000 Lt.
Bičių nauda augalininkystės ir sodininkystės ūkiams yra dešimteriopai didesnė, nei pajamos už medų, – sako Bičių karalienė G. Skardžiuvienė. – Kai kuriose pasaulio šalyse, pavyzdžiui, JAV, Kanadoje, bitininkai nuomoja bičių šeimas ūkininkams. Lietuvoje ši praktika dar tik skinasi kelią. Mums patiems reikia skatinti dialogą, – įsitikinusi G. Skardžiuvienė.
Interneto komentatoriai bitininkams pataria samdyti teisininkus ir kovoti su kriminaliniais nusikaltėliais – bičių nuodytojais, kuriuos savo neveiklumu dangsto „atsakingos“ valstybės tarnybos. Abejojama ir bitininkų bei ūkininkų subalansuota partneryste.
„Lietuvoje susitarti gali tik kontrabandininkai“, – teigia vienas komentatorius.