BITININKAS

Sandra Lukošiūtė

Grikių medus ar rapsų? Pavasarinis ar rudeninis? Ne vienam pirkėjui iškyla dilema, kokį medų geriausia pasirinkti. Sumanesni pardavėjai kartais net teiraujasi, kokiam tikslui ieškoma medaus. Bitininkai siūlo pasikliauti jų garbės žodžiu.

Vertina liepų medų

Daugiau nei 20 metų patirtį turintis bitininkas Gintautas Grigaitis pastebi, kad medaus rūšies pasirinkimas priklauso ir nuo regiono. Žemaičiams sunku įsiūlyti grikių medaus, nes tose vietovėse šis augalas nėra įprastas. O štai dzūkai vertina nuo daugelio ligų gelbstintį grikių medų.

Sunkiai kelią pas pirkėjus skinasi ir rapsų medus, sulaukiantis skirtingų vertinimų. Bitininkas teigė, kad gana daug rapsų medaus iškeliauja į užsienio šalis, kur gyventojai jo nesibaido.

G.Grigaitis tikino, kad rapsų medus tinka ir alergiškiems žmonėms, tačiau suabejojo, ar rapsuose neišlieka chemikalų pėdsakų. Juk šių augalų neįmanoma užauginti nepurškiant.

Bitininkas pastebi, kad lietuviai labiausiai vertina liepų medų. Bet juo galima gardžiuotis ne kasmet.

“Liepa – gražus medis, dainose apdainuotas, bet nektaro duoda tik kas kelerius metus”, – įspėjo pašnekovas.

Bitininkas paaiškino, kad būna liepų ir liepos mėnesio medunešis. Šiuo laikotarpiu žydi usnys, raudonieji dobilai, o štai iš pačios liepos gali nebūti jokios naudos.

Šiemet liepų medaus taip pat surinkta nedaug – prasidėjus žydėjimui orai atvėso.

Konkretumas kelia abejonių

Pasak G.Grigaičio, bitininkui medų skirstyti lengviausia pagal metų laikus – į pavasarinį, vasarinį ir rudeninį. Jo nestebina, kad pirkėjai dažniausiai pageidauja pavasarinio.

Šiuo metų laiku žydi daug augalų, tad medus esąs maistingesnis, išsiskiriantis labai švelniu skoniu ir geru aromatu. Be to, daugelis žmonių pavasarinį medų naudoja vaistams.

Bitininkas gana skeptiškai vertina pastaruoju metu išpopuliarėjusią madą medų skirstyti pagal konkrečius augalus.

“Kaip dabar koryje atskirti, kur aviečių, mėlynių ar kokio kito augalo medus? – stebėjosi pašnekovas. – Vienos kultūros medus gali būti nebent tuomet, jei avilį pastatai prie didelio šių augalų lauko ir bitės būtent iš jo tempia medų.”

Kartą bitininką nustebino kolega – jis išvardijo, iš kokių konkrečių augalų surinktas medus. Pasirodo, jis tiesiog nurodė tuo metu žydinčius augalus, kurie atitiko medaus spalvą.

Įvairovė reikalinga

G.Grigaitis paaiškino, kad vienos kultūros, arba vadinamasis monoflorinis, medus būna tuomet, kai 70 proc. jo sudaro konkretaus augalo žiedadulkės.

Tačiau Lietuvoje oficialūs laboratoriniai tyrimai neatliekami, tad, bitininko spėjimu, triukai dėl monoflorinio medaus labiau skirti pirkėjams.

Bitininko nuomone, medus iš daugelio augalų yra vertingesnis nei monoflorinis. Jis pats avilius stato miške.

Sveika gyvensena ir bitininkyste besidomintis Klaipėdos universiteto Rekreacinės architektūros ir kraštotvarkos katedros profesorius Algimantas Mečislovas Olšauskas taip pat mano, kad iš kuo daugiau augalų surinktas medus, tuo jis vertingesnis.

Tokį medų jis palygino su karvių ir ožkų pienu. Karvės dažniausiai ėda vos kelių augalų žolę, o štai gerokai įvairesnę žolę skabančių ožkų pienas kur kas vertingesnis.

Gudrybės – garbės reikalas

Nestinga istorijų apie gudrybes, susijusias su medumi. Pavyzdžiui, kai vietoj natūralaus medaus pasiūlomas ištirpintas cukrus, į kurį dėl skonio primaišyta šiek tiek medaus. Pirkėjams nerimą kelia ir pasakojimai apie medų, atvežtą iš Kinijos.

Tad kaip atskirti, kuris medus yra lietuviškas ir natūralus, o kuris atvežtinis? G.Grigaičio teigimu, medaus kilmę gali nustatyti tik Maisto ir veterinarijos tarnyba laboratorijoje pagal žiedadulkes.

Deja, pasaulyje susiduriama su atvejais, kai medus būna taip išvalytas, jog nelieka žiedadulkių. Tuomet neįmanoma nustatyti, koks tai medus ir kokia iš jo nauda. Bitininkas spėjo, kad toks medus yra viso labo saldus produktas.

A.M.Olšauskas pritarė, kad iš pažiūros sunku nustatyti, ar meduje yra kokių priemaišų. Tačiau jei medus dirbtinis, jo išvaizda nepasikeičia ir per ilgą laiką. Natūralus medus laikui bėgant pradeda cukrėti.

G.Grigaitį skaudina pirkėjų požiūris, kad bitininkai esą daugiau nieko neveikia, tik ieško priemonių, kaip sugadinti medų ir apgauti žmones.

Abu pašnekovai medaus pirkti pataria iš pažįstamo arba bitininko, kuris ant produkcijos nurodo savo kontaktinius duomenis. G.Grigaičio manymu, tikras bitininkas tikrai nerizikuos savo garbe.

Medunešį nulėmė orai

Pasak G.Grigaičio, šiemet dėl nepalankių orų medaus surinkta 30 proc. mažiau nei ankstesniais metais, todėl kai kurie pardavėjai galbūt prekiaus pernykščiu medumi.

“Jei medus tinkamai laikytas, nesvarbu, kad pernykštis”, – tikino bitininkas.

G.Grigaičio tvirtinimu, medų reikia valgyti visus metus, o ne tada, kai susergama. Juk liga užpuola nusilpus imuninei sistemai, tad šaukštas medaus stebuklų nepadarys.

kl.lt