Apis Sejny

Nauji komentarai

Kategorijos

Archyvai

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Paremkite svetainę SMS žinute
Arba rinkdamiesi serveriai.lt paslaugas , pasinaudoję žemiau esančia nuoroda. Padarysit gerą darbą ir dar nuolaidą gausit. hostingas su 10% nuolaida Dedikuoti.lt serveriai Domenai 20 % pigiau

BIČIŲ IR PESTICIDŲ DVIKOVA DAR NEBAIGTA

IMG_4071MRima Kazakevičienė
2018-01-23

Gali būti, kad Europos Komisija iki pavasario nesuspės priimti galutinio sprendimo dėl bitėms ir kitiems vabzdžiams pavojingų pesticidų – neonikotinoidų grupės veikliųjų medžiagų turinčių beicų – tolesnio naudojimo.

Sprendimo nėra
Europos Komisija, atsižvelgusi į Europos Parlamento rekomendaciją, 2013 metais apribojo pesticidų neonikotinoidų naudojimą. Kadangi trūksta veiksmingų produktų kovai su rapsų kenkėjais, žemdirbių prašymu kai kuriose ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje, buvo leista sėti šiais beicais apdorotą vasarinių rapsų sėklą, giežtai kontroliuojant jos naudojimą. Be Lietuvos, išimtimi taip pat naudojasi Suomija, Estija, Latvija, Vengrija ir Rumunija.
Diskutuojant dėl tolesnės neonikotinoidų grupės veikliųjų medžiagų turinčių augalų apsaugos produktų ateities, Europos Komisija pateikė pasiūlymą leisti tokius augalų apsaugos produktus bei jais beicuotas sėklas naudoti tik uždaruose šiltnamiuose, neleisti neonikotinoidais apdorotų augalų persodinti į lauką. Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisijos nuolatinio komiteto posėdyje balsavimas dėl šio pasiūlymo buvo atidėtas.
Taip nuspręsta dėl to, kad valstybių atstovams pristigo galutinių Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) išvadų apie neonikotinoidų, naudojamų sėkloms beicuoti ir granulėmis, poveikį bitėms. Be to, nepatvirtintas vertinimo gairių dokumentas. Sutarta laukti galutinių EFSA išvadų, kurias ji, įvertinusi mokslinę informaciją, planuoja pateikti iki vasario vidurio.

Romualdas-Zemeckis1-300x244

Dr. Romualdas Zemeckis, Aleksandro Stulginskio universiteto prorektorius

Lazda su dviem galais
Specialistų teigimu, neonikotinoidai šiuo metu yra vieninteliai pesticidai, kurie Lietuvoje naudojami rapsams beicuoti. Tai tikrai efektyvi priemonė, galinti apsaugoti vasarinius rapsus nuo kenkėjų ankstyvaisiais augimo tarpsniais. Europos Komisijai priėmus sprendimą apriboti kai kurių augalų apsaugos priemonių naudojimą, Lietuvoje daugiau kaip perpus sumažėjo vasarinių rapsų plotai. Anot Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų, nenaudojant šių pesticidų, technologiškai labai sudėtinga auginti rapsus, alternatyvos jiems nėra.
Nacionalinės mokėjimo agentūros pasėlių deklaravimo statistikos duomenys rodo, kad 2013 m. žieminiais rapsais buvo apsėta 118,8 tūkst. hektarų, o vasariniais – 145,3 tūkst. hektarų. Tų pačių metų pabaigoje Europos Komisijai dvejiems metams uždraudus rapsų sėklas apdoroti neonikotinoidų grupės veikliųjų medžiagų turinčiais beicais, vasarinių rapsų plotai ėmė katastrofiškai mažėti. 2015 m. vasariniai rapsai užėmė tik 41,2 tūkst. hektarų, o. 2016 metais – 31 tūkst. hektarų.
Lietuvoje vasarinius rapsus vis dažniau pakeičiant kitais ankštiniais augalais, labai mažėja surenkamas medaus kiekis, didėja išgaunamo medaus savikaina.

Atlieka tyrimą
Cheminių augalų apsaugos priemonių, kurių sudėtyje yra neonikotinoidų, naudojimo šalininkai ir priešininkai jau seniai grumiasi tarpusavyje. Arbitru šioje dvikovoje turėtų būti ASU mokslininkų Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliekamas tyrimas. Jis apima ištisą grandinę – nuo beicuotos rapsų sėklos iki augalų žiedų ir nektaro poveikio bitėms. Tyomo metu reikia nustatyti, kiek šios cheminės medžiagos patenka į aplinką sėjant beicuotą sėklą.
Nors tyrimas dar neužbaigtas, jau pateikta tarpinė tyrimo atskaita. Joje Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama dr. Romualdo Zemeckio, teigia, kad beicuojant nedidelės koncentracijos beicais žydėjimo metu tik nedideli neokotinoidų likučiai pasiekia nektarą ir žiedadulkes. Matyt, dalis preparato veikiant įvairiems mechanizmams suskyla augaluose iki žydėjimo. Nektare aptinkami likučiai yra iš dalies nukenksminami bičių organizme.
Bitės gali nukentėti ir sėjos metu, kai dirva dulkant beicavimo medžiagos pasklinda į aplinką. Sėjant žieminius rapsus į šlapią dirvą, nenustatytas preparato veikliosios medžiagos dulkėjimas, o sėjant vasarinius rapsus neonikotinoidų likučiai patenka į aplinką kartu su dirvožemio dulkėmis. 2016 metais daugiausia veikliosios medžiagos likučių nektare nustatyta beicavimui naudojant preparatą Cruiser. Apdorojus sėklas preparatu Modesto, neonikotinoidų likučių patenka gerokai mažiau.
Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų praėjusiais metais tirtuose medaus mėginiuose neonikotinoidų likučių nerasta, bet jų rasta 42 proc. tirtų bičių duonelės mėginių. Tiesa, likučių koncentracija neviršijo ES nustatyto maksimalaus kiekio ir nekėlė pavojaus duonelę vartojančių žmonių sveikatai. Neonikotinoidai į avilį patenka su žiedadulkėmis, kaupiasi bičių duonelėje, kuria maitindamosi bitės galbūt jaučia poveikį. Vasarinių rapsų sėkloms beicuoti naudojant neonikotinoidų turinčius beicus, jų į bičių duonelę patenka santykinai daugiau, nei iš tokiais beicais apdorotų žieminių rapsų pasėlių.

Ne viskas gerai
Tai tik preliminarūs tyrimo rezultatai. Jie dar gali keistis. Nerimą kelia tai, kad Lietuvoje naudojama dalis rapsų sėklos, kurią deklaruojant nenurodoma, kad ji apdorota neonikotinoidų turinčiu beicu. Tikrinant pagal dokumentus jo neturėtų būti, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad jo yra. Vadinasi, ūkininkai ar pardavėjai ne visuomet nurodo, kuo iš tiesų buvo apdorota rapsų sėkla. Esame girdėję, kad panašių atvejų nustato ir švedų, vokiečių mokslininkai. Gali būti, kad kai kurie ūkininkai sėklą perka ne visai oficialiai, todėl būna neaišku, kokiais kiekiais ir kokiomis cheminėmis medžiagomis ji buvo apdorota. Reikia nepamiršti ir to fakto, kad dirvožemyje neonikotinoidai gali išlikti nesuskilę kelerius metus. Taip ūkininkai „patys sau kanda į koją“.

Gedeminas-Povilaitis-300x225

Gediminas Povilaitis, Marijampolės bitininkų draugijos pirmininkas

Tačiau uždrausti neonikotinoidus vargu ar būtų pats teisingiausias kelias – tuoj sumažėtų rapsų plotai, sektorius susitrauktų ir ūkininkai gautų mažesnes pajamas arba jie pirktų brangesnius pesticidus, kurie naudojami, kai rapsai jau žydi. Mažiau sėjant vasarinių rapsų, Lietuvoje sumažėtų medingųjų augalų – išsprendus vieną problemą, iškiltų kita.

Nenori nė girdėti
Mes, bitininkai, kategoriškai esame prieš neonikotinoidų grupės veikliųjų medžiagų turinčių beicų naudojimą. Jie ne tik bitėms pavojingi. Amerikoje jau beveik visos bitės išmirė. Ir mums tas pats gresia. Reikia imtis priemonių, kol dar ne vėlu.

Perspektyvos neturi
Bitininkystės specialistai nepritaria ir niekada nepritars priemonėms, kurios daro žalą bitininkystei.

Algirdas-Skirkevičius

Prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius, Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas

Manau, ieškoma būdų, kaip kuo ilgiau naudoti labai nuodingas ne tik bitėms, bet ir apskritai gamtai medžiagas, kurios jų gamintojams neša didžiulius pelnus. Manau, neonikotinoidų likimas toks pat kaip vadinamojo DDT. Tad tik laiko klausimas, kada jis bus visiškai uždraustas.

valstieciu-laikrastis

Komentuoti