Nauji komentarai

Kategorijos

Archyvai

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Paremkite svetainę SMS žinute
Arba rinkdamiesi serveriai.lt paslaugas , pasinaudoję žemiau esančia nuoroda. Padarysit gerą darbą ir dar nuolaidą gausit. hostingas su 10% nuolaida Dedikuoti.lt serveriai Domenai už 25 Lt

Žiedadulkės

AUKSO BITĖS

Šis tas iš istorijos apie bites. Pasaulio mokslininkų ilgamečių tyrimų duomenimis bitės egzistavo ne vieną dešimtį milijonų metų iki atsirandant pirmykščiam žmogui. Senovės Egipto rašytiniuose šaltiniuose, rašytuose 3000 metų prieš mūsų erą, aptinkama žinių apie gerai organizuotą bitininkystę. Egiptiečiai labai vertino medų ir garbino bites. Tai akivaizdžiai patvirtina ir faraonų simbolika,- pradedant nuo pirmosios dinastijos iki pat romėnų laikų jų heraldikoje vaizduojamos bitės. Asirijoje (2950-2050m.pr.Kr.) bitininkystė taip pat klestėjo. Buvo vertinamas ne tik medus, bet ir vaškas. Tuomet balzamuodami mirusiuosius, juos ištepdavo vaško ir medaus mišiniu. Bitininkystė populiari buvo senovės Indijoje (4000m.pr.Kr.), Graikijoje. Graikijoje Aristotelis (750m.pr.Kr.) pirmasis pradėjo mokslinės bitininkystės erą. Jis puikiai išmanė ir aprašė bičių gyvenimą, bičių šeimos darbo pasidalijimą, elgseną, jų ligas. Vėliau Hipokratas, Romos Imperijos gydytojai, graikų mokslininkas ir gydytojas Dioskoridas, arabų mąstytojas bei medicinos atstovas Avicena tyrė medaus poveikį žmogui ir rekomendavo juo gydyti daugelį ligų.Senojoje lietuvių, apskritai baltų genčių kultūroje, bitės žmones susiedavo ne mažiau kaip kraujo ryšiai. Todėl nuo žodžio „bitė” kilęs „bičiulis” rodė ypatingą tarpusavio ryšį. Beje, niekur kitur Europoje tokios sąvokos kaip bičiulis nebuvo žinoma, nebuvo kitur ir giminystės per bičiulystę. Bitininkystė visada užėmė svarbią vietą, apie tai liudija ir daugelis išlikusių Lietuvos vadovybės dokumentų. Iškalbingas faktas: už medaus vogimą, drevių naikinimą ar pasisavinimą buvo baudžiama net mirties bausme, nors bites globojo deivė Austėja ir dievas Bubilas… Krikščionybės laikais bitininkystė taip pat klestėjo. Net bažnyčia už nuodėmių atleidimą duoklę imdavo vašku.

Medus ne tik skanu, tai - išskirtinės kokybės produktas. Medus – unikalus gamtos produktas, kuris, tinkamai laikomas, nesugenda niekad. Kai buvo rastos sandariai uždarytos puodynės faraonų kapavietėse, įsitikinta, kad net praėjus tūkstančiams metų šį “užkonservuotą” medų dar buvo galima valgyti. Medus ir kiti bičių produktai jau nuo seniausių laikų vartojami liaudies medicinoje, maistui ir kosmetikai. O mūsų amžiuje, pasižyminčiame be galo intensyviu gyvenimo tempu, medaus kasdienis vartojimas tiesiog būtinas. Jis teigiamai veikia širdį, maitina jos raumenis, yra puiki aterosklerozės profilaktikos priemonė. Avicena savo veikaluose rašė: “Jei nori išsaugoti sveikatą, būtinai valgyk medų”. Ypač jis rekomendavo reguliariai vartoti medų visiems, perkopusiems 45 metų amžiaus ribą žmonėms.

Medus – sudėtingas produktas. Jį gamina bitės iš surinkto nektaro ir lipčiaus. Nektaro arba žiedų medus, surinktas iš vienos augalų rūšies, vadinamas monofloriniu, o surinktas iš įvairių augalų – polifloriniu. Medaus spalva, kvapas, konsistencija, maistingosios ir gydomosios savybės priklauso nuo to, kur ir iš kokių augalų jis rinktas. Dobilų, rapso medus būna balkšvas, pienių, liepų ir pievų medus – geltonas, grikių – tamsiai geltonas su rusvu atspalviu, lipčiaus, miško bei viržių – tamsiai rudas.

Medus turi daugiau nei 300 aktyvių biologinių vienetų: fruktozės, gliukozės, taip pat sacharozės, proteinų, mineralinių junginių, aromatinių medžiagų, obuolių, citrinų, vyno rūgščių. Meduje gausu mikro ir makroelementų: Ca, Fe, P, S, K, Mg, Cu, Ge, taip pat vitaminų A, B, B2, B5, B6, B9, K, C, E, PP. Jame yra iki 19 proc. vandens ir 81 proc. sausų medžiagų. Daugiausia medus turi angliavandenių. Didžiausią jų dalį sudaro gliukozė (apie 34 proc.) ir fruktozė (apie 40 proc.). Meduje yra 1,5-5 proc. sacharozės, 5-10 proc. melitozės ir apie 20 proc. kitų cukrų. Meduje invertuotų cukrų, t.y. gliukozės ir fruktozės kiekis priklauso nuo to, iš kokių augalų jis surinktas. Pavyzdžiui, grikių meduje invertuoto cukraus yra apie 71,4 proc., viržių – 73,8 proc., liepų – 74,7 proc. Cukraus kiekiui turi įtakos ir dirva, ir klimato sąlygos bei žiedų amžius. Į augalų žydėjimo pabaigą cukraus kiekis žieduose mažėja. Nustatyta, kad svarbiausius medaus angliavandenius – gliukozę ir fruktozę – žmogaus organizmas daug geriau pasisavina negu sacharozę ar kitą cukrų. Gliukozė iš virškinamojo trakto patenka tiesiai į kraują, o fruktozė virsta gliukoze. Šie angliavandeniai, patekę į organizmo audinius, tampa pagrindiniu žmogaus energijos šaltiniu. Medus ne tik stiprina, tonizuoja, ramina organizmą, bet ir saugo nuo infekcijų, radiacijos, įvairiausių uždegimų.

Geriausią būdą vartoti medų turbūt visi pamename dar iš vaikystės: pakabinti jo šaukšteliu, užsikišti už skruosto ir palengva čiulpiant, mėgautis. Medaus paros norma suaugusiajam – du šaukštai, vaikams – vienas šaukštas. Prieš įtraukiant medų į savo kasdienį racioną labai svarbu prisiminti vieną taisyklę: medaus negalima kaitinti(!). Nes tuomet iš jo išsiskiria kancerogeninės medžiagos, o jame esančios naudingosios suyra. Netgi, jei bandote įveikti peršalimą karšta arbata su citrina ir medumi, jokiu būdu nedėkite medaus tiesiai į karštą arbatą, – jį reikėtų valgyti atskirai, užgeriant arbata.

Būkite sveiki!

1 komentaras apie AUKSO BITĖS

  • Dutis

    Papildant reiktų pastebėti, kad vakarų mokslininkai – bitininkai(T.E. Rinderer bei W.E. Shappard) Europoje veisiamas bites priskiria prie urvinių – kalnų uolų bičių kurios išliko ir iki šių dienų Irano aukštikalnėse. Tai patvirtinant siūlome pažiūrėti filmuką Honey from cave (Laukinių bičių medus iš olos kalnuose)
    http://www.youtube.com/watch?v=y3jF1tPpmvY&feature=related
    Drevėse pradėjo gyventi kur kas vėliau

Komentuoti