bit_sv
Apis Sejny

Nauji komentarai

Kategorijos

Archyvai

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Paremkite svetainę SMS žinute
Arba rinkdamiesi serveriai.lt paslaugas , pasinaudoję žemiau esančia nuoroda. Padarysit gerą darbą ir dar nuolaidą gausit. hostingas su 10% nuolaida Dedikuoti.lt serveriai Domenai 20 % pigiau

Ar dėl bičių Lietuvoje išnyks rapsų laukai

05-09-1

Bitės, bitynas© Shutterstock

Vytautas Venslaviškis, www.DELFI.lt
2018 m. gegužės 9 d.

Sprendimas Europos Sąjungoje (ES) nuo šių metų pabaigos uždrausti naudoti bitėms pražūtingus neonikotinoidus vasarinių rapsų augintojams Lietuvoje šoko nesukėlė. Vis tik dėstoma ir pesimistiškiausia prognozė, kad žemdirbiai šios kultūros iš viso nebeaugins.
Tačiau tai dar ne viskas: jau kalbama apie galimą naują draudimą, kuris sužlugdytų ir žieminių rapsų auginimą.
Lietuva susilaikė
Bitininkai ir gamtos mylėtojai lengviau atsikvėpė po ES valstybės narių atstovų balandžio pabaigoje priimto sprendimo visiškai uždrausti lauke naudoti tris pagrindinius neonikotinoidus – imidaklopridą, kotojanidiną ir tiametoksamą. Šiuos insekticidus bus galima naudoti tik uždaruose šiltnamiuose. Europos Komisija (EK) artimiausiu metu patvirtins teisės aktą.
Balsavimo metu keturios šalys prieštaravo, aštuonios susilaikė – Lietuva buvo tarp pastarųjų. Kaip pastebėjo Valstybinė augalininkystės tarnyba, mūsų šalis pabrėžė, kad nėra alternatyvų bulvių gumbams, cukrinių runkelių ir vasarinių rapsų sėkloms beicuoti ir kad neonikotinoidai šiuo metu yra vienintelė efektyvi priemonė, apsauganti šias kultūras nuo kenkėjų ankstyvuose augimo tarpsniuose.
Mokslininkai tvirtina, kad peikiami neonikotinoidai gali pažeisti bičių centrinę nervų sistemą, dėl to jos gali ir žūti. Bitės ir kiti vabzdžiai apdulkina tris ketvirtadalius visų pasėlių. Pastaraisiais metais šių vabzdžių stipriai sumažėjo.
Istoriniu vadinamas sprendimas daugiausia rūpesčių sukėlė rapsų augintojams, kuriems teks taikytis prie naujų ūkininkavimo realijų. Daug mūsų žemdirbių iki šiol sėjo neonikotinoidų preparatais beicuotas vasarinių sėklas, nes kitaip būtų rizikavę likti be derliaus.

05-09-2

© Reuters/Scanpix

„Viskas labai paprasta – vasarinių rapsų žemdirbiai nebeaugins ir bus išspręsta problema. Šoko nėra, nes dėl ankstesnių draudimų esame jau pripratinti dirbti tokiomis aplinkybėmis, bet tikėjomės, kad sveikas protas nugalės ir leis beicuoti sėklas. Prieš porą metų draugas pasėjo neonikotinoidais nebeicuotas vasarinių rapsų sėklas, tai viskas buvo nugraužta, liko tuščias laukas. Tokiu atveju nepasimoka išlaidauti ir sėti“, – DELFI svarstė Kauno rajone ūkininkaujantis žinomas grūdų augintojas Romas Majauskas.
„Baltic Agro“ sėklų produktų vadovas Henrikas Selezenevas apie mūsų šalies vasarinių rapsų augintojų perspektyvą kalbėjo optimistiškiau. Jo nuomone, šios kultūros plotai gali dar sumažėti nebent apie 10 proc.
„Nėra tragedijos, kad uždraudė neonikotinoidus, bet yra nepatogumų. Žemdirbiai gali naudotis kita auginimo technologija: pasėti be neonikotinoidų beicuotas vasarinių rapsų sėklas, o augalams pradėjus augti purkšti insekticidais. Dabar neonikotinoidais neapdorotomis sėklomis apsėta jau 35–40 proc. pasėlių plotų. Manau, kad greitai vasarinius rapsų plotai bus tokie pat, kaip pernai ar užpernai“, – DELFI dėstė H. Selezenevas.
Dėl priimto draudimo liūdniau nei lietuviams bus Šiaurės šalių –Suomijos ar Estijos– ūkininkams, nes ten dėl klimato sudėtinga auginti žieminius rapsus. Kentės ir Pietų šalių ūkiai, nes čia neonikotinoidais prireikia beicuoti ir žieminių rapsų sėklas.
Iškiltų reali grėsmė rapsams
Lietuvoje žieminius rapsus galima sėti ir be minėto beico, nes spragės nespėja padaryti žalos. R. Majauskas jau anksčiau atsisakė vasarinių rapsų, kurių vietą jo laukuose užėmė pupos, žirniai, dirvai gerinti sėjamos garstyčios.

05-09-3

Romas Majauskas© DELFI / Tomas Vinickas

„Yra alternatyvių augalų – verslūs ūkiai prisitaikys. Visuomet stengdavausi daugiau pasėti žieminių rapsų. Jeigu jie iššaldavo, atsėdavau vasariniais rapsais. Taip nesikeisdavo kultūra, nebereikėdavo lauko vėl švarinti raundapu“, – aiškino ūkininkas.
Anot jo, dabar sudėtinga būtų svarstyti apie galimus mūsų žemdirbių finansinius nuostolius dėl priimto sprendimo: rudenį dėl įvairių priežasčių kartais nespėjama pasėti žieminių rapsų, gali atsiliepti sėjomainai.
Pavyzdžiui, žirnius dabar nelabai apsimoka auginti. Pelno nelieka – tik darbo džiaugsmas. Bet pūdymą dar labiau neapsimoka laikyti.
Vis tik žemdirbiams neonikotinoidų tema greitai gali pasirodyti visai nereikšminga. Pasak H. Selezenevo, nepalyginti labiau reikia nerimauti dėl galimo kito draudimo, kuris tikrai sukeltų šoką. Sklinda žinios, kad EK gegužės mėnesį nori spręsti dėl veikliosios medžiagos tiuramo uždraudimo. Šis fungicidas naudojamas beicuoti ir žieminio rapsų sėklas.
Vis tik žemdirbiams neonikotinoidų tema greitai gali pasirodyti visai nereikšminga. Pasak H. Selezenevo, nepalyginti labiau reikia nerimauti dėl galimo kito draudimo, kuris tikrai sukeltų šoką. Sklinda žinios, kad EK gegužės mėnesį nori spręsti dėl veikliosios medžiagos tiuramo uždraudimo. Šis fungicidas naudojamas beicuoti ir žieminio rapsų sėklas.
„Pasaulio pabaigos“ nemato
Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius įsitikinęs, kad supratingi ir padorūs ūkininkai seniai atsisakė naudoti neonikotinoidus, dėl kurių kai kuriose valstybėse išnyko ištisi bitynai. Paveiktos šių insekticidų bitės praranda orientaciją, tampa labai piktos, nusilpsta ir kt.
Anot profesoriaus, dėl šių chemikalų uždraudimo triukšmauti gali tik tie žemdirbiai, kurie blogai išmano augalininkystę, jos apsaugą arba neonikotinoidų platinimu suinteresuotos organizacijos. Jis priminė, kad kažkada uždraudus DDT miltelius verkšlenta, jog bus „pasaulio pabaiga“, bet ji neįvyko – taip bus ir šįkart.
„Ne tik bitininkai, bet kiekvienas kultūringas ir susipratęs žmogus turėtų džiaugtis šiuo ilgai lauktu draudimu. Neonikotinoidų naudojimas susijęs su gamtos tarša ir gyvų būtybių nuodijimu. Iš visų žinomų pesticidų jie veikia pačiomis mažiausiomis dozėmis. Neonikotinoidų skilimo pusperiodis matuojamas metais, o ne dienomis. Jie kaupiasi dirvožemyje ir kelis kartus patenka į augalus bei jo žiedus, darydami poveikį nektaru besimaitinantiems vabzdžiams. Uždrausti neonikotinoidus reikėjo žymiai anksčiau, kai buvo suvokta daroma žala“, – DELFI sakė A.Skirkevičius.
Kaip bitininkai reaguotų, jei plačiai nebegeltonuotų rapsų laukai, iš kurių bitės prineša daug nektaro? Lietuvos bitininkų sąjungos prezidento pastebėjimu, niekas neneigia gausiai nektarą išskiriančių augalų vertės, bet priminė, kad sėkmingai buvo gyventa ir be rapsų.

05-09-4

© Corbis

Vasarinių rapsų plotai staiga padidėjo
Bičių augintojai ir aplinkosaugos aktyvistai jau eilę metų protestavo prieš neonikotinoidų naudojimą. Štai grupės „Avaaz“ inicijuotą peticiją pasirašė beveik penki milijonai žmonių.
EK pirmą kartą apribojo šių pesticidų naudojimą žydinčioms kultūroms dar prieš penkerius metus. Tačiau praėjus laikui žemdirbių prašymu kai kuriose ES šalyse buvo leista sėti neonikotinoidais apdorotą kai kurių kultūrų sėklą, griežtai kontroliuojant jų naudojimą. Šis leidimas galiojo ir Lietuvoje.
Vasarinių rapsų plotai mūsų šalyje pastaraisiais metais didžiuliu tempu mažėjo. 2013 m. vasariniais rapsais buvo apsėta per 145 tūkst. hektarų, o 2016 metais – jau tik 31 tūkst. hektarų. Pernai jų plotai užėmė apie 25,4 tūkst. ha. Tačiau šiemet vasarinių rapsų gali būti pasėta kone keturis kartus daugiau nei pernai, nes dėl lietingo rudens buvo sudėtinga pasėti pakankamą kiekį žieminių rapsų arba jis prastai išdygo.

Komentuoti