Ištvėrė sunkius išbandymus
Lietuvoje yra apie 110–130 tūkst. bičių šeimų. Kelių šimtų ir net tūkstančio bičių šeimų dydžio bitynuose prikopiama po 100 kg ir daugiau medaus iš bičių šeimos. Tačiau senieji bitininkai mena laikus, kai bitės buvo labai piktos, o medaus prinešdavo perpus mažiau.
Dirbo pažangiai
Tarpukariu Lietuvoje buvo per 200 tūkst. bičių šeimų. Daugelis bitininkų laikė iki 20–30, bet buvo laikančių ir po 200–400 bičių šeimų. Rūpestingesni bitininkai, dirbdami pažangiau, iš bičių šeimos prikopdavo vidutiniškai po 30–100 kg medaus. Bitininkavo valstiečiai, mokytojai, inžinieriai, gydytojai, kunigai, kai kurie miesto gyventojai.
Karo metu didesnė dalis bičių šeimų buvo sunaikinta, nukentėjo ir bitininkai. Mat kiekvienas bitininkas buvo gerbiamas, laikomas pažangesniu, tvarkingesniu ūkininku, o atėjūnai tokius ištremdavo. Karui pasibaigus bitininkystė sparčiai vystėsi, bičių šeimų daugėjo, bet prasidėjusi kolektyvizacija pristabdė šios žemės ūkio šakos plėtrą. Ūkininkams „suėjus“ į kolūkius, visuomeninių ūkių bitynuose buvo apie 2,6 tūkst. bičių šeimų, iš kurių gauta po 7,6 kg prekinio medaus. Vis dėlto bitininkai mėgėjai buvo pagrindiniai medaus tiekėjai. Darbštesni jų iš bičių šeimos gaudavo po 20–50 kg prekinio medaus. Tačiau medaus tuo metu Lietuvoje trūko.
Nukentėjo nuo nemokšų
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir subyrėjus kolūkiams, bitynus privatizavo bitininkai arba jie buvo išdalyti likusiesiems dirbti ūkiuose bei kitiems, norintiems laikyti bites. Išdalytos bičių šeimos smarkiai nukentėjo dėl jas paėmusių žmonių nemokšiškumo. Tuo metu daug bitynų visiškai išnyko, aviliai ištuštėjo.
Galima teigti, kad dabar daugelis bitininkų tinkamai prižiūri savo bitynus, gydo bites nuo varozės, laiku ir pakankamai jas pamaitina prieš žiemą, vasarą veža prie medingųjų augalų. Kartais bitininkai maloniai stebina medaus derliumi, kai kelių šimtų ar tūkstančio bičių šeimų dydžio bitynuose gauna vidutiniškai po 100 kg, o iš atskirų šeimų – net po 300 kg medaus. Taip sėkmingai bitininkauja žinomas Ukmergės bitininkas Jonas Šantaras, švenčioniškis Aleksandras Pupkevičius ir kiti. Tačiau ne visi bitininkai tokie rūpestingi. Jie bites gydo ne laiku arba visai jų negydo, maitina vėlai rudenį, todėl maistas koriuose lieka neužakiuotas, rūgsta, bitės viduriuoja. Tokie bitynai tampa varozės platinimo židiniais, apkrečia kaimyninius bitynus. Taip dažnai nutinka dėl apsileidimo ir žinių stokos, kai bitininkaujama „senoviškai“, vengiant mokslo ir bitininkavimo praktikos laimėjimų.
Padėjo bitininkystės mokslo pagrindus
Išsivysčiusiose šalyse moksliniais pagrindais bitininkauti pradėta XIX šimtmetyje. Lietuvoje bitininkystės mokslo pagrindus padėjo akademikas Jonas Kriščiūnas. Todėl pagrįstai šalies bitininkai jį laiko Lietuvos mokslinės bitininkystės tėvu. Jo darbus tęsė prof. Justinas Straigis, habil. dr. Jonas A. Balžekas, agr. Antanas Laurinčikas. Dabar bitininkystės mokslą sėkmingai plėtoja Lietuvos mokslų akademijos akademikas prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius, Aleksandro Stulginskio universiteto doc. dr. Algirdas Amšiejus, dr. Jonas J. Balžekas ir kt.
Eina tėvų pėdom
Bitynuose dirba daug aukštos kvalifikacijos bitininkų, įvairių profesijų specialistų.
Nemažai yra jaunų bitininkų, kurie iš tėvų ar giminių perėmė bitynus, gavo spiečius arba pirko bičių šeimų. Nuo seno buvo žinoma, kad darbas su bitėmis žmogų daro geresnį, darbštesnį, sąžiningesnį, labiau suprantantį kitus, visada pasiruošusį padėti kitiems.
Tenka apgailestauti, kad šiandien mūsų šalyje nėra nė vienos bitininkystės mokymo įstaigos arba padalinio prie kurios nors mokymo įstaigos. Bitininkai tobulinasi klausydami paskaitų bitininkų draugijose, kai kas mokosi savarankiškai iš savo klaidų ir laimėjimų, padedami bičiulių.
Sunku parduoti
Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo sunku nusipirkti medaus, o šiuo metu bitininkams kyla problemų parduodant medų, bičių duoną, žiedadulkes, pikį. Daug bičiulių per žiemą šąla turguose, kai kurie ieško pirkėjų platindami skrajutes. Medus gana pigus. Turguje prašoma po 15–17 Lt už kg, tik atkaklesni prašo po 18–20 Lt už kg.
Plėtoti bitininkystę padeda Lietuvos apiterapeutų asociacija, kurios nariai tiria bičių produktų įtaką žmogaus organizmui, panaudojimą sveikatai stiprinti, ligoms gydyti, sintetinius vaistus keičiant iš bičių pienelio, pikio, duonos, žiedadulkių pagamintais preparatais. Bitininkai savo ruožtu dovanoja apiterapeutams medaus, pikio ir kitų produktų tyrimams ir gydymui. Ypač aktyviai su bitininkais bendradarbiauja doc. dr. Algirdas Baltuškevičius, prof. Jūratė Jankauskienė, dr. Dalia Stasytytė-Bunevičienė, Sigitas Vasiliauskas ir kiti. Apiterapeutų dėka didėja medaus ir kitų bičių produktų paklausa.
Jonas Dmukauskas








Nauji komentarai